BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Švietimo įstatymo pataisos: kas ir kodėl keičiasi ir kaip tai padės pasiekti geresnių rezultatų

Data

2022 12 05

Įvertinimas
1
spalis - sausis arturo.jpg
Nuotr. Artūro Žuko

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir pateikė svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, kad jie tinkamai pasirengtų mokytis aukštesnėje klasėje.

Kviečiame susipažinti su atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus apie Švietimo įstatyme siūlomus pokyčius.

Kokie yra svarbiausi įstatymo pokyčiai, kurie susiję su mokinių pasiekimų patikrinimais?

Nuo 2024-2025 mokslo metų atsisakoma patikrinimų 6 klasėje. Mokinių pasiekimų patikrinimai 4, 8 ir 10 (II gimnazijos) klasėse tampa privalomi - juos ir dabar laiko apie 96 proc. mokinių. Dešimtokai, laikydami lietuvių, matematikos ir anglų patikrinimus, turėtų gauti bent 4 balus iš 10. Nepasiekusieji šio balo galės perlaikyti patikrinimą tais pačiais mokslo metais – dabar tokios galimybės nėra.

Koks yra nacionalinių patikrinimų tikslas?

Nacionaliniai patikrinimai yra dviejų tipų. Apibendrinamieji (pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimai  (PUPP) ir valstybiniai brandos egzaminai (VBE)) vertinimai, skirti patvirtinti išsilavinimą, įvertinti pasiekimų kokybę. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) yra skirti ugdymo kokybei stiprinti bei švietimo sistemai tobulinti.

Šiandien mokytojai labai skirtingai vertina mokinių pasiekimus. Pavyzdžiui, matematikos nacionalinių patikrinimų, valstybinės brandos egzaminų ir metinių pažymių rezultatai gali skirtis net kelis kartus. Svarbu nacionaliniu lygiu stebėti, kaip mokiniams sekasi mokytis, ir, analizuojant duomenis, spręsti, ką galima daryti, kad jų mokymasis gerėtų, pvz.: kokias kvalifikacijos tobulinimo programas pasiūlyti pedagogams, analizuoti mokymosi priemonių efektyvumą, koreguoti ugdymo turinį. NMPP yra reikalingi visai švietimo sistemai stebėti ir tobulinti. Jie atskleidžia platesnį paveikslą, kaip sekasi mokytis mūsų vaikams, parodo, kuriose srityse ir kurias kompetencijas sekasi geriau ugdyti, o kurias silpniau. Remiantis šiais duomenimis galima planuoti mokytojų ir vadovų profesinį tobulėjimą, skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų papildomoms mokinių konsultacijoms.

O kiekvienoje mokykloje mokytojai ir mokyklos vadovybė, matydami vertinimo rezultatus, gali nuspręsti, ką ir kaip, ugdant konkretų vaiką, reikia pakeisti, kokias užduotis skirti, kokios individuali pagalba jam būtina. Pagal apibendrintus pasiekimų rezultatus mokyklos steigėjas gali spręsti, kokios papildomos pagalbos reikia mokyklai siekiant geresnės mokymo kokybės.

Kas laukia mokinių, per 4 ir 8 klasės nacionalinius pasiekimų patikrinimus negavusių patenkinamo vertinimo?

Mokiniai, 4 klasėje nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygmens, 5 klasėje sulauks daugiau pagalbos. Aštuntokai, kurie nepasieks patenkinamo pažymio, t.y. nesurinks 4 balų, sulauks papildomos pagalbos 9 klasėje. Jiems bus sudarytas individualus ugdymosi planas.

Pagalba bus teikiama nedidelėse, iki 5 mokinių grupėse. Už konsultacijas mokytojams bus mokama papildomai. Savivaldybė galės organizuoti konsultacijas ir centralizuotai, pritraukiant papildomą pagalbą iš kitų savivaldybių.

Kuo svarbus tampa pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) nuo 2024-2025 mokslo metų?

Pagrindinis išsilavinimas bus  įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) slenkstiniu lygiu, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę. 

Pirmieji pokyčių naudą pajus ir daugiau pagalbos sulauks dabartiniai aštuntokai. Šiais mokslo metais  nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo metu surinkę keturis ir mažiau balų šie mokiniai nuo 2023 metų rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauks papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokai, 2025 metų pavasarį, jie laikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikės gauti bent 4 balus.

