Dažniausiai užduodami klausimai
Skiepijimas
Naujausia ir išsamesnė informacija koronastop.lrv.lt
Į ką kreiptis kilus kausimų dėl ugdymo įstaigų darbuotojų testavimo ir vakcinavimo?
Prašome klausimus pateikti čia: [email protected], tel. +37070038801.
Ar galima pasirinkti vakciną?
Taip, vakciną galima pasirinkti. Kviečiami vakcinuotis gyventojai bus informuojami, kokia vakcina siūloma skiepytis. Jei asmuo atsisakys siūlomos vakcinos, - su juo bus susisiekiama vėliau, kai vakcinavimo centre atsiras galimybė vakcinuotis kito gamintojo vakcina.
Jeigu vakcinavimo centras turės kelių gamintojų COVID-19 vakcinas ir jos nebus rezervuotos skiepijimui antrąja doze, gyventojas galės pasirinkti vakciną, kuria jis pageidauja būti skiepijamas.
Ar abiturientams būtina skiepytis nuo COVID-19? Ar neskiepytas abiturientas galės laikyti abitūros egzaminus? Kokiomis sąlygomis?
Abiturientams, kaip ir visiems kitiems šalies gyventojams, skiepai nuo COVID-19 nėra privalomi.
Abiturientai įtraukti į prioritetine tvarka skiepijamų grupių sąrašą ir jiems sudarytos sąlygos pasiskiepyti dar prieš masinę vakcinaciją tikintis, jog pasiskiepijus daugumai abiturientų ir jų mokytojų gali atsirasti galimybė grįžti ruoštis egzaminams į mokyklas.
Egzaminus galės laikyti ir nepasiskiepiję abiturientai. Kai bus žinoma, kiek abiturientų pasiskiepijo, gali būti priimami sprendimai, kokiomis sąlygomis egzaminus laikys nepasiskiepijusieji, kaip bus užtikrinamas jų saugumas.
Kuri vakcina nuo COVID-19 yra saugiausia jauniems žmonėms?
Su visomis COVID-19 vakcinomis, kuriomis yra skiepijama Europos Sąjungoje, yra atlikti visų etapų klinikiniai tyrimai. Registruojant jas naudoti ir platinti, nė vienos iš jų saugumui nebuvo daroma jokių nuolaidų.
Visos šiuo metu Lietuvoje prieinamos vakcinos nuo COVID-19 yra veiksmingos. Visos registruotos vakcinos apsaugo nuo sunkių ligos formų bei hospitalizacijos.
„BioNTech ir Pfizer“ gamintojo „Comirnaty“ vakcina gali būti skiepijami asmenys nuo 16 metų. Sulaukusieji 18 metų gali būti skiepijami ir „Moderna“, ir „AstraZeneca“ gaminama „Vaxzevria“ vakcinomis.
Kam skiepytis nerekomenduojama?
Asmenims, kurie yra alergiški veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai (konkrečiai nurodoma pakuotės lapelyje „Informacija vartotojui“). Dėl to reikia pasitarti su šeimos gydytoju.
Taip pat skiepijamas asmuo turi būti sveikas, pvz., nesirgti peršalimo ar kitomis ligomis.
Jei pirmąja vakcinos doze abiturientas bus paskiepytas artimiausiu laiku, antroji gali sutapti su egzaminų sesijos laiku. Ar abiturientas galės laikyti egzaminą, jeigu turės pvz., vakcinavimo šalutinių poveikių, temperatūros, skaudės galvą?
