Ateinantys ketveri metai švietime, moksle ir sporte: lygias galimybes suteikiantis ugdymas, augantis darbo užmokestis
Per artimiausius ketverius metus 30 proc. augs mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių vidutinis darbo užmokestis. Bus skiriama daugiau lėšų vadovėliams, didinamas neformaliojo švietimo prieinamumas, subalansuotas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas, kad visi galėtų gauti kokybišką ugdymą. Šios priemonės numatytos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Siūlymus dėl švietimo, mokslo ir sporto sričių, konsultuodamasi su socialiniais partneriais, rengė ir teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ministerija numatė darbus pagal keturis pagrindinius prioritetus.
1 prioritetas: lygias galimybes suteikiantis (įtraukusis) ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas
Vyriausybės plane numatyta subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą užtikrinant teisę gauti kokybišką ugdymą, nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje mokinys gyvena.
„Didžiausią dėmesį sutelkėme į socialinio teisingumo užtikrinimą: vaiko galimybių neturi riboti gyvenamoji vieta ir tėvų finansinės padėtis. Šis tikslas yra esminis, kuriam pasiekti planuojame sprendimus bei finansinius išteklius. Labai svarbu užtikrinti švietimo sistemos teisingumą, kad ji garantuotų visiems lygias galimybes kokybiškai mokytis, studijuoti, siekti karjeros“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Bus remiamas socialinę riziką patiriančiose šeimose gyvenančių vaikų ikimokyklinis ugdymas: sukurta 2 tūkst. naujų ikimokyklinio ugdymo vietų ir finansuojamas ne mažiau kaip 3 tūkst. vaikų, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ikimokyklinis ugdymas. Taip pat bus sukurtos ar pritaikytos erdvės visos dienos mokyklos veikloms, kuriomis galėtų naudotis ne mažiau kaip 4500 vaikų.
Planuojama kasmet skirti valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms autobusams įsigyti, atnaujinti ar kitoms mokinių pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti.
Vyriausybės priemonių plane dėmesys skiriamas gamtamoksliniam ugdymui stiprinti, gabiems vaikams ugdyti. Numatyta kiekvienam 7-10 ir I-IV gimnazijos klasių mokiniui sudaryti sąlygas ne mažiau kaip 9 akademines valandas per mokslo metus dalyvauti STEAM atviros prieigos centrų organizuojamuose užsiėmimuose, skirti tam reikalingą finansavimą.
LRV priemonių plane taip pat skiriamas dėmesys mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų stiprinimui. Mokytojams, kurie įgyvendina prevencines programas, bus organizuoti kvalifikacijos tobulinimo mokymai. Taip pat bus peržiūrimas ir atnaujinamas prevencinių programų sąrašas, kad mokyklos galėtų pasirinkti nūdienos aktualijas atitinkančias programas.
Vienas iš pagrindinių švietimo srities tikslų – gerinti mokytojų darbo sąlygas ir spręsti su pedagogų kaita susijusius iššūkius.
Numatoma kasmet didinti mokytojų, mokyklų vadovų, pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį, jis turėtų augti ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą. Planuojama, iki 2028 m. pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis paaugs 30 proc.
Numatoma tikslingai nukreipti išteklius pedagogų rengimo kokybei dėmesį skiriant pedagoginės praktikos trukmės didinimui ir trūkstamų specialybių mokytojų rengimui. Planuojamos investicijos į mokinio padėjėjų kompetencijų stiprinimą, pasirengiant dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais.
Numatyta didinti lėšas vadovėliams įsigyti – iki 50 Eur vienam mokiniui. 2025 m. vienam mokiniui tenka 30 Eur valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat numatoma užtikrinti finansavimą lituanistinio švietimo mokykloms, esančioms užsienyje, kasmet sukurti bent po 20 lietuvių kalbos lygio nustatymo testų ir patobulinti užsienio lietuvių poreikiams pritaikytą elektroninę registracijos į egzaminus ir egzaminų laikymo sistemą.
Lietuvoje numatoma stiprinti tautinių mažumų mokyklas, tobulinti šiose mokyklose dirbančių mokytojų kompetencijas, skirti daugiau laiko mokinių lietuvių kalbos mokymui ir neformaliajam švietimui.
LRV priemonių plane numatyta plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą, mokytojams organizuoti mokymus nacionalinio saugumo, šalies gynybos ir pilietiškumo temomis.
2 prioritetas: visus įgalinantis mokymasis visą gyvenimą
Svarbus siekis – užtikrinti tolygų neformaliojo vaikų švietimo veiklų prieinamumą ir įvairovę, kad ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo ugdymo mokinių pasinaudotų šiomis paslaugomis.
