2024-09-25
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: įgyvendintas svarbiausias partijų įsipareigojimas dėl švietimo
Baigiantis 2024 metams pasiektas partijų susitarime numatytas įsipareigojimas dėl mokytojų atlyginimų augimo, įgyvendinta didelė dalis ir kitų sutartų uždavinių, sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, šiandien Seime apžvelgdama prieš trejus metus pasirašyto susitarimo rezultatus.
„Dėkoju partijoms už susitelkimą, už nuoseklų strateginių krypčių laikymąsi ir patvirtinimą, jog švietimas yra mūsų valstybės prioritetas. Vyriausybė įgyvendina prisiimtus įsipareigojimus. Tam, kad būtų pasiektas susitarime numatytas tikslas - iki 2024 metų pabaigos vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudaro 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio - šiemet atlyginimai mokytojams didinti du kartus. Nuo sausio 1 d. darbo užmokesti buvo pakeltas 10 proc., nuo rugsėjo didėjo 15,5 proc. Nors anksčiau buvo planuota nuo rugsėjo didinti 10 proc., tačiau to nebūtų pakakę pasiekti numatyto sutarimo“, - sakė ministrė.
Augo biudžeto lėšos švietimui ir mokslui
2024 m. valstybės biudžeto lėšos švietimui ir mokslui iš viso augo daugiau nei 365 mln. Eur, švietimo sričiai skirta beveik 21 proc. daugiau nei pernai; papildomai 2024 m. vsarą skirta dar 32 mln. Eur pedagogų darbo užmokesčiui didinti.
Didelė lėšų dalis teko pedagogų, studijų, mokslo institucijų darbuotojų atlyginimams didinti, kad šių metų pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų - 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Vidutinis mokytojų darbo užmokestis per šios Vyriausybės kadenciją nuo 2020 m. iki 2024 m. pabaigos bus išaugęs 77 proc., dėstytojų ir tyrėjų - 83 proc.
Valstybė prisideda prie geresnio ikimokyklinio ugdymo prieinamumo
Įgyvendinamas susitarimas dėl ikimokyklinio prieinamumo visiems vaikams, taip pat ir iš socialiai jautrios aplinkos. Nors ikimokyklinis ugdymas – savivaldos funkcija, valstybė prisideda prie to, kad visiems vaikams, o ypač augantiems socialinės rizikos šeimose, būtų sudarytos lygios galimybės gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą. Švietimo ekspertai visuotinai sutaria, kad ankstyvasis ugdymas ypač svarbus sėkmingam tolimesniam vaikų mokymuisi.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo įstatymo nuostata dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo vaikams nuo 3 metų. Dar po metų, nuo rugsėjo 1 dienos, įsigalios visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų. Visuotinis – nėra privalomas ugdymas, tačiau savivaldybės privalo užtikrinti vietas visiems vaikams, kurie norėtų patekti į darželius. Iki 2027 m. visuotiniam ikimokykliniam ugdymui įgyvendinti suplanuota skirti daugiau nei 78 mln. Eur iš ES fondų. Beveik pusė šių lėšų atitenka tam, kad būtų sudarytos galimybės darželiuose ugdytis vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų.
Dėmesys – įtraukiajam ugdymui
Nuo šio rugsėjo pradėtas įgyvendinti visuotinis įtraukusis ugdymas. Nors mokykloms tai nėra naujiena, nes daugiau nei 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų jau iki tol buvo ugdomi bendrose klasėse, pagalba mokykloms per pastaruosius dvejus metus dar labiau sustiprinta. Keturi nacionaliniai centrai – Lietuvos įtraukties švietime centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras ir „Diemedžio“ ugdymo centras – nuo 2023 m. rudens kartą per mėnesį kviečia mokytojus, mokyklų vadovus, švietimo pagalbos specialistus, mokytojų padėjėjus į nemokamas nuotolines konsultacijas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo. Šie centrai visus metus organizuoja kitas nemokamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas pedagogams ir mokytojo padėjėjams.
Lietuvoje pradėjo veikti 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Įsteigtos 103 bendrosios paskirties klasės, kuriose ugdomi iki 3 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Vaikams padeda antras mokytojas arba specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas. Šioms pareigybėms finansuoti papildomai iš valstybės biudžeto 2024 m. skirta 2,7 mln. Eur. 2025 m. numatyta 1,8 mln. Eur.
Auga švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose
Padidintas švietimo pagalbos finansavimas. Iš viso per 2020–2024 metus valstybės skiriamas metinis švietimo pagalbos finansavimas padidėjo beveik 100 mln. Eur. Didesnis švietimo pagalbos finansavimas leidžia steigti naujus švietimo pagalbos specialistų etatus. Nuo 2020 m. švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 2 kartus, stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.
Valstybė, skatindama švietimo pagalbos specialistų rengimą, specialiosios pedagoginės pagalbos studijas įtraukė į prioritetinių studijų sąrašą – visi įstojusieji gali gauti beveik 300 Eur dydžio mėnesines stipendijas, o paskutiniais studijų metais – 500 Eur, jei studentas sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja po studijų ten dirbti nustatytą laikotarpį. 2023–2024 m. m. specialiąją pedagogiką buvo pasirinkę pusantro karto daugiau studentų nei dar prieš metus.
Tokios stipendijos skiriamos ir besirenkantiems kitas didžiausio poreikio pedagoginių studijų specializacijas.
Įgyvendinami visi susitarimai
Kaip numatyta sutarime, kuriamas vieningas mokyklų ugdymo kokybės standartas, jau trečius metus visiems mokiniams užtikrinimas profesinis orientavimas, naują pagreitį įgavo mokymosi visą gyvenimą sistema: startavo vieno langelio suaugusiųjų švietimo sistema „Kursuok“, kurioje visi, kurie norėtų įgyti papildomų kompetencijų, gali atrasti sau tinkamą programą ir gauti 500 eurų valstybės finansavimą.
Įgyvendinami ir kiti susitarimo punktai švietimo, studijų, mokslo srityse.
Susitarimą 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašė šešios partijos. Šis susitarimas turi užtikrinti, kad nepriklausomai nuo to, kokios partijos ateityje formuos Vyriausybę, jos įsipareigoja laikytis jame numatytų įsipareigojimų ir priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų garantuoti susitarime užfiksuotą finansavimą švietimui.
Nuotr. Artūro Žuko
Atnaujinimo data: 2024-09-25
Taip pat skaitykite:
Papildyta ir naujai parengta metodinė medžiaga mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas programas
Ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė susitiko su Charkivo muzikos licėjaus bendruomene
ŠMSM ir LMT atstovai Norvegijoje aptarė bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje