BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


J. Šiugždinienė: kokybiškas aukštasis mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiuosiuose miestuose

Data

2023 01 18

Įvertinimas
0
lecture-at-university-6135f16b3aca4.jpg

Stiprios valstybinės kolegijos, vykdančios kokybiškas studijas ir rengiančios darbo rinkoje paklausiausius specialistus. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, numatoma stiprinti kolegijų tinklą, sutelkti išteklius. Vyriausybė šiandien patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtą 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą.

„Norime sustiprinti koleginių studijų kokybę, prieinamumą kiekviename regione, kad šios įstaigos būtų stipriais specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrais ir taip prisidėtų prie regionų plėtros ne tik rengdamos aukštos kvalifikacijos specialistus, bet siūlydamos verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus. Todėl labai svarbu sustiprinti kolegijų tinklą, sutelkti žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius, pritraukti aukštos kompetencijos dėstytojų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį, o tai reiškia, kad darbo rinkai arba nereikia šių specialistų, arba jie nėra pakankamos kvalifikacijos. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.

Pasak ministrės, negalima palikti savieigai tokios situacijos, kuri veda į kai kurių kolegijų vegetavimą ar net sunykimą. ŠMSM pirmiausia siūlo kolegijoms įsivertinti savo perspektyvas ir nusimatyti veiklos stiprinimo planus. Valstybė finansuos kolegijų išteklių konsolidavimo, jungimosi projektus. ŠMSM valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo projektams numato skirti 20 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų.

„Norime, kad kokybiškas aukštasis mokslas būtų lengvai prieinamas ne tik didžiuosiuose miestuose. Įstaigos, kurios yra mažos ir dėl to patiria iššūkių – sunku pritraukti dėstytojus, studentus, atitinkamai gauna mažesnį finansavimą, neturi galimybių mokslinei taikomajai veiklai, – gali susijungti su kita kolegija ar tapti kitos aukštosios mokyklos padaliniu ir sėkmingai veikti sustiprėjusios“, – sako ministrė.

Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo ir Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.

Siekis – aukštesnės kokybės koleginės studijos

Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių taikomųjų mokslinių tyrimų ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo poreikius.

Taip pat siekiama tobulinti studijų kokybę stiprinant aukštųjų mokyklų akademinių darbuotojų branduolį. Valstybinėse kolegijose numatoma plėtoti ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, kad jų vykdomos studijos ir teikiamos kvalifikacijos būtų labiau grįstos MTEP rezultatais.

Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus siekiant ilgalaikių tikslų: formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat siekiant, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Kolegijos pačios spręs, kaip pasiekti kokybinius rodiklius

Valstybinės kolegijos pačios įsivertins savo galimybes pasiekti plane nurodytus tikslus ir, jei matys būtinybę ar poreikį, galės inicijuoti pertvarkos procesus, atsižvelgdamos ir į regiono poreikius.

Valstybinės kolegijos ŠMSM pateiks stiprinimo planus, atliepiančius plane išskirtus veiklos tikslus 2029 m., arba sprendimus dėl  dalyvavimo reorganizavimo procese.

Nesulaukusi iniciatyvų dėl galimų pokyčių iš valstybinių kolegijų, sprendimus, kaip būtų galima stiprinti aukštųjų mokyklų veiklą, Vyriausybei galės pasiūlyti ir ŠMSM.

Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki šių metų birželio 30 d.

Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų.