BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Susitarimo dėl švietimo rezultatai per metus: kokybę gerinantys sprendimai ir augantis finansavimas

Data

2022 09 21

Įvertinimas
0
005.jpg
A. Žuko nuotr.

Prieš metus parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų. Didžiausia pažanga per metus pasiekta ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, būsimų pedagogų pritraukimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų kryptyse. Susitarimui įgyvendinti 2022 m. skirta 249 mln. Eur, iš viso šių metų valstybės biudžete išlaidos švietimo ir mokslo sričiai augo 287,2 mln. Eur.  

„Susitarimas tapo reikšmingu ir simboliniu švietimo pokyčių atspirties momentu ir pavyzdžiu, kaip skirtingos partijos gali susivienyti dėl bendro tikslo. Praėjus metams ir susumavus per šį trumpą laiką pasiektus rezultatus, abejonių nelieka – ilgas ir intensyvus darbas buvo prasmingas,  jis svarbus mūsų vaikų ateičiai“, – sako susitarimo grupės darbą moderavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Augo atlyginimai 

Šiais metais papildomai lėšų skirta atlyginimams didinti: mokytojų, mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų - 129,6 mln. Eur, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų - 28,8 mln. Eur. Asignavimai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai didėjo 46,9 mln. Eur. 

Susitarime numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. , o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sieks 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
 
Ruošiantis įtraukiajam ugdymui mokyklose, suvienodinti švietimo pagalbos specialistų atlyginimai su mokytojų darbo užmokesčiu. Be to, skirtos papildomos lėšos 250 pedagogų įgyti antrą švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją, kuriami regioniniai specialiojo ugdymo centrai. 

Didėja švietimo finansavimas – daugiau lėšų mokiniams ir studentams

Vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma šiemet, palyginus su 2021 m., auga preliminariai 394 Eur, arba 11,9 proc., ir turėtų siekti 3694 Eur, arba 15,8 proc. BVP vienam gyventojui. 

Vienam studentui tenkanti lėšų suma šiemet, lyginant su 2021 m., auga preliminariai 1015 Eur, arba 16 proc., ir turėtų siekti 7346 Eur, arba 31,5 proc. BVP vienam gyventojui.

Pažanga fiksuota ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje: atnaujinta priešmokyklinio ugdymo programa,  kelis kartus daugiau vaikų iš socialinės rizikos šeimų skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo plėtrai, prieinamumui ir ugdymo kokybei stiprinti iki 2027 m. numatyta skirti daugiau nei 78 mln. Eur ES fondų lėšų.

Kuriamas kokybės standartas

Siekiant iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, sėkmingai startavo „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Jos startas viršijo prognozes: net 56 savivaldybės išreiškė ketinimą dalyvauti  programoje, 23 savivaldybės baigia derinti savo pažangos planus ir pradeda rengti investicinius projektus, 99 mokyklos numatytos dalyvauti programos pirmajame sraute. 

Savivaldybės stiprino mokyklų tinklą, nebeliko jungtinių klasių, kuriose mokydavosi 5-8 klasių mokiniai. 

Praėjusiais mokslo metais atidarytas STEAM atviros prieigos centrų tinklas. Taip pat patvirtinti mokyklų ir savivaldybių būtinieji stebėsenos rodikliai, baigiamos rengti mokyklų informacinės rodiklių kortelės. 

Nuo šių mokslo metų visiems mokiniams nuo pirmos klasės numatyti profesinio orientavimo užsiėmimai.

Švietimo sistema reaguoja į darbo rinkos poreikius

Reaguojant į tendencijas, priimti sprendimai, skatinantys abiturientus rinktis trūkstamų specializacijų pedagogines studijas. Stojantiems į trūkstamų dalykų pedagogines studijas skiriama beveik 300 eurų stipendija, o paskutiniais studijų metais ji gali padidėti iki 506 eurų, pasirašius sutartį įsidarbinti mokytojais po studijų. Užtikrintos platesnės galimybės į mokyklas pritraukti kitų sričių profesionalus. 

Ryškūs pokyčiai prasidėjo profesinio mokymo srityje, įvyko profesinių mokyklų konsolidacija, sujungiant jas į stiprius centrus.  Stiprinama pameistrystės plėtra. Nuo kitų metų startuos vieno langelio principu veikianti platforma karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti. 

Gerinant mokslo ir studijų sąlygas, suvienodinti reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas. Kartu su Prezidentūra parengti ir priimti įstatymo pakeitimai dėl studijų prieinamumo vaikams iš sudėtingesnės socialinės aplinkos.
 
Artimiausi darbai

Laikantis susitarimo dar reikalingi svarbūs žingsniai įgyvendinant integruotą visuotinio informacinių ir komunikacinių technologijų raštingumo programą, parengti vyresnio amžiaus asmenų mokymosi priemones, sukurti savišvietos ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą. Taip pat būtina gerinti pedagogų darbo sąlygas.

Istorinė susitarimo svarba

Šis susitarimas turi užtikrinti, kad nepriklausomai nuo to, kokios partijos ateityje formuos Vyriausybę, jos įsipareigoja laikytis jame numatytų įsipareigojimų ir priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų garantuoti susitarime užfiksuotą finansavimą švietimui. 

Susitarimą praėjusių metų rugsėjo 1 dieną pasirašė šešių partijų vadovai arba jų deleguoti atstovai – Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija), Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Viktorija Čmilytė-Nielsen (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Viktoras Uspaskich (Darbo partija). Šių metų birželį  susitarimą pasirašė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.