BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Gimnazijos direktorė apie ukrainiečių vaikų ugdymą: pirmiausia turime sukurti saugumo atmosferą

Data

2022 04 05

Įvertinimas
2
D. Dirgėlienė.JPG
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė. Asmenio archyvo nuotr.

Nuo karo siaubo Ukrainoje bėgantys vaikai ir jų šeimos atsiveža įvairias, dažnai skausmingas, patirtis ir jų įsitraukimui į bendruomenės gyvenimą reikia laiko, sako Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė. 

Ji pati lankėsi šeimose, susipažino su mamomis, kvietė vaikus į mokyklą. Pamažu vaikai įsitraukė, nes yra imlūs, smalsūs, o ir nauji bendraklasiai juos pasitiko labai geranoriškai. Pirmomis savaitėmis vaikai tik susipažino, vyko į ekskursijas, baseiną. Pokalbiuose su bendraamžiais iš pradžių padėjo „Google“ vertėjas.

Miestelio gimnazijoje dabar mokosi 14 vaikų iš Ukrainos – nuo pirmokų iki devintokų. Į Švėkšną daugelis atvyko su mamomis ar tetomis prieš gerą mėnesį ir gimnaziją lanko jau nuo kovo 7 d.

Kvietė ateiti susipažinti

„Kai sužinojau, kad į mūsų miestelį atvyko ukrainiečių su vaikais, pati važiavau pas juos susipažinti. Buvo pirmosios jų dienos pas mus, jie išsigandę, nieko čia nepažįsta, o dar prisistato mokyklos direktorė. Raminau, juokavau. Kai pradėjo megztis pokalbis su mamomis, vaikai atsipalaidavo, pakviečiau ateiti į mokyklą – tiesiog apsidairyti, pasižiūrėti, sutapo, kad ir palaikymo Ukrainai renginį planavome“, – pasakoja D. Dirgėlienė.

Direktorės žodžiais, nuo karo bėgančių nei suaugusiųjų, nei vaikų, negalima išsyk siųsti į darbus, pamokas ar kažkokius kitus įsipareigojimus. Pirmiausia mums, priimantiesiems, reikia užsitarnauti jų pasitikėjimą, sukurti jiems socialinį, psichologinį saugumo jausmą, aprodyti aplinką, kad jie pasijustų geriau. Taigi pirmosios savaitės buvo skirtos vaikų adaptacijai, pažinčiai tiek su mokykla, tiek su miesteliu ir visu Šilutės kraštu. Visiems ukrainiečių vaikams – nuo jauniausių iki vyriausių, o kartais dalyvaudavo ir jų mamos, – vyko bendri teminiai užsiėmimai. Į mokyklą jie ateidavo maždaug 4 valandoms: vyko lietuvių kalbos diena, kai visi pažindinosi su mūsų kalbos pagrindais, buvo įdomiosios biologijos, fizikos dienos – kai ukrainiečiai keliavo į Ventės ragą, mokėsi gimnazijoje, sporto diena – kai visi džiaugėsi baseinu ir t.t.

Kaip pasakoja direktorė, taip vaikus pažino mokyklos pedagogai, administracija, o per bendras edukacines veiklas – ir mokiniai.

„Mūsų vaikai greitai pasitelkė į pagalbą „Google vertėjus“ ir rado bendros kalbos, veiklų su bendraamžiais“, – kalba D. Dirgėlienė.

Anot jos, kalbos barjeras iškyla ir jaunesniems mokytojams, kurie nemoka rusiškai. Padedant savivaldybei, mokykloje jau dirba mokytojų padėjėjas, kuris padeda vertėjauti per pamokas.

Į pamokas – tik po dviejų savaičių

Ukrainiečiai jų amžių atitinkančiose klasėse mokytis pradėjo maždaug trečią mokyklos lankymo savaitę – jie turėjo individualius tvarkaraščius po 4–5 pamokas per dieną. Nuo šios savaitės visi jau mokosi pagal bendrą tvarkaraštį.

„Anot vyresniųjų mokinių, ir Ukrainoje jie mokėsi tuos pačius dalykus, bet skiriasi mokymo metodikos, būdai. Sako, kad pas mus įdomiau. Vienas vaikinas išėjęs iš matematikos pamokos tvirtino, kad šitos temos namuose nesupratęs – o dabar jam aišku“, – pasakoja D. Dirgėlienė ir prideda, kad tie ugdymo programų skirtumai, tikėtina, gali išryškėti pasimokius ilgiau.

Bendrauja su mokinių šeimomis

Pasak gimnazijos direktorės, kad vaikai mokykloje jaustųsi kiek įmanoma geriau, bendrauti reikia ne tik su jais, bet ir su jų šeimomis. Mokyklos iniciatyva vaikų mamoms ir globėjoms suskurta speciali grupė socialiniuose tinkluose, kad jos gautų informacijos apie vaikų veiklas mokykloje, įvykius miestelyje.

„Sakyčiau, kad vaikai atsiveria, patiki saugumu. Prisimenu, kai susipažinau su vienu paaugliu, jis sėdėjo kambario kampe su dviem kapišonais ant galvos. Nei žodžio nepasakė man. Galvojau, vaikeli, kaip mes tave prakalbinsim, ar prakalbinsim. Kapišonus jis jau nusiėmė, ir jau sveikinasi, šypteli man. Visokių yra vaikų – kaip ir pas mus, ne visi mokytis nori, ne visiems sekasi, bet mokykloje jie jaučiasi vis drąsiau“, – sako D. Dirgėlienė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos darželius ir mokyklas lanko daugiau kaip 7 tūkst. Ukrainos vaikų. Dauguma lanko ugdymo įstaigas lietuvių mokomąją kalba. Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas. Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.