Trys šiuo metu Lietuvoje naudojamos vakcinos turi skirtingus rekomenduojamus laiko intervalus tarp dviejų jų dozių: „Comirnaty“ vakcinos antrąja doze rekomenduojama skiepyti po 21 dienos, „Moderna“ – po 28 dienų, „Vaxzevria“ rekomenduojama antroji dozė po 12–os savaičių nuo pirmojo skiepo, tačiau gamintojas nurodo, kad galimas 4–12 savaičių intervalas. Atsižvelgiant į tam tikrų gyventojų grupių, tokių kaip švietimo įstaigų darbuotojai ir abiturientai, veiklos ypatumus, vakcinavimo centrams Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja sudaryti galimybę tam tikroms gyventojų grupėms antrąją vakcinos dozę gauti praėjus 4 savaitėms po pirmosios dozės suleidimo. Atvykus į vakcinavimo centrą skiepytis pirmąjį kartą yra suplanuojamas ir antrasis skiepas. Valstybinių egzaminų datos yra paskelbtos, tad jei skiepijimo diena sutampa ar yra numatyta dieną ar kelias dienas prieš egzaminą, vakcinacijos centre reikia susitarti dėl antros dozės tinkamu laiku (po 4–12 savaičių, po pirmojo skiepo).
Stiprus šalutinis poveikis, turintis neigiamą poveikį darbingumui, nebūtinai pasireiškia visiems. Be to, skirtingu laiku.
Kokia vakcina buvo skiepyti medikai ir olimpiečiai?
Medikai skiepyti „BioNTech“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, nes tuo metu tik šios vakcinos buvo patvirtintos Europos vaistų agentūros ir pristatytos į Lietuvą, o olimpiečiai pagal tuo metu buvusią eilę – „AstraZeneca“ (dabar vadinama „Vaxzevia“).
Kuo skiriasi vakcinos?
Šiuo metu yra registruotos trys vakcinos: „Comirnaty“, kurią sukūrė „BioNTech ir „Pfizer“, „COVID-19 Vaccine Moderna“ ir „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ (dabar vadinama „Vaxzevia“). Pirmosios dvi turi genetinės informacijos (mRNA), apie viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, dyglio baltymą. „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną.
Pasak VU prof. Vytauto Usonio, tarp šių trijų vakcinų esminių skirtumų nėra. Visos trys vakcinos yra pakankamai saugios ir veiksmingos – tai dar kartą patvirtina ir naujausias Europos vaistų agentūros (EVA) pranešimas, skelbiantis, kad vakcinų saugumo ir efektyvumo rodikliai yra priimtini. EVA nuolat renka duomenis ir reguliariai atnaujina išvadas.
Visų vakcinų reikia dviejų injekcijų. Antroji „BioNTech ir „Pfizer“ dozė suleidžiama po 21 dienos, „Moderna“ – po 28 dienų, tarp „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) injekcijų daromas 4–12 savaičių tarpas.
Koks galimas šalutinis kiekvienos vakcinos poveikis? Ar stipri organizmo reakcija į vakciną po pirmosios ar antrosios dozės yra normalu?
VU prof. Vytauto Usonio aiškinimu, visas tris registruotąsias vakcinas būtų galima priskirti prie vidutinio reaktogeniškumo vakcinų – vertinama tai, kiek nepageidaujamų reiškinių po vakcinavimo jos sukelia.
Žmonės gali jausti skausmą bei jautrumą injekcijos vietoje, nuovargį, gali varginti galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, bendra bloga savijauta. Fiksuojama, jog mažiau nei 1 iš 10 skiepytiems „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) pasireiškė vėmimas ir viduriavimas, paraudimas injekcijos vietoje ir pykinimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Comitnaty“ vakcina; bėrimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Moderna“ vakcina.
Anot profesoriaus, tai yra normali žmogaus organizmo reakcija į vakciną ir jai reikia būti pasiruošus. Remiantis klinikiniais tyrimais, lengvus ar vidutinio sunkumo šalutinius poveikius jutusių žmonių sveikata paprastai pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.
Profesorius pažymi, jog imuninės sistemos reakcija į minimas vakcinas pasireiškia ne skirtingai, bet skirtingu greičiu, ir tai lemia pačių vakcinų technologija. Į vadinamąsias mRNA vakcinas, t. y. „BioNTech ir „Pfizer“ bei „Moderna“, organizmo imuninė reakcija yra šiek tiek uždelsta, t. y., jai įvykti reikia šiek tiek laiko. Įskiepijus „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakciną, kurios sudėtyje yra modifikuotas adenovirusų šeimos virusas, imuninė sistema reaguoja iškart, ir reakcija gali būti audringesnė.
