Diskusijoje ieškota pameistrystės programos sėkmės veiksnių

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į viešąją konsultaciją sukvietė profesinių mokyklų, verslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Užimtumo tarnybos atstovus aptarti profesinio mokymo pameistrystės forma skatinimo ir plėtojimo klausimus.

Pameistrystės mokymo forma suteikia galimybes darbdaviui apmokyti būsimą darbuotoją pagal konkrečius darbo vietos reikalavimus ir, tikėtina, užsiauginti būsimą darbuotoją. Mokiniui – tai proga mokytis iš srities žinovo, meistro realioje darbo vietoje ir gauti atlygį.

Nors tokia mokymo forma suteikia daug galimybių ir padėtų atliepti rinkos poreikius, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro vos daugiau nei 2 proc. visų besimokančiųjų profesijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pradėdama diskusiją, akcentavo, kad šiandien pameistrystė yra pilnai teisiškai sureglamentuota, o toliau vykusios diskusijos su socialiniais partneriais metu dalyviai iškėlė aktualius klausimus, kuriuos siūlė spręsti, siekiant paskatinti mokymą pameistrystės forma. Tarp vardintų svarstytinų klausimų – ir administracinė bei mokestinė našta verslui, paties mokymo proceso kaštai – mokiniai mokosi, taigi klysta, o verslui tai kainuoja. Kaip viena svarbių problemų iškelta ir tokio mokymo būdų žinomumas: žinių apie pameistrystę trūksta ir verslui, ir patiems mokiniams.

Visgi gerų pavyzdžių yra. Savo patirtis įgyvendinant pameistrystės projektus susitikime pristatė kelios profesinės mokyklos. Viena jų – Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, įgyvendindama pameistrystės projektą dirba su 11 transporto techninės priežiūros ir remonto įmonių. Anot mokyklos, ko gero, svarbiausia ir sunkiausia projekto dalis – pats pasirengimas jam ir verslo partnerių paieška, nes, kaip ir minėta, verslo atstovus pirma teko supažindinti su tokia mokymo forma ir jos teikiamomis naudomis. Dabar tokiu bendradarbiavimu džiaugiasi ir verslo partneriai – mokykloje tobulinosi jų darbuotojai, ir mokiniai, ir mokykla, kurios pedagogai ruošdami ugdymo programas konsultavosi su įmonių atstovais.

Mažeikių politechnikos mokykla, pristačiusi savo įgyvendinamą pameistrystės projektą, akcentavo mokyklos kontaktų su verslo įmonėmis svarbą ir pažymėjo, jog projekto sėkmei svarbu tai, kad mokykla ėmėsi mokyti meistrus. Įmonių meistrai yra viena svarbiausių pameistrystės proceso dalių, todėl svarbu užtikrinti, kad jie mokėtų kuo efektyviau perduoti savo patirtį mokiniams.

Patirtimis įgyvendinant pameistrystės projektus dalijosi ir Utenos regioninis profesinio mokymo centro bei Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro atstovai.

„Diskusija išties naudinga – tapo aiškūs labai konkretūs žingsniai, kurie būtini, kad ši programa veiktų sėkmingiau. Vyriausybė savo programoje įtvirtino siekį sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio mokymo sistemą, kurioje svarbus vaidmuo tenka ir pameistrystei. Numatomos ir finansinės paskatos pameistrystės plėtrai, todėl po šios diskusijos ministerija parengs konkrečių veiksmų planą ir bendradarbiaudama su visomis suinteresuotomis šalimis pasistengs kuo efektyviau tuos žingsnius įgyvendinti“, – diskusiją apibendrino ministrė J. Šiugždinienė.

ŠMSM iš ES struktūrinių fondų pameistrystės programai 2021 m. skyrė 0,9 mln. Eur, ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) iki 2026 m. pameistrystei įgyvendinti skirta 20 mln. Eur. Be to, profesinio mokymo įstaigoms, vykdančioms asmens formalųjį profesinį mokymą pameistrystės organizavimo forma, už mokomą asmenį skiriamas 25 proc. didesnis finansavimas.

Komunikacijos skyrius

El. paštas: [email protected]