Švietimo ir mokslo ministerija Seime pristatė numatomus Mokslo ir studijų įstatymo keitimus

Darbo grupė, rengianti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, tęsia diskusijas ir supažindina visuomenę su numatomais pakeitimais. Siūlymai trečiadienį Universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, studentų organizacijų, darbdavių atstovams, Seimo nariams buvo pristatyti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Įstatymas tobulinamas, kad studijų sistema atitiktų valstybės, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius.

„ Įstatymo pakeitimuose siūlome naujovę – valstybės finansavimas aukštosioms mokyklos būtų skiriamas ir priėmimas vykdomas ne į studijų programą, kaip yra dabar, o į studijų kryptis. Tai leistų geriau paskirstyti išteklius, tiksliau planuoti, geriau atitiktų darbo rinkos poreikius“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos būtinos ir todėl, kad dėl mažėjančio gimstamumo 2020 metais Lietuvoje bus maždaug 25 proc. mažiau studentų, nei yra dabar. „Dėl to turime didesnį dėmesį skirti studijų kokybei, studijas padaryti prieinamesnes jauniems žmonėms“,- sako ministras.

Viena iš numatomų naujovių – aukštųjų mokyklų sutartys su valstybe. Aukštoji mokykla ir švietimo ir mokslo ministras sutartį pasirašytų 3 metams. Šioje sutartyje bus išdėstyti aukštosios mokyklos strateginiai tikslai, ištekliai, moksliniai tyrimai ir meninė veikla, studijų kryptys, mokymosi visą gyvenimą veiklos ir kt. Sutartys užtikrintų aukštojo mokslo veiksmingumą, reikalingų specialistų rengimą. Numatoma į doktorantų rengimą įtraukti darbdavius, tai yra, pažangias įmones, kuriose atliekami reikšmingi moksliniai tyrimai. Doktorantūra su aukštųjų technologijų verslo įmonėmis skatintų didelės pridėtinės vertės ekonomiką.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, sutartys su aukštosiomis mokyklomis užtikrintų valstybės interesą rengiant specialistus ir aukštųjų mokyklų atsakomybę už siūlomų studijų kokybę, leistų reguliuoti studentų skaičius, aiškiau išgryninti konkretaus universiteto ar kolegijos profilį.

Iš esmės būtų stiprinama aukštųjų mokyklų vidinė kokybė. Studijų programos būtų vertinamos ir akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus.

Studijų sistemoje atsirastų lankstesnės studijų formos, – trumpojo ciklo trumposios studijos (short cycle). Tai būtų 2 metų į praktinę veiklą orientuotos studijos kolegijose. Universitetuose atsirastų profesinė magistrantūra (60 kreditų).

Tikslinis studijų finansavimas išliktų, tik būtų taikomas aukštesnių kursų studentams. Taip pat siūloma atsisakyti studijų stipendijų privačiose aukštosiose mokyklose.

Dėl studijų finansavimo siūlomos trys alternatyvos. Pirmoji – būtų pagerintos studentų skolinimosi sąlygos studijų kainai padengti. Paskolas, suteikiamas studentams, administruotų ne komerciniai bankai, o Valstybinis studijų ir mokslo fondas, jų grąžinimas būtų siejamas su pajamomis. Kitas siūlymas – už studijas mokėtų tik tie studentai, kurie turėtų akademinių skolų. Fiksuota įmoka universitetuose būtų 2400 Lt per metus, o kolegijose – 1800 Lt. Šis siūlymas iš valstybės pareikalautų papildomų lėšų, maždaug 40 mln. litų per metus. Trečioji alternatyva – visiems studentams įvesti vienodą studijų įmoką. Tačiau tokiu atveju reikėtų keisti Konstituciją, kurios 41 straipsnis nurodo, jog gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Pakeitimų tikslas – visiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams užtikrinti vienodą prieinamumą pagal gebėjimus, kurio neribotų finansinės kliūtys.

Po Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų pristatymo Seime vyko diskusija, į kurią gyvai įsitraukė aukštųjų mokyklų dėstytojai, Seimo nariai, studentai. Žvelgiant į platesnį kontekstą, iki 2020 m. Europai reikės dar 16 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. ES yra numačiusi tikslą iki 2020 metų pasiekti, kad aukštąjį išsilavinimą būtų įgiję bent 40 proc. jaunų žmonių. Lietuvoje jau dabar yra 48,3 proc. įgijusių aukštąjį išsilavinimą, todėl keliamas Lietuvos tikslas turėtų būti orientuotas į studijų kokybės gerinimą ir atitikimą darbo rinkai.

Diskusijos su visuomene dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų bus tęsiamos.

Su darbo grupės svarstoma medžiaga išsamiau galima susipažinti čia:

https://smsm.lrv.lt/uploads/smsm/documents/files/Struktura/dokumentai/MSI%20keitimai%20SMM%20kolegijos%20posedis_20131104.pdf

Švietimo ir mokslo ministerijos

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 219 12 53

El. paštas [email protected]