Pasak V. Usonio, šiuo metu surinkta statistika rodo, kad, skiepijant „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina, reakcijos „piktesnės“ po antrosios dozės. „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) atveju yra atvirkščiai: pirma dozė sukelia audringesnę organizmo reakciją, į antrąją reaguojama lengviau.
Kiek sveikatai pavojingi šalutiniai poveikiai?
VU prof. Vytauto Usonio teigimu, vakcinuotieji pasaulyje jau yra skaičiuojami milijonais: nėra užregistruota nė vienos mirties, susijusios su vakcina nuo COVID-19. Be to, oficialiose struktūrose neužregistruota ir ilgalaikių nepageidaujamų šalutinių reiškinių.
Suprantama, labai nemalonu, kai dvi dienas laužo kaulus, silpna, pakyla kūno temperatūra, bet tai yra trumpalaikiai reiškiniai ir jie praeina.
Profesorius ragina apie sunkesnius šalutinius poveikius, arba kai nemaloni savijauta po vakcinacijos trunka ilgiau nei 3 dienas, pranešti ne socialiniuose tinkluose kolegoms ar draugams, bet registruoti patirtas nepageidaujamas reakcijas Valstybinės vaistų kontrolės tinklalapyje (www.vvtk.lt). Ši informacija yra svarbi renkant duomenis apie vakcinas.
Profesorius priduria, jog jei nemalonūs pojūčiai, prasta savijauta po vakcinacijos tęsiasi ilgai, pvz., net 11 dienų, derėtų kreiptis į gydytoją ir paieškoti kitų priežasčių, nes tokios reakcijos vakcinų skiepijimui nebūdingos.
Ar tiesa, kad vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonėms rekomenduojama skiepytis skirtingomis vakcinomis?
Šios spėlionės siejamos su „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakcina, kuri esą neapsaugo vyresniųjų. Lietuvoje vyresniųjų skiepijimas „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) buvo pristabdytas, bet vėliau, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtis, nuostata pasikeitė. Prof. V. Usonis priduria, jog nebuvo abejojama vakcinos saugumu ar poveikiu vyresniems žmonėms. Buvo teigiama, kad yra nepakankamai duomenų dėl vyresnių žmonių.
Keturių klinikinių „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakcinos tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakcina saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų. Šiuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavo apie 24 000 žmonių. Dauguma minėtų klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Prof. V. Usonis aiškina, jog tai yra įprasta klinikinių tyrimų praktika, kai tyrimai pradedami nuo suaugusių žmonių, o ilgainiui jų imtis plečiama įtraukiant vadinamąsias jautrias grupes – vyresniuosius, nėščiąsias, sergančius įvairiomis ligomis ir galiausiai – vaikus.
Kol kas dar nėra pakankamai rezultatų, kad EVA galėtų tiksliai įvertinti, koks yra vakcinos veiksmingumas vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad duomenų nuolat daugėja, vyresnio amžiaus žmonių grupėje imuninis atsakas yra stebimas, bei remiantis kitų vakcinų patirtimi, teigiama, kad vakcina veiksminga ir šioje populiacijoje.
Ar galima „maišyti“ vakcinas, t. y. gavus pirmąją vienos vakcinos dozę, antrajai dozei rinktis kito gamintojo vakciną?
Diskusijos ir klinikiniai tyrimai dėl to, ar saugu, ar veiksminga, ar reikėtų kombinuoti skirtingas COVID-19 vakcinas, dar tik vyksta.
Profesorius Vytautas Usonis atkreipia dėmesį, jog kalbant apie bet kokias vakcinas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jų nemaišyti ir visas imunitetui sukurti reikalingas dozes įskiepyti to paties preparato. V. Usonis kaip pavyzdį pateikia JAV atsakingų institucijų rekomendaciją savo piliečiams skirtingą nei pirmosios dozės vakciną nuo COVID-19 rinktis tik tuo atveju, jei pirmosios apskritai nebėra.
Kiek procentų apsaugos suteikia pirmasis skiepas?
Jeigu numatyta, kad imunitetui sukurti reikalingos dvi vakcinos dozės, vadinasi, dvi dozės ir turėtų būti skiepijamos. Vakcina bus veiksminga tada, kai bus panaudota teisingai.
