BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Lietuvos švietimas tarptautiniame indekse įvertintas 7,7 balo iš 10

Data

2022 08 25

Įvertinimas
0
095.jpg
Nuotr. Artūro Žuko

Lietuvos švietimas Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių gerovės indekse 2022 m. įvertintas 7,7 balo iš dešimties. Lietuva užima 13 vietą tarp 40 šalių, tai penkiomis pozicijomis aukščiau negu 2018 m.

Pasak šiandien švietimo konferencijoje apžvalgą pristačiusio švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, gerovės indekse švietimą charakterizuoja gyventojų išsilavinimo rodiklis, vidutinė mokymosi trukmė, mokinių pasiekimai.

Nors bendri rodikliai geri, tačiau Lietuvoje mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse žmonių įsitraukia į mokymąsi visą gyvenimą. 2021 m. Lietuvoje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas mokėsi 8,5 proc. suaugusiųjų - 25–64 metų asmenų. Šis rodiklis buvo žemesnis nei ES šalių vidurkis (10,8 proc.), nors per pastaruosius metus skirtumas tarp Lietuvos rodiklio ir ES vidurkio sumažėjo.

Būtina gerinti ir mokinių pasiekimus, kad mažėtų žemų pasiekimų mokinių ir daugiau mokinių pasiektų aukštesnius pasiekimų lygmenis, todėl ypatingas dėmesys skiriamas ugdymo kokybei. Priimti sprendimai dėl mokyklų stiprinimo: atsisakoma jungtinių 5-8 klasių, mažesnės nei 60 mokinių mokyklos tampa didesniųjų skyriais. Sutelkiant išteklius, užtikrinamas geresnis mokyklų aprūpinimas. Nuo 2018 m. 14 proc. padaugėjo mokyklų, kuriose yra laboratorijų. Praėjusiais mokslo metais laboratorijas turėjo beveik pusė - 47 proc. mokyklų. Taip pat mokyklos gali naudotis pernai regionuose atidarytais STEAM centrais, jų modernia laboratorine įranga.

Kita svarbi kryptis – vaikų gerovės ir savijautos gerinimas, nes per pandemiją daugiau kaip dešimtadaliu sumažėjo gerai besijaučiančių vaikų, tarptautiniame kontekste Lietuvos vaikų gerovės rodikliai žemi. Todėl siekiama plėsti švietimo pagalbos prieinamumą, mokyklose daugėja švietimo pagalbos specialistų. Praėjusiais mokslo metais dirbo daugiau kaip 3,5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija imasi priemonių, kad jų į mokyklas ateitų kuo daugiau. Jau 2021 m. rugsėjo mėnesį 20 proc. padidintas atlyginimas, o 2022 m. – dar 12,5 proc. Planuojama, kad 2023 ir 2024 m. dar didės po 10,5 proc.

Šiemet papildomai skirta 900 tūkst. Eur, kad savivaldybės galėtų įsteigti 150 švietimo pagalbos specialistų etatų. 2021 m. savivaldybėms buvo skirti papildomi 3,64 mln. Eur mokytojų padėjėjų etatams steigti. Kad būtų parengta daugiau specialistų, studentams, pasirinkusiems specialiosios pedagogikos, logopedijos, surdopedagogikos ar tiflopedagogikos studijų programas, skiriamos 300 Eur stipendijos, o baigiamųjų kursų studentams su įsipareigojimu dirbti pagal įgytą kvalifikaciją - 500 Eur.

Švietimo pagalbos specialistų bei mokytojų padėjėjų etatai steigiami ir norint užtikrinti specialiųjų poreikių vaikų įtrauktį į bendrąsias mokyklas.