Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai: europinis mokslo ir švietimo 2014-2020 m. finansavimas didėja ir bus naudojamas efektyviau

 Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu sėkmingai ir laiku pasiekti susitarimai užtikrins didesnį ir efektyvesnį finansavimą Europos mokslui ir švietimui 2014–2020 m. Ypatingas šį pusmetį Europai pirmininkavusios mūsų šalies dėmesys šiose srityse skirtas kokybei ir efektyvumui skatinant mokslą ir verslą kurti inovacijas, artinant švietimo ir darbo pasaulius, suteikiant jaunimui geresnes galimybes įgyti reikiamus gebėjimus įsidarbinti. Į europinę darbotvarkę Lietuva pirmą kartą iškėlė atvirų mokymosi išteklių internete klausimus.

„Investicijų į švietimą ir mokslą šiuolaikiniame globaliame pasaulyje reikšmė neginčijama. Galime džiaugtis, kad pirmininkavimas ES Tarybai Lietuvai suteikė garbingą pareigą užbaigti naujojo Europos septynerių metų finansinio etapo svarstymus ir tokiu būdu prisidėti, kad finansavimas mokslo ir švietimo sritims didėtų ir būtų naudojamas kuo efektyviau – tai ypač svarbu šiandieninės ekonomikos ir darbo rinkos sąlygomis“, – akcentuoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

„Pirmininkavimas ne tik sudarė galimybę Europai pamatyti mūsų šalį. Lietuvai – tai buvo puiki proga parodyti iniciatyvą svarstant tokias aktualias ir svarbias temas, kaip atviri skaitmeniniai mokymosi šaltiniai, švietimo gebėjimų pasiūlos ir darbo rinkos paklausos derinimas, aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas siekiant inovatyvių aukštos pridėtinės vertės produktų, Europos universitetų konkurencingumas globaliame pasaulyje, profesinio mokymosi atvirumas, geresnės galimybės ir paskatos mokytis visą gyvenimą, mokslininko profesijos populiarinimas. Tai temos, nuo kurių efektyvių sprendimų priklauso bendra Europos ateitis“, – sako pastarąjį pusmetį ES švietimo ir mokslo ministrų susitikimas vadovavęs D. Pavalkis.

Ypatingo Europos patnerių dėmesio ES Taryboje susilaukė Lietuvos inicijuota diskusija apie atvirus švietimo išteklius ir populiarėjančias mokymosi internetu tendencijas. Kaip pabrėžia D. Pavalkis, šiuo metu, kai pasaulinio lygio universitetai, tokie kaip Harvardas ar Masačusetso technologijų institutas virtualioje erdvėje atveria savo studijas kiekvienam norinčiam iš bet kurios pasaulio šalies, Europai būtina bendra skaitmeninio mokymosi vizija. Siekdami užtikrinti Europos aukštojo mokslo institucijų konkurencingumą skaitmeninėse lenktynėse Europos švietimo ministrai aptarė  poreikį skatinti koordinuotus veiksmus ir strategines partnerystes tarp Europos universitetų.

Lietuvos pirmininkaujama ES Taryba patvirtino dvi svarbiausias Europos mokslo ir švietimo 2014–2020 m. finansavimo programas – „Horizontas 2020” moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir „Erasmus+” švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui. „Šios dvi programos deda tvirtą pamatą Europos ateičiai – naujų darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui, atveria jaunimui dideles galimybes įgyti darbo rinkai būtinų kompetencijų“, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras. 

Naujajai ES 2014-2020 m. “Erasmus+” programai skiriama 14,7 mlrd. eurų – tai daugiau kaip 40 proc. didesnis finansavimas nei iki šiol.  Po „Erasmus+“ skėčiu  bus remiamos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto veiklos. Planuojama, kad 2014–2020 m. pagal „Erasmus+“ programą daugiau nei 4 mln. asmenų turės galimybę važiuoti pasimokyti, studijuoti, stažuotis bei dalyvauti savanoriškoje veikloje, ne tik Europos Sąjungos valstybėse narėse, bet ir kitose šalyse.

2014–2020 m daugiametėje finansinėje perspektyvoje „Horizontas 2020“ programai skiriama beveik 80 milijardų eurų. „Horizontas 2020“ – tai didžiausia iki šiol Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, stiprinsianti Europos mokslo ir technologijų bazę, užtikrinsianti augimą ir darbo vietų kūrimą. Investicijos šioje srityje taip pat bus orientuotos į inovatyvius produktus bei paslaugas kuriantį verslą.

„Džiugu pažymėti, kad svarbiausios ES švietimo ir mokslo programos ne tik buvo laiku patvirtintos, bet ir veržliai startuoja – Europos Komisija jau paskelbė pirmuosius kvietimus dalyvauti finansavimo konkursuose, – sako D. Pavalkis. – Tikimės, kad Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, visas atsivėrusias naujas galimybes aktyviai ir rezultatyviai išnaudos.“

Švietimo ir mokslo ministerija – antra po Užsienio reikalų ministerijos pagal Lietuvoje pirmininkavimo metu įvykusių tarptautinių renginių skaičių. Švietimo ir mokslo ministerijos surengtuose daugiau nei dvidešimtyje aukšto rango susitikimų ir konferencijų dalyvavo apie keturis tūkstančius sprendimų priėmėjų, praktikų ir ekspertų.

Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. p. [email protected]