BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Įvyko trys švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ kontaktų mugės

Data

2022 04 26

Įvertinimas
0
Foto-145.jpg
Nuotr. Donato Bieliausko

Balandžio 20, 22 ir 26 dienomis Anykščiuose, Vilniuje ir Klaipėdoje surengtos švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ kontaktų mugės. Jų metu programoje ketinančių dalyvauti savivaldybių pažangos planų rengimo komandos galėjo susipažinti su švietimo paslaugų teikėjais, veikiančiais įtraukties, lyderystės, STEAM ir kultūrinio ugdymo srityse.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra priemonė pasiekti tikslą – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena, ir sukurti naujos kokybės švietimą. Todėl neatsitiktinai vykstančiose kontaktų mugėse kolegos iš savivaldybių ir mokyklų turi galimybę susipažinti su pažangiausiais švietimo lauke veikiančiais praktikais, inovatoriais, mokslininkais, kūrėjais ir kultūros organizacijomis. Švietimo inovacijų išmanymas ypač aktualus norint parengti kokybiškus pažangos planus. Tikimės, kad po kontaktų mugių švietimo pažangos planų rengimo komandoms kils daugiau drąsesnių idėjų, kaip atnaujinti ne tik mokymosi aplinkas, bet pirmiausia – ugdymo metodus, mokytojų kompetencijas. Labai svarbu, kad ši programa būtų pritaikyta kiekvienos savivaldybės poreikiams ir atlieptų konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės lūkesčius“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Renginiuose buvo diskutuojama apie visas keturias švietimo tobulinimo temas – įtrauktį, lyderystę, STEAM ir kultūrinį ugdymą. Vilniaus mugėje ypatingo dėmesio sulaukė kūrybiškumo tema. Kristupas Sabolius, filosofas, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius, atkreipė dėmesį į tai, kad „ilgus metus kūryba ir mokykla konfliktavo, nes mokykla buvo taisyklės, griežtas mąstymas, „kalykla“. Tačiau XXI a. to nebepakanka – dabar būtina ugdyti laisvą asmenybę, o jos variklis – kūrybiškumas. Pasitelkus kūrybiškumą atrandame priežastis, kodėl mokymosi procese darome vieną ar kitą dalyką. Pavyzdžiui, eilėraštį galima „iškalti“, nes liepė, arba galima atrasti daugybę tikslų, kodėl verta jį mokytis: dėl atminties lavinimo, dėl epochos ar kultūros pažinimo, noro suprasti eilėdarą, jei, pavyzdžiui, vaikas nori būti reperiu ir kt. Kūrybiškumas – būdas geriau įsisavinti žinias ir paversti jas kompetencija.“

Paklaustas, kodėl švietimo sistemoje būtinas kūrybiškumas, Tomas Ramanauskas, Lietuvos reklamos kūrėjas, kūrybingumo dėstytojas ir rašytojas, sakė: „Pavyzdžiui, kai vaikas turi pagaulumą matematikai, tai jo motyvacija mokytis yra stipri. Tačiau ne visiems tai yra natūralus dalykas. Kuo ilgiau vaikas nesupranta, tuo mažiau motyvacijos mokytis jam lieka. Pasitelkus kūrybiškumą atrandami įvairūs būdai, padedantys sudominti vaikus mokslu. Kitaip sakant, pedagogo kūrybiškumas gali padėti mažiau motyvacijos mokytis turinį vaiką įtraukti į mokymąsi“.

Per tris dienas kontaktų mugėse sudalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš visos Lietuvos. Naujausias švietimo paslaugų tendencijas renginiuose pristatė beveik 60 švietimo paslaugų teikėjų. „Mugių metu savivaldybių pažangos planų rengėjai džiaugėsi, kad dalyvaujant pristatymuose ar dirbtuvėse jiems kilo inovatyvių minčių, kurias galės integruoti į pažangos planus. Tai rodo, kad kontaktų mugėmis pasiekėme savo tikslą – padėjome savivaldybėms atrasti dar neišbandytas priemones, kuriomis galės siekti norimų pokyčių ugdymo procese,“ – kontaktų mugių sėkme džiaugėsi Tomas Liubeckas, pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovas.

Ketinimą dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ išreiškė net 57 šalies savivaldybės. Šios programos tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Daugiau apie programą https://tukstantmeciomokyklos.lt/.

Programą finansuoja Europos Sąjunga NextGenerationEU.