ŠMSM: bendrabučius valdo aukštosios mokyklos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sveikina socialdemokratų Vilniaus skyriaus grupės „Momentum“ aktyvumą, tačiau dėl bendrabučių siūlo kreiptis ten, kur ir priimami sprendimai – į aukštąsias mokyklas. Aukštosios mokyklos, turėdamos plačią akademinę autonomiją, atsako ir už bendrabučių valdymą.

Ministerija nuolat bendrauja su aukštosiomis mokyklomis bendrabučių klausimais, girdi, ką sako universitetai. Kiekvieną rugsėjį susiduriama su iššūkiu dėl bendrabučių, nors studentų mažėja. Bendrabučių klausimu Lietuva nėra išskirtinė, daugelyje pasaulio valstybių kyla panašių problemų dėl studentų apgyvendinimo. Ministerija, pagal savo atsakomybes, padeda aukštosioms mokykloms, tačiau ji neturi ir nevaldo aukštųjų mokyklų bendrabučių.

„Lietuvos aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, t. y. teisę pačioms spręsti dėl priimamų studentų skaičiaus, studijų kainos nustatymo, studijų programų rengimo, sutarčių su studentais, taip pat bendrabučių administravimo.

Valstybė negali įsipareigoti visiems studentams skirti vietą bendrabutyje, juo labiau kad Vyriausybė net nenustato, kiek universitetai ir kolegijos gali priimti studentų į valstybės nefinansuojamas vietas. Dėl to sprendžia pačios aukštosios mokyklos, įvertinusios savo galimybes suteikti kokybišką išsilavinimą ir galimybę naudotis savo resursais, neišskiriant ir bendrabučių. Aukštosios mokyklos laisvai tvarko savo finansus, ir gali juos nukreipti pagal poreikį.

Bendrabučių valdymo perimti iš aukštųjų mokyklų Vyriausybė neplanuoja. Manome, kad studijos nėra tik paskaitos – aukštosios mokyklos, valdydamos bendrabučius, kurdamos studentų miestelius, kuria ir visapusišką studijų patirtį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Ministerija, suprasdama, kad studijuojančiųjų Vilniaus aukštosiose mokyklose apgyvendinimo klausimas yra ypač aktualus, pagal savo atsakomybes, rūpinasi, kad studentams būtų prieinama kokybiška infrastruktūra ir jie galėtų naudotis aukštųjų mokyklų teikiamomis apgyvendinimo bendrabučiuose paslaugomis. Ministerijos iniciatyva šiais metais pradėta įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa: jai iki 2025 m. skirta per 8,5 mln. eurų.

Nuo 2020 m. Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštojo mokslo ir profesinio mokymo infrastruktūrų atnaujinimui bei plėtrai teikia paskolas. Paskolos lėšomis gali būti finansuojamas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pastatų (įskaitant bendrabučius) išorės ir vidaus atnaujinimas, naujų pastatų statyba, kiti su pastato atnaujinimu ar plėtra susiję rangos darbai. Šiuo metų yra sudaryta 10 sutarčių dėl aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, 3 iš jų – dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos.

Pabrėžtina, kad visus sprendimus dėl studentų bendrabučių atnaujinimo ar statybų priima pačios aukštosios mokyklos. Ministerija vertina situaciją, ar visos aukštosios mokyklos bendrabučius naudoja tik studentų apgyvendinimui.

„Suprantame, kad studentų skaičiai aukštosiose mokyklose skiriasi, tačiau šioje situacijoje siekiame aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo, esant poreikiui – ir pasidalijimo vietomis bendrabučiuose. Kol kas matome, kad aukštosios mokyklos sėkmingai tai ir daro“, – sako G. Jakštas.

Ministerijos duomenimis, valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių paslaugomis praėjusiais studijų metais naudojosi beveik 90 proc. visų studentų, pageidavusių gyventi bendrabučiuose. O naujais studijų metais bendras studentų skaičius numatomas mažesnis: preliminariais, prognostiniais duomenimis, iš viso studentų 2022–2023 m. bus 97 322. Tai 6 tūkst. mažiau studentų nei pernai (2021–2022 m. – 103 373). Šiemet priimtų į pirmą kursą studentų taip pat žymiai mažiau nei pernai (2022 m. – 24 405, 2021 m. – 29 515).