R. Popovienė. 12 mokinių klasės bus
Nuo ateinančių mokslo metų Lietuvos gimnazijos galės formuoti III-IV klases, kuriose mokosi 12 mokinių. Tokį sprendimą ruošiame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Nors jis dar tik pradėtas svarstyti, jau spėjo sulaukti įvairių, nebūtinai teisingų, interpretacijų.
Taigi – pakartosiu dar kartą – niekur nesitraukiu nuo pradinės idėjos leisti mokykloms formuoti 12 mokinių turinčias III – IV gimnazijos klases. Iki šiol tai galėjo tik tos mokyklos, kurioms buvo taikomos išimtys, nuo kitų mokslo metų galėtų visos ne savivaldybių centruose veikiančios Lietuvos gimnazijos. Tai bus aktualu mažoms miestelių gimnazijoms, kurias dėl demografinių aplinkybių lanko nedaug vaikų. Taip pat lieka galioti anksčiau priimtos išimtys formuoti 12 mokinių turinčias III-IV gimnazijos klases vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje, vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje lietuvių kalba, mokyklose tautinių mažumų kalbomis ir kt.
Mūsų Vyriausybės siekis – stiprinti regionus, sudaryti kuo geresnes sąlygas ten gyventi, dirbti, auginti vaikus. Šeimos neturėtų būti verčiamos ieškoti gyvenamosios vietos ten, kur vaikams nereikia keliolika ar daugiau kilometrų keliauti iki ugdymo įstaigos, o laiką vietoje popamokinių veiklų leisti mokykliniame autobuse. Norime suteikti laisvę mokykloms ir savivaldybėms formuoti tokio dydžio klases, kurios realiai atitinka situaciją vietovėse, o ne centrinės valdžios iškeltus formalius kriterijus. Pagal buvusios Vyriausybės nustatytą tvarką, jei klasės dydis neatitinka visai Lietuvai nustatytos vienodos kartelės, – klasės nėra.
Ne visos gimnazijos gali surinkti dideles klases. Apie tai kalba mažų miestelių bendruomenės. Ar mažesnių miestų gimnazijoms sudaryti 12-os mokinių klasę, ar didesnę – turi spręsti ne ministerija Vilniuje, o pačios savivaldybės. Jos geriausiai žino, ar mažos klasės išlaikymas bus naudingas, kokybiškas ir patogus mokiniams. Todėl siūlome, kad prie mažesnių klasių išlaikymo prisidėtų ir savivaldybės – pasidalydamos finansavimą kartu su valstybės biudžetu. Švietimas yra ir savivaldybių prioritetas.
Noriu pabrėžti, kad šis siūlymas nėra naujiena ar nuomonės pakeitimas, kaip aktyviai kalba opozicija. Detaliai apie būsimą siūlymą pasakojau dar sausio pradžioje lrt.lt portalui. Tik galbūt ne visi išgirdo arba nenorėjo girdėti ir dabar vadina nuomonės pakeitimu.
Kokiomis dalimis savivaldybės mažųjų klasių finansavimą galėtų pasidalyti su valstybės biudžetu – vis dar diskusijų objektas. Mokyklų tinklo optimizavimo klausimą deriname su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, laukiame pasiūlymų.