Skatinant visuomenę mokytis visą gyvenimą, suplanuotos priemonės profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo tobulinimui. Bus stiprinamas profesijos mokymas pameistrystės būdu, kai profesinių mokyklų mokiniai įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje, plėtojamos suaugusiųjų švietimo galimybės – bent 15 tūkst. suaugusiųjų per metus bus sudarytos galimybės mokytis, bus įdiegtas tvarus valstybės biudžeto lėšomis grįstas suaugusiųjų švietimo finansavimo modelis. Taip pat numatyta pradėti sistemiškai ruošti profesijos mokytojus.
3 prioritetas: tarptautinę vertę kuriantis aukštasis mokslas
Numatoma kasmet didinti mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokestį, kad 2028 m. pabaigoje šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 4,3 tūkst. Eur, o akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokestis kasmet augtų ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą. Iki 2028 m. pabaigos akademinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis paaugs 30 proc.
Doktorantams bus užtikrintos tos pačios socialinės garantijos kaip ir dirbantiesiems. Numatoma sudaryti sąlygas tarpkryptinėms, jungtinės doktorantūros programoms su kitų šalių universitetais.
Valstybės finansavimas kasmet augs ir moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Tai leist atnaujinti mokslo ir studijų institucijų finansinį skatinimą už MTEP ir meno veiklos pasiekimus, rezultatų kokybę, taip pat investuoti į taikomuosius MTEP valstybei prioritetinėse srityse.
Papildomų lėšų bus skiriama studentų apgyvendinimo sąlygoms gerinti, pritraukti daugiau užsienio studentų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir padėti jiems integruotis vietinėje darbo rinkoje.
Taip pat bus sukurtas valstybės paskolų studijoms teikimo ir grąžinimo modelis, grąžinimą siejant su absolvento pajamomis.
Į planą įtrauktos priemonės mokslo ir studijų kokybei bei infrastruktūrai stiprinti.
4 prioritetas: fiziškai aktyvi visuomenė ir tvarus aukšto meistriškumo sporto stiprinimas
Planuojama įtvirtinti tvarų sporto klubų finansavimo modelį ir finansavimą skirti ne mažiau kaip 30 proc. sporto šakų federacijoms priklausančių sporto klubų. Tai ne tik stiprins klubinės sistemos plėtojimą šalyje, bet ir leis sporto šakų federacijoms, identifikavus silpnąsias ar perspektyvias veiklos sritis, jas atitinkamai skatinti.
Numatyta įtraukti daugiau gyventojų į organizuotas fizinio aktyvumo veiklas finansuojant fizinio aktyvumo projektus bei inicijuojant naujas fizinio aktyvumo programas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams.
Plečiant esamas fizinio aktyvumo programas – vaikų mokymo plaukti ir nacionalinių fizinio aktyvumo renginių, – tikimasi išplėsti bendrą dalyvių skaičių iki 40 tūkst. dalyvių 2028 m.
Ir visuomenės fiziniam aktyvumui, ir aukšto meistriškumo sportui augti svarbi sąlyga yra prieinama ir kokybiška sporto infrastruktūra. Todėl bus nustatytos sporto infrastruktūros prioritetinės vystymo kryptys bei patvirtinti kriterijai ir pagal juos finansuojama sporto infrastruktūros plėtra.
Numatoma nustatyti vienodus finansavimo kriterijus sporto šakų federacijoms ir asmenų su negalia sporto organizacijoms, siekiant joms užtikrinti lygias galimybes dalyvauti olimpinėse ir paralimpinėse, kurčiųjų žaidynėse.
Gerinant sportininkams reikalingų paslaugų plėtrą, suplanuota sukurti sporto medicinos ir sporto mokslo paslaugų tinklą, o kartu ir motyvuojančias Lietuvos sporto centro sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo sąlygas. Taip pat numatoma užtikrinti motyvuojančią trenerių darbo apmokėjimo sistemą, bent 30 proc. didinti valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį.
Be kita ko, numatyta užtikrinti sportininkų pamainos rengimą stiprinant sporto gimnazijas ir plėtojant sporto klases.
ŠMSM numatytos priemonės.
Su priemonių planu galima susipažinti čia.
Atnaujinimo data: 2025-03-12
Taip pat skaitykite:
Lituanistinių mokyklų forume – dėmesys šių mokyklų tvarumui užtikrinti
ŠMSM teikia svarstyti siūlymą pavėlinti istorijos ir geografijos egzaminų pakeitimus
Miestelių gimnazijos galės išlikti: leidžiama sudaryti mažesnes III ir IV klases su 12 mokinių
Ministrės R. Popovienės sveikinimas Kovo 11-osios proga