Paskelbtas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarpinis vertinimas
„Europos horizontas“, pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa 2021–2027 m., tampa svarbiu ekonominės ir visuomeninės naudos varikliu. Prognozuojama, kad iki 2045 m. kiekvienas iš ES biudžeto skirtas euras programai sukurs iki 11 eurų BVP padidėjimą – tai rodo Europos Komisijos paskelbtas tarpinis programos vertinimas.
Vertinimas taip pat rodo, kad iki 2025 m. sausio, t. y. programos vidurio, buvo finansuota daugiau nei 15 tūkst. projektų, kurių bendras biudžetas viršijo 43 mlrd. eurų. Tokios iniciatyvos kaip elektriniai autobusai Europos miestuose, nauji antibiotikai ir tyrėjams prieinamos dirbtinio intelekto technologijos demonstruoja apčiuopiamą programos poveikį.
80 proc. projektų, finansuojamų Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC), paskatino mokslo proveržius ar reikšmingą pažangą. Nuo 1984 m., kai pradėtos įgyvendinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, buvo paremti 35 Nobelio premijos laureatai.
Kiekvienas Europos inovacijų tarybos (EIC) fondo investuotas euras į novatoriškas įmones pritraukė daugiau nei tris eurus iš privačių investuotojų. Tai įrodo EIC transformacinį vaidmenį remiant startuolius ir augančias įmones.
Pastangos mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį tarp ES valstybių narių duoda teigiamų rezultatų. Bendrų projektų, į kuriuos įtrauktos žemesnius mokslinių tyrimų ir inovacijų rodiklius turinčios šalys, dalis išaugo iki 58 proc. Tai reikšmingas augimas, palyginus su 47 proc. pagal ankstesnę „Horizontas 2020“ programą.
Vienkartinės dotacijos, kuriomis numatomas fiksuotas projektų finansavimas, padeda sumažinti paramos gavėjų administracines išlaidas nuo 14 iki 30 proc., o bendra sutaupyta suma siekia iki 63 mln. eurų visiems pasirašytiems projektams.
Europos Komisijos informacija