Seimas pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams: didės kokybiška pagalba mokiniui

Daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje. Laiku atpažįstami mokinių polinkiai ir teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Daugiau motyvacijos siekti gerų rezultatų nuosekliai mokantis ir mažiau mokinių patikrinimų.

Tai padės pasiekti ugdymo kokybei svarbūs Švietimo įstatymo pakeitimai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtiems pakeitimams šiandien pritarė Seimas.

„Šiais pokyčiais siekiame, kad visi mokiniai, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė ar ekonominė aplinka, ar jų poreikiai, turėtų geriausias starto pozicijas. Galėtų nuosekliai mokytis nesusidurdami su barjerais ar trukdžiais, išvengtų emocinės įtampos, patirtų sėkmę ir būtų tinkamai pasirengę rinktis norimą, jų polinkius atitinkantį karjeros kelią ateityje“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo įstatymo pokyčiai papildys jau ankstesnius sprendimus, kuriais siekiama ugdymo kokybės gerėjimo: bendrųjų ugdymo programų peržiūra, sustiprintas mokyklų tinklas (neliko mažesnių nei 60 vaikų mokyklų, jungtinių 5-8 klasių), „Tūkstantmečio mokyklų“ programa.

            Operatyvi pagalba mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams

 Tarp svarbių naujovių – daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, bus stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai bus naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai.

Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose įtvirtinti privalomi nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėse, o10 (II gimnazijos) klasėje – privalomas pagrindinis pasiekimų patikrinimas.

Priimtomis pataisomis nutarta atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taps visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.

Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, bus teikiama pagalba. Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos 2023 m. biudžete.

Bazinės žinios ir kompetencijos reikalingos visiems mokiniams

Pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę.

Pirmieji pokyčių naudą pajus ir daugiau pagalbos sulauks dabartiniai aštuntokai. Šiais mokslo metais iš nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo surinkę keturis ir mažiau balų, šie mokiniai nuo 2023 m. rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauks papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokais, 2025 m. pavasarį jie laikytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikės patikrinimo metu pasiekti bent slenkstinį lygį, t. y., gauti bent 4 balus.

Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje.

Šis reikalavimas pagrindiniam išsilavinimui įgyti yra taikomas visiems, pasirinkusiems tęsti mokslus gimnazijoje ir profesinėje mokykloje.  

Taiklesnė švietimo pagalba

Pagal naujas Švietimo įstatymo nuostatas, Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą. Šios nuostatos keitimas leis mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nauja tvarka leis mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.

Švietimo įstatymo pakeitimais patikslintas ir prevencinių programų įgyvendinimas. Nutarta palengvinti naštą savivaldybėms ir nacionaliniu mastu vykdyti prevencinių programų kokybės užtikrinimą bei nustatyti bendrus reikalavimus šioms programoms. Iki šiol kiekviena savivaldybė turėjo būti pasirengusi savo tvarką ir kriterijus. Ekspertinių pajėgumų šioje srityje trūkumas smarkiai apsunkindavo šį darbą. Po įstatymo pakeitimų mokyklos ir savivaldybės bus užtikrintos, kad renkasi kokybiškas prevencines programas, atliepiančias konkrečios mokinių grupės poreikius.

Pakeitimais taip pat sutarta įtvirtinti mokinių teisę į akademines atostogas, po kurių jie galės tęsti mokymąsi. Tai leis mokiniams, sergantiems sudėtingomis lėtinėmis, onkologinėmis ar kitomis ligomis, dėl nėštumo ar gimdymo atostogų laikinai sustabdyti savo mokymąsi ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, sėkmingai grįžti jį tęsti.

Priimtos pataisos leis daugiau sprendimo galių perduoti savivaldybėms. Sutarta, kad ministerija atsisakys mokyklinių autobusų veiklos reglamentavimo ir ją perduos savivaldybėms reguliuoti.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2240(2) balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 18 parlamentarų.