BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Mokyklų tinklą Akmenės rajonas sutvarkė prieš dešimtmetį: meras turi patarimų

Data

2022 03 08

Įvertinimas
1
516735-347566-1287x836.jpg
lrt.lt nuotrauka

Savivaldybės šiuo metu aktyviai diskutuoja dėl mokyklų tinklo stiprinimo, rengia pokyčių planus. Nuo šio rudens mokyklose nebeliks jungtinių 5-8 klasių, bus pertvarkomos mažos mokyklos, stiprinamos gimnazijos, formuojant didesnes baigiamąsias gimnazijos klases. Kai kurios šalies savivaldybės panašias permainas savo mokyklose jau yra įgyvendinusios. Viena tokių – Akmenės rajono savivaldybė, kurioje pokyčiai vyksta nuo 2007-ųjų. 

Mokytojų atlyginimai – vieni didžiausių

„Stiprindami mokyklų tinklą mes pirmiausia galime užtikrinti gerą atlyginimą mokytojams: jie gali dirbti pilnu krūviu, o ne mažoje mokykloje turėti vos kelias pamokas ir gauti labai varganą atlygį. Galime pasidžiaugti, kad mūsų savivaldybėje mokytojų atlyginimai pagal dydį yra antri po sostinės. Mano galva, tai sutvarkyto ugdymo įstaigų tinklo pasekmė“, – kalba Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. 

Anot jo, mokyklų tinklą stiprinti svarbu siekiant ir ugdymo kokybės. 

„Mokykla turi suteikti vaikui tam tikrų žinių, nes nuo tų žinių, jų kokybės priklauso jauno žmogaus ateitis. Mūsų savivaldybės mokinių rezultatai neblizgėjo – vienu metu buvome priešpaskutiniai šalyje. Dabar esame jau stiprūs vidutiniokai ir tai, manau, irgi gerai veikiančio mokyklų tinklo nuopelnas. Suprantama, per dieną ir net keletą metų niekas nepasikeičia, kad pamatytum rezultatus reikia kantriai lukterti“, – kalba meras. 

Mokiniai gali mokytis, ko nori

Akmenės rajone veikia keturios gimnazijos (Akmenėje, Naujojoje Akmenėje, Ventoje, Papilėje), pagrindinė mokykla Kruopiuose, progimnazija Naujojoje Akmenėje.  Rajone taip pat yra specialioji mokykla, meno mokykla, sporto centras, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras. 

„Esu įsitikinęs, jei mokykloje nėra bent 300 vaikų, nebus įmanoma užtikrinti jiems galimybių rinktis ir mokytis visko, ko jie norėtų, nevyks tiek ir tokių įvairių neformalaus švietimo veiklų, kiek galėtų didesnėje mokykloje“, – dėsto V. Mitrofanovas. Jis pasakoja, jog buvo sulaukęs vyresniųjų klasių mokinių laiškų, kuriuose jie pasakojo norintys rinktis mokytis tam tikrų dalykų, bet mokykloje tam trūko mokinių. Didinant mokyklas, stiprinant tinklą tokios problemos rajone buvo iš esmės išspręstos. 

Kultūros židiniai nedingsta

Meras taip pat pasakoja apie dar vieną savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokytį – prie visų rajono gimnazijų, kaip ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo padaliniai, buvo prijungti darželiai. Tai leidžia ne tik palaikyti bendradarbiavimą tarp skirtingų ugdymo lygių, bet ir padeda sutaupyti administracinių ir ūkinių išlaidų, kurias galima skirti ugdymui, pagalbai mokiniui, darželinukui teikti.  

„Jeigu mokyklos, darželio vadovybė mato ir supranta savo ugdymo įstaigos prijungimo prie kitos prasmę ir naudą, taip pat ramiai į permainas reaguoja ir bendruomenė. Jei piktinasi ugdymo įstaigos administracija, to paties galima tikėtis ir iš tėvų“, – pasakoja V. Mitrofanovas.

Jis teigia, jog ruošiantis reformoms pirmiausia svarbu pasikalbėti su ugdymo įstaigos darbuotojais, administracija: paaiškinti žmonėms sprendimus, užtikrinti jiems darbo vietas ar galimybes keisti darbą. Tuo tarpu mokinių tėvams svarbu paaiškinti praktinius klausimus: kas mokys, prižiūrės jų vaikus, kaip vaikai pasieks mokyklas, kokios galimybės jiems atsiras.

„Bendruomenei svarbu pasiūlyti ir alternatyvų, užtikrinti, kad tos buvusios mokyklos patalpos bus gyvybingos. Pavyzdžiui, vietoj uždarytos Agluonų mokyklos atsirado Šeimos paramos centras, vaikų ir šeimos krizių centrai. Kairiškių ir Kivylių mokyklose įkurti multifunkciniai centrai. Kitaip tariant, reikia perspektyvos, bendruomenei tinkamos alternatyvos“, – kalba pašnekovas. 

Tėvai renkasi geresnes mokyklas

„Visko būna – kartais ir mieste gyvenantys tėvai reikalauja organizuoti vaikams pavežėjimą, – pasakoja meras, klausiamas, kaip sprendžia vaikų atvykimo į mokyklą iš tolimesnių vietovių klausimą. – Kita vertus, yra ir tokių atvejų, kai tėvai, ieškodami savo vaikams geresnės kokybės ugdymo, leidžia juos ne į arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą ir mes padedame jiems ten nuvažiuoti. Kai kurie tėvai veža vaikus ir į kitų savivaldybių mokyklas. Tėvai turi teisę rinktis, o mokyklos turi konkuruoti dėl vaikų savo ugdymo kokybe“. 

Savivaldybė ne tik pati perka mokykloms mokyklinius autobusus, bet yra nusprendusi, jog mokiniai ir mokytojai viešuoju transportu gali naudotis nemokamai. Anot V. Mitrofanovo, viešasis transportas gerokai prisideda sprendžiant mokinių pavėžėjimo klausimus.

Kaip pasakoja meras, Akmenės rajone daugiau didelių permainų nebeplanuojama – čia nebėra mokyklų, kurias dar reiktų reorganizuoti. Visgi struktūrinių pokyčių greičiausiai bus: atsižvelgiant į mokinių skaičių, didžiulį kai kurių dalykų mokytojų trūkumą, anot V. Mitrofanovo, logiška būtų Kruopių mokyklą prijungti prie didesnės ugdymo įstaigos, o Papilės ir Ventos gimnazijos turėtų užtikrinti savo kokybišką veiklą per bendradarbiavimo sutartį ar kitokia forma. Bet sprendimas dar nėra priimtas. 

„Pradedančių reformas savivaldybių vadovams norėčiau pasakyti, jog veikti reikia ryžtingai ir nesitikėti greitų rezultatų. Jie bus, ir tikrai į gerą, tai pajus ir mokiniai, ir tėvai. Bet rezultatų reikės palaukti“, – sako Akmenės rajono meras.