>
2024-02-26

Jau 58 iš 60 Lietuvos savivaldybių gerina švietimo kokybę dalyvaudamos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“

58 Lietuvos savivaldybės, 270 mokyklų ir daugiau nei 225 milijonų eurų investicijų į šalies švietimą – tokia švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) matematika.

Praėjusį pavasarį TŪM programą pradėjo įgyvendinti 22 šalies savivaldybės, o dabar prie jų prisijungė dar 36 programoje norą dalyvauti išreiškusios savivaldybės. TŪM – pirmoji tokia programa, kuri savivaldybėms suteikė tiek autonomijos ir tapo įrankiu savivaldybės savarankiškumo švietimo srityje stiprinimui. 

Savivaldybės įgyvendina savo pačių parengtus pažangos projektus keturiomis – lyderystės veikiant, įtraukties, STEAM ir kultūrinio ugdymo – kryptimis.

„Gerieji programos įgyvendinimo pavyzdžiai rodo, kaip galima į rajono mokyklų tinklą žiūrėti per sinergijos perspektyvą, taikyti pažangius vadybos metodus, kurių patirties atvyksta semtis kaimynai, gerbti švietimo tradicijas ir sumaniai taikyti inovacijas. Pirmas srautas patvirtino, kad prielaidos kokybiškam švietimui Lietuvoje sukurtos, o sėkmė lanko tuos, kurie veikia. Neabejoju, kad antro srauto savivaldybės taip pat kurs savo sėkmės istorijas, o iš jų sau naudingų įžvalgų pasisems ir pirmieji programos dalyviai“, sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Savivaldybių sprendžiamos problemos yra įvairios: nuo mokinių pasiekimų atotrūkio tarp savivaldybės mokyklų, nepalankių sąlygų įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, bendradarbiavimo tarp mokyklų stokos, trūkstamos bazės šiuolaikinio ugdymo turinio įgyvendinimui (STEAM laboratorijų, nusiraminimo kambarių, projektinei, tarpdisciplininei ir bendradarbiavimo veiklai skirtų erdvių, mokytojų kompetencijų, ugdymo turinio) iki mokytojų darbo sąlygų gerinimo bei švietimo pagalbos suteikimo galimybių. 

Pavyzdžiai

Šiuo metu jau galima pasidžiaugti pirmojo savivaldybių srauto, kuriame yra 22 šalies savivaldybės, padarytu progresu: iš suplanuotų 1093 veiklų daugiau nei 500 yra jau įgyvendinamos arba užbaigtos. Savivaldybėms išmokėta 30 proc. lėšų nuo viso TŪM pirmojo srauto projektui skirtų lėšų, tai yra 32 mln. eurų.

Tarp jau įgyvendintų veiklų apstu tiek infrastruktūros pokyčių, reikiamų priemonių ir įrangos įsigijimo, tiek mokinių ir mokytojų ugdymo veiklų, išvykų ir stažuočių, kvalifikacijos tobulinimo mokymų bei kūrybinių dirbtuvių.

Jonavos Senamiesčio gimnazija, susiplanavusi įgyvendinti ilgalaikes kultūrinio ugdymo, STEAM edukacines programas, tam kuria reikalingą infrastruktūrą. Pirmiausia įrengė naują fizikos kabinetą ir biologijos laboratoriją. Šiuo metu derina reikalingų šiuolaikiškų mokymo priemonių gamtamoksliam ugdymui sąrašą. Čia duris atvėrė ir nauja kultūrinė-edukacinė erdvė „Biblioteka be sienų“, kuri apima ne tik biblioteką ir skaityklą, bet ir šalia esančią erdvę, leisiančią įvairiau organizuoti kultūrines-edukacines veiklas. Šiaulių Ragainės progimnazija jau suorganizavo sėkmingą mokytojų stažuotę Anglijoje, kurios metu apsilankyta nacionaliniame STEAM centre Didžiosios Britanijos Jorko universitete bei keturiose Anglijos mokyklose. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje įrenginėjamas liftas-keltuvas, nuovažos, pritaikytos asmenims su negalia. Numatomos ir edukacinės erdvės įrengimas socialinių, emocinių ir sveikatos įgūdžių ugdymui, poilsio zona. Šalia naujų erdvių ir priemonių lygiagrečiai įgyvendinamas mokytojų įtraukiojo ugdymo kompetencijų stiprinimas.

Įtraukusis ugdymas

Pasak TŪM programos vadovės Juditos Šarpienės, savivaldybės kompleksiškai ir atsakingai tiek TŪM programoje, tiek pasinaudodamos kitų iniciatyvų lėšomis, skiria dėmesį įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui. „Nors savivaldybių bei mokyklų atstovai teigia, kad dar nėra 100 proc. pasiruošę įtraukčiai, bet visais pajėgumais stengiasi tai daryti. Todėl ir veiklos, numatytos įtraukiojo ugdymo srityje, yra skirtos padėti savivaldybėms užkamšyti švietimo pagalbos ir fizinio prieinamumo spragoms, o įtraukties, kaip horizontaliojo principo taikymas visose kitose programos srityse, tik dar labiau suaktyvina visos bendruomenės veikimą, kad būtų sudarytos sąlygos mokiniams dalyvauti įvairiose ugdymo veiklose atliepiant jų individualius poreikius“, - sakė J. Šarpienė.

Lėšos

Antrojo srauto savivaldybės infrastruktūrai gerinti skyrė 28,5 proc. viso projekto lėšų, mokymo priemonių įsigijimui, kvalifikacijos tobulinimui, tinklaveikai ir ugdymo veikloms – 71,5 proc. Lyderystės veikiant veikloms skirta: 12 mln. eurų, įtraukiojo ugdymo skirta 28 mln. eurų, kultūrinio ugdymo veikloms skirta 27 mln. eurų, STEAM ugdymo veikloms - 49 mln. eurų.

Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų (Next generation EU) ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos projekto vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. Eur iki 43 mln. Eur per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų.

Pagrindinis šios programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.  

Nuotr. P. Peleckio