Ministrė R. Popovienė po susitikimo su Lenkijos delegacija: „Ministerijoje bus sudaroma patariamoji grupė tautinių mažumų švietimo klausimais“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje šiandien įvykusiame susitikime su Lenkijos nacionalinio švietimo ministerijos valstybės sekretore Joana Mucha, ambasados atstovais aptartos abiem šalims rūpimos temos: mokyklų aprūpinimas vadovėliais, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, lietuvių kalbos pamokų didinimas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme ir kt.
„Girdžiu Jūsų rūpestį lenkų tautinės mažumos mokinių mokymosi sąlygomis. Noriu patikinti, kad kokybiškas jų išsilavinimas, pasirengimas būti aktyviais ir kūrybingais Lietuvos visuomenės piliečiais yra mūsų bendras siekis. Jau kurį laiką svarstome, kad ministerijoje galėtų būti į aktualijas reaguojanti patariamoji grupė tautinių mažumų švietimo klausimais. Šis susitikimas mane galutinai įtikino jos reikalingumu. Tad jau šią savaitę informuosime apie grupės sudarymą ir kviesime įsitraukti tautinių mažumų švietimo praktikus ir mokslininkus“, – sakė ministrė Raminta Popovienė.
Lenkijos nacionalinio švietimo ministerijos valstybės sekretorė Joana Mucha akcentavo norą, kad Lietuvos lenkai sklandžiau ir geriau mokėtų lietuvių kalbą. Išreikštas prašymas padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių mokyklose, tačiau ne lenkų kalbos sąskaita, ikimokyklinio ugdymo įstaigose pridėti dar bent valandą ugdymo lietuvių kalba. Ministrė R. Popovienė informavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija oficialiai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama pakeisti higienos normą ir leisti didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32. Tai leistų tautinių mažumų vaikams mokytis daugiau lietuvių kalbos, neaukojant kitų dėstomųjų dalykų. Jei higienos norma būtų pakeista, papildomų pamokų galėtų būti pridedama nuo 2026–2027 mokslo metų. Lenkijos delegacija užtikrino bendradarbiavimą, kad šis klausimas būtų sprendžiamas greičiau.
Per susitikimą aptarta ir Lenkijai, ir Lietuvai opi vadovėlių problema. Lietuvoje leidykloms sunku surasti autorius, galinčius parengti kokybiškus ir atnaujintas programas atitinkančius lenkų kalbos vadovėlius. Laikinai situaciją gelbėja padaryta išimtis, leidžianti naudotis ES valstybėse išleistomis mokymo priemonėmis. Be to, praėjusiais metais įgyvendinant EdTech projektą buvo sukurtos skaitmeninės mokymo priemonės lenkų gimtajai kalbai ir literatūrai mokyti 5–10 klasėse. Jos mokykloms prieinamos viešame portale e.mokykla.lt.
Vadovėlių trūksta ir lietuviškoms mokykloms Lenkijoje, stinga finansavimo, papildomų lėšų jiems išleisti ne kartą yra skyrusi Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Aptartas mokytojų trūkumo ir jų kvalifikacijos klausimas. Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra inicijavusi nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos rengimą tautinių mažumų mokyklų mokytojams. Ji parengta ir artimiausiu metu bus akredituota. Tad nuo rudens per 100 tautinių mažumų mokyklų mokytojų nemokamai galės dalyvauti ilgalaikiuose 270 akademinių valandų Vytauto Didžiojo universiteto rengiamuose mokymuose, atnaujins kompetencijas, padedančias mokyti vaikus, augančius daugiakalbėje aplinkoje. Jau keletą metų ministerija, padedant Vilniaus lietuvių namams, organizuoja tikslinius kvalifikacijos tobulinimo renginius ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Jie tobulina kvalifikaciją, kaip mokyti lietuvių kalbos ankstyvajame amžiuje.
Per susitikimą taip pat aptarta brandos egzaminų organizavimo sistema. Abiturientai Lietuvoje jau antrus metus laiko valstybinį gimtosios lenkų kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Nuotr. Luko Balandžio
Atnaujinimo data: 2025-06-09
Taip pat skaitykite:
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ieško vadovo ar vadovės
Lietuvos mokiniai tarptautinėje chemijos olimpiadoje iškovojo keturis bronzos medalius
Telšių rajone matematikos mokantis V. Bajoras: „Svarbu surasti būdą kalbėtis su mokiniu“
Ministrė R. Popovienė susitiko su Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais