BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Įvykusios konsultacijos

  • Balandžio 29 d. įvyko konsultacija „Pedagogo karjera ir augimas“ įvyko Kauno švietimo inovacijų centre. Viceministras Ramūnas Skaudžius ir ministerijos Pedagogų skyriaus vedėja Nijolė Putrienė pristatė kuriamą pedagogų karjeros modelį ir siūlomus atestacijos sistemos pokyčius. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos prezidentė Vitalija Bujanauskienė, Nacionalinės švietimo akademijos (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė. Modelio projektas nėra galutinis, jis bus tobulinamas. 
  • Diskusija 
  • Gegužės 9 d. Vilniuje, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5, Vilnius), vyko diskusija-konsultacija „Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimas“. Pranešimus skaitė: Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Antanas Valantinas („Pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimo raida: žvilgsnis iš istorinės perspektyvos“), Joniškio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Armonavičius („Geroji įtraukiojo ugdymo patirtis Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje“), švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas („Planuojami pokyčiai pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelyje“). Diskusijoje dalyvavo doc. dr. A. Valantinas, T. Armonavičius, Kauno Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos direktorius dr. Tomas Lagūnavičius, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Raimunda Žiulytė, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus. Renginį moderavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. dr. Ramūnas Skaudžius.
  • Diskusijos-konsultacijos įrašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjo Igno Gaižiūno pranešimo „Planuojami pokyčiai pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelyje“ skaidrės

  • Gegužės 30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko diskusija „Ugdymo turinio atnaujinimas: kaip keičiasi mokinių pasiekimų vertinimas?“ Siūlomus ugdymo turinio ir mokinių pasiekimų vertinimo pokyčius pristatė viceministras Ramūnas Skaudžius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorė, Vilniaus Senvagės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, chemijos mokytoja metodininkė Daiva Lebendnikaitė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus, „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja ir programų vadovė Eglė Pranckūnienė. 
  • Diskusijos-konsultacijos įrašas
  • Birželio 21 d. 9 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko viešoji konsultacija-diskusija „Profesinio orientavimo reforma: tikslai ir iššūkiai“. Pranešimus skaitė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas („Darbo rinka iššūkių aplinkoje“); Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė („Kiek ir kodėl svarbus karjeros konsultavimas profesiniame orientavime?“); švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė („Profesinio orientavimo reforma“). Diskusijoje taip pat dalyvavo Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė; Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas; karjeros specialistė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA) narė Edita Mačiulskė; Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Diskusiją ir klausimų-atsakymų sesiją moderavo Daiva Šilienė.
  • Konsultacijos-diskusijos įrašas
  • Rugpjūčio 1–rugsėjo 16 d. Europos Komisija kvietė teikti atsiliepimus apie skaitmeninį švietimą.
  • Rugsėjo 29 d. vyko nuotolinė konsultacija švietimo universalaus dizaino gairėms aptarti. Dalyvauti konsultacijoje buvo kviečiami mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo pagalbos specialistai, spec. pedagogai, įtraukties srities koordinatoriai savivaldybėse, savivaldybių švietimo skyrių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat visi, kam rūpi įtraukusis ugdymas. Konsultacijoje ypač buvo laukiami tie, kurie jau turėjo galimybių susipažinti su universalaus dizaino principų taikymu. Konsultaciją organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir „Tūkstantmečio mokyklų akademija“.  Pranešimus skaitė Agnė Andriuškevičienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja bendrojo ugdymo klausimais („Universalus dizainas, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą“); Karolina Zakarauskaitė ir Lina Garbenčiūtė, „Tūkstantmečio mokyklų akademija“ (Universalaus dizaino gairių, konteksto apžvalga); Alvyra Galkienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė ir Rasa Juodvalkienė, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyriaus pradinių klasių mokytoja (Gairių dalių apžvalga: „UDL principai ir ekosistema“); Vitalija Bujanauskienė, Utenos švietimo centro direktorė, ir Inga Tutkienė, Utenos Dauniškio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui („Gairių dalių apžvalga: „Lyderystė“); Marius Pranas Šaliamoras, architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius ir Vilniaus fakulteto dekanas,

    Asta Lauciuvienė, Ana Pavilovič-Jančis, Nacionalinės švietimo agentūros atstovės, specialiosios pedagogės, ir Rasa Juodvalkienė, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyriaus pradinių klasių mokytoja (Gairių dalių apžvalga: „Priemonės ir aplinkos“). Konsultacija baigėsi gilesniu švietimo universalaus dizaino gairių turinio dalių aptarimu grupėse, pasiūlymų, grįžtamojo ryšio apibendrinimu.   

         Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo keitimo lyginamasis variantasPriešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priedo nauja redakcija

  • 2022 m. spalio mėn. buvo kviečiama teikti siūlymus dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo keitimo.

    Vadovaujantis nauja Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, kuri buvo patvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, parengtas švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo lyginamasis variantas. Dokumentas keičiamas dėl to, kad naujojoje programoje pasikeitė vaikų pasiekimų pažangos vertinimas, kompetencijų skaičius ir kt. Pasiūlymus dėl įsakymo projekto buvo prašoma siųsti ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriui arba šio skyriaus vyr. specialistei Ilonai Grigaravičienei, el. p. [email protected] 

  • Lapkričio 3 d. 15.00–17.00 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyko viešoji konsultacija „Atnaujintas programos turinys kaip geresnio matematikos mokymo ir mokymosi prielaida“. Tikslas – aptarti, kaip nauja matematikos bendroji programa prisideda prie geresnio mokymo ir mokymosi. Programos sudarytojai siekia kiekvienam mokiniui suteikti galimybę ugdytis matematinį ir statistinį raštingumą, kuris programoje suprantamas kaip įgytas gebėjimas matematiškai samprotauti, mąstyti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias realias, aktualias ir mokiniams suprantamas problemas. Dalyviai: mokslininkai, matematikos mokytojai, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai, tėvai, aktyvūs piliečiai. Diskusiją moderavo Justas Paulikas. Sveikinimo žodį tarė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius. Skaityti pranešimai: „Matematika kaip mąstymo būdas: ką tai reiškia ir kaip to siekti?“ (Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Rimas Norvaiša); „Mate​matinio mąstymo ugdymo filosofija atnaujintoje matematikos programoje“ (Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Viktorija Sičiūnienė); „Kas padeda pasiekti geresnių rezultatų?“ (Kauno Saulės gimnazijos mokytoja metodininkė Ingrida Bakutienė); „Pamokos planavimas ir organizavimas ugdant(is) matematinio mąstymo pasiekimus“ (Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, Vilniaus kolegijos doc. dr. Renata Kondratavičienė); Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėja Albina Vilimienė pristatė Nacionalinės švietimo agentūros metodinį leidinį, skirtą ugdyti matematikos ir informatikos mokytojų dalykines kompetencijas.

    Konsultacijos vaizdo įrašas

  • Gruodžio mėn. supažindinome su skaitmeniniais mokymosi pasiekimus įteisinančiais dokumentais. Nuo 2023 m. kovo 1 d. asmenims, baigusiems bendrojo ugdymo programą (jos dalį) ar įgijus pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, numatyta išduoti skaitmeninius mokymosi pasiekimus įteisinančius dokumentus. Kvietėme susipažinti su Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašo projektu.

  • 2022 m. gruodžio–2023 m. sausio 13 d. kvietėme teikti pastabas ir siūlymus dėl Aukštojo mokslo socialinės dimensijos 2023–2026 m. plėtros prioritetų projekto (el. p. [email protected]). Socialinės dimensijos įgyvendinimas Lietuvoje padės sudaryti lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą tiems, kurie dėl nepalankių sąlygų negalėjo siekti aukštojo mokslo, nors atitinka priėmimo į aukštąjį mokslą reikalavimus. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį. Visuomenės grupėmis, kurioms siekiama suteikti pagalbą įgyti aukštąjį išsilavinimą, yra jautrios socialinės-ekonominės aplinkos asmenys, susiduriantys su finansiniais, akademiniais ir informacijos prieinamumo iššūkiais. Taip pat asmenys, turintys individualiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantieji į aukštąsias mokyklas. Pagal siūlomą projektą aukštosioms mokykloms, siekiančioms užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, numatoma teikti finansinę ir metodinę pagalbą, atnaujinti finansinės paramos studentams modelį, apimantį stipendijas ir paskolas. Socialinė dimensija būtų integruojama į struktūrinius aukštojo mokslo procesus – studijų lankstumo galimybes, aukštųjų mokyklų finansavimo bei valstybės finansuojamų vietų skirstymo mechanizmus.

         Aukštojo mokslo socialinės dimensijos 2023–2026 m. plėtros prioritetų projektas

  • 2022 m. gruodžio mėn.–2022 m. sausio 15 d. kvietėme užpildant apklausos formą teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos projekto. Naujoji NVŠ koncepcija turi padėti siekti strateginiuose švietimo dokumentuose keliamų tikslų, numatyti plėtros gaires, prisidėti prie NVŠ kokybės ir su ja siejamo finansavimo užtikrinimo.Visuomenės diskusijoms pateikiamame koncepcijos projekte patikslinta NVŠ apibrėžtis, nurodomos NVŠ ugdomos kompetencijos, kurios siejamos su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Projekte siūloma paankstinti NVŠ dalyvių amžių, t. y. valstybės ar savivaldybių lėšomis NVŠ dalyvauti galėtų ir vaikai nuo 3 metų, besimokantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Dabar NVŠ krepšelio finansuojamuose veiklose dalyvauja tik mokyklinio amžiaus vaikai. Projekte skiriama dėmesio NVŠ prieinamumui ir kokybei – pateikiamos rekomendacijos švietimo teikėjams, savivaldybėms ir valstybei, aiškiau numatomos teikėjų, savivaldybių, valstybės atsakomybė už NVŠ veiklų planavimą, įgyvendinimą, kokybę, su kuria siūloma susieti NVŠ veiklų finansavimą.

         Neformaliojo švietimo koncepcijos projektas


 

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-01-26