Kol kas diskutuojama ir aiškinamasi, ar galėtų vienos dozės užtekti persirgusiems ir pasveikusiems nuo COVID-19 – pačią infekciją laikant pirmuoju poveikiu imuninei sistemai.
Per kiek laiko nuo paskiepijimo susidaro imunitetas?
Užbaigus skiepijimo kursą, imunitetas susidaro maždaug per porą savaičių.
Kuriam laikui skiepai užtikrins apsaugą nuo COVID-19?
Kol kas tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra. VU prof. Vytautas Usonis aiškina, jog nuo vakcinų klinikinių tyrimų pradžios, t. y. praėjusios vasaros antros pusės, praėjo per mažai laiko, kad būtų galima pasakyti, kiek ilgai apsauga išlieka.
Visgi profesorius akcentuoja, jog šiuo metu mūsų visų tikslas ne išnaikinti infekciją, o „užgesinti“ pandemiją, grįžti į normalų gyvenimą. Bent kol kas mums užtektų, jei vakcina suteiktų apsaugą bent keletui mėnesių.
Teoriškai, vertinant pagal ankstesnes panašaus veikimo vakcinas, tokios vakcinos, kaip šiuo metu skiepijamos nuo COVID-19, turėtų būti veiksmingos apie kelerius metus – penkerius ar ilgiau.
Ar nuo COVID-19 skiepijami vaikai?
Asmenys nuo 12 metų amžiaus nuo COVID-19 gali būti skiepijami „Comirnaty“, kurią gamina farmacijos kompanijos „BioNTech“ ir „Pfizer“, ir „Spikevax“, kurią gamintoja „Moderna“, vakcinomis. Šias vakcinas vaikų skiepijimui patvirtinto Europos vaistų agentūra. Vakcinos skiepijamos dviem dozėmis.
Kitos dvi Lietuvoje naudojamos vakcinos – „Vaxzevria“ ir „Janssen“ – skiriamos asmenims nuo 18 metų.
Kas gali registruoti vaikus skiepijimui?
Tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.
Kaip užregistruoti vaiką vakcinai?
Vaikai vakcinacijai registruojami taip pat kaip ir suaugusieji – internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos telefonu 1808. Kaip internetu užregistruoti vaiką arba kitą šeimos narį, galima sužinoti ČIA.
Kokia tvarka yra skiepijami vaikai?
Užregistravus vaiką vakcinacijai, bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turi kartu atvykti į vakcinacijos centrą. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis.
Kokios galimos vaikų organizmo reakcijos į skiepą?
Vaikų ir paauglių organizmų reakcija į skiepą nesiskiria nuo suaugusiųjų reakcijos. Kaip ir suaugusieji, vaikai gali jausti skausmą bei jautrumą injekcijos vietoje, nuovargį, galvos, raumenų ir sąnarių skausmus, gali pakilti temperatūra ar būti bendra bloga savijauta.
Tai yra normali žmogaus organizmo reakcija į vakciną. Remiantis klinikiniais tyrimais, lengvus ar vidutinio sunkumo šalutinius poveikius jutusių žmonių sveikata paprastai pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos.
Kam skiepytis nerekomenduojama?
Asmenims, kurie yra alergiški veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai (konkrečiai nurodoma pakuotės lapelyje „Informacija vartotojui“). Dėl to reikia pasitarti su šeimos gydytoju.
Taip pat skiepijamas asmuo turi būti sveikas, pvz., nesirgti peršalimo ar kitomis ligomis.
Testavimas
Naujausia ir išsamesnė informacija koronastop.lrv.lt
Kaip mokykloje mokytojui sužinoti, ar jam privaloma, ar neprivaloma testuotis?
Reikia testuotis visiems darbuotojams, dirbantiems švietimo įstaigose kontaktiniu būdu. Testuotis reikia iki tol, kol jie gauna antrą skiepą. Privalomai testuojamų mokyklos darbuotojų sąrašus sudaro mokyklos vadovas ir su jais supažindina darbuotojus.
Ar mokyklos direktorius turi sudaryti grafiką, kada mokytojas turi testuotis?
Ne. Mokytojai, kuriems pagal direktoriaus sudarytą sąrašą reikalinga testuotis, toliau patys mokytojai turi pasirūpinti užsiregistruoti testavimui: arba skambinti Karštosios linijos telefonu 1808, arba registruotis internetu.
Mokytojai taip pat patys turi kontroliuoti savo testavimosi periodiškumą, tai yra, numatyti, kad testavimas būtų atliekamas kas 7-10 dienų. Atlikus testą rekomenduojama tuoj pat užsiregistruoti kitam kartui, kadangi testavimosi eilė savivaldybėse sudaroma 2 savaitėms. Mokytojas, gavęs testo rezultatus, apie tai turi pranešti mokyklos direktoriui: arba išspausdinti pažymą iš e.sveikatos puslapio, arba parodyti telefone ir pan.
Kam nereikia testuotis?
Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie:
- persirgę COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 180 dienų;
- turintys COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų.
- paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 180 dienų laikotarpiu.
Darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes.
Kam privalomas testavimas?
Testai privalomi visiems kontaktiniu būdu dirbantiems švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams. Taip pat ir visiems kitų įstaigų darbuotojams, kurie teikia valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose.
Darbdavys privalės užtikrinti, kad įstaigose dirbtų tik sveikatą pasitikrinę ir nesergantys darbuotojai. Kitu atveju darbuotojas negalės dirbti kontaktinio darbo, tik nuotoliniu būdu.
Periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos.
Ar testavimas mokamas?
Nemokamas, patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Kaip užsiregistruoti testui?
Darbuotojų sąrašus, kuriems privaloma testuotis, sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą. Darbuotojai patys registruojasi paskambinę Karštosios linijos telefonu 1808 arba apsilankę www.1808.lt (Pasirinkti „Profilaktiškai besitikrinantiems“).
Kur kreiptis, jei neturiu galimybės nuvykti iki testavimo punkto?
Už pavėžėjimo iki mobiliojo testavimo punkto organizavimą atsakinga savivaldybės administracija. Taip pat ji gali organizuoti mobiliojo testavimo punkto darbuotojų atvykimą į ugdymo įstaigą.
Kur atliekami testai?
Sveikatos patikrinimai atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir jų mobiliuose punktuose. Darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos duomenys tvarkomi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS). Darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iš ESPBI IS.
Kokiais metodais privalomai tiriami darbuotojai?
Privalomas profilaktinis testavimas vykdomas, atliekant greituosius antigeno testus. Asmeniui pageidaujant, gavus teigiamą testo atsakymą, galima papildomai registruotis PGR patvirtinamajam tyrimui.
Kuo skiriasi serologiniai antikūnų testai ir PGR tyrimai?
Testavimo greitaisiais serologiniais antikūnų testais tikslas yra išsiaiškinti, ar žmogus yra persirgęs COVID-19, t. y. žiūrima, ar jo kraujyje yra koronaviruso antikūnų, atsirandančių persirgus šia liga. Toks tyrimas atliekamas vieną kartą.
PGR tyrimų tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantįjį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų. PGR testavimas turi būti atliekamas periodiškai – ne dažniau nei kas 7 dienas ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinama maksimali kontrolė, nes po testo atlikimo žmogus bet kada gali užsikrėsti koronavirusu.
Rekomenduojama, kad periodinis profilaktinis testavimo procesas vyktų dviem etapais. Pirmuoju – atliekant greitąjį serologinį antikūnų testą ir identifikuojant, ar asmuo nėra persirgęs COVID-19 liga. Esant teigiamam šio testo rezultatui, laikoma, kad asmuo turi apsaugą ir jam nereikia dalyvauti tolimesniame testavime PGR metodu 60 dienų. Antrasis profilaktinio testavimo etapas skirtas reguliariam tikrinimuisi nurodytu periodiškumu PGR tyrimu. Šis etapas aktualus tiems asmenims, kurių serologinio antikūnų testo rezultatas yra neigiamas arba nebuvo atliktas.