Nepasiekus šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Svarbiausia, kad mokiniai ateitų į III gimnazijos klasę tam pasiruošę. Mokiniai, neturintys bazinių žinių ir gebėjimų blogai jaučiasi, patiria daug streso. Mokytojai taip pat negali sėkmingai dirbti, nes turi mokyti visą klasę pagal programą ir parengti valstybiniams brandos egzaminams. Jei kai kuriems mokiniams trūksta pagrindų iš anksčiau, tuomet nukenčia visi – mokytojai, mokiniai, kurie turi didelių spragų, ir tie, kurie pasirengę mokytis gimnazijų III–IV klasėse.

Ar mokiniai po  8 ir 10 klasių galės rinktis, kur jie nori mokytis – gimnazijoje ar profesinėje mokykloje? 

Kaip ir iki šiol, po 8 ir 10 klasių mokiniai galės rinktis, kur jie nori mokytis – gimnazijoje ar profesinėje mokykloje. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir kiekvieno gebėjimai bei polinkiai yra skirtingi.

Svarbiausia yra suteikti pagalbą mokiniams, kurie turi spragų, padėti geriau pasirengti mokytis aukštesnėse klasėse, ar tai būtų profesinė mokykla, ar gimnazija. Visi mokiniai turi turėti bazines žinias ir kompetencijas pagrindinėse srityse.

Šiuo metu daugybė mokinių ateina mokytis į gimnazijų vyresnes klases tam nepasirengę, vėliau, jas baigę, nestoja į aukštąsias mokyklas. Dalis jų nestoja ir į profesines mokyklas, neįgyja profesijos. Tam turi įtakos ir tai, kad jie nepatyrė mokymosi sėkmės, nemato mokymosi kaip savo perspektyvos.

Mokyklose nuo šių mokslo metų pradėjo dirbti karjeros specialistai. Jų užduotis yra padėti atpažinti vaikų polinkius, interesus, gebėjimus ir padėti kiekvienam kuo taikliau pasirinkti norimą profesiją ar studijų kryptį ir patirti sėkmę.  Karjeros specialistų rekomendacijos mokiniams ir tėvams bus teikiamos ir aštuntoje, ir dešimtoje klasėje.

Dabar patikrinimuose dalyvauja daugiau kaip  96 proc. mokinių. Kodėl dabar negalima tų duomenų analizuoti ir teikti pagalbą?

Dažniausiai patikrinimuose nedalyvauja tos mokyklose, kuriose potencialiai labiausiai reiktų pagalbos mokiniams. Tol, kol patikrinimai nėra visuotiniai/privalomi, į juos nežiūrima rimtai, tą galima matyti iš mokinių atsakymų. Dalis mokinių, atėję į patikrinimą, tik pavardę užsirašo ar vieną uždavinį atmestinai pasprendžia. Todėl nėra patikimos informacijos, kokia yra tikroji situacija. Reikalinga rimta stebėsena, kuri padėtų nustatyti, kur savivaldybėse ir mokyklose yra problemos. Turint tokius duomenis, galima tikslingai nukreipti papildomą pagalbą nacionaliniu lygiu. Galima skirti biudžeto lėšas konsultacijoms, mokytojams sudaryti papildomas galimybes kelti kvalifikaciją.  

Mokinio krepšelyje yra numatytos lėšos mokinių individualiems poreikiams, jos gali būti panaudojamos konsultacijoms ar papildomoms pamokoms. Teikti pagalbą visuomet buvo galima, nemažai mokyklų tuo pasinaudoja, bet dalis to nedaro. Mažųjų mokyklų galimybės tam panaudoti lėšas yra minimalios, nes lėšų tam neužtenka.

Kodėl numatyti patikrinimai yra po tam tikrų etapų  - pradinio, pagrindinio - baigimo? Gal vertingiau būtų organizuoti nacionalinius diagnostinius testus viduryje tų etapų, kad paskui ištaisyti spragas nebūtų vėlu?

Mokytojai turi nuolatos stebėti ir diagnozuoti, kaip vaikams sekasi. Nacionaliniai patikrinimai niekaip neatleidžia nuo šios pareigos. Mokytojai stebėseną vykdo tarp minėtų etapų. Yra mokyklų, kurios jau dabar tai atlieka, panaudodamos savo pačių sukurtas užduotis ar pasinaudodamos savo užduočių banku.

Siekiama, kad pereidami į aukštesnį lygmenį mokiniai neturėtų didžiulių spragų. Po 4 ir 8 klasės vaikai dažnai keičia mokyklą,  ypač miestuose. Todėl detalių rezultatų apie pasiekimus keliavimas paskui  vaiką (į 5 ir 9 klases) užtikrins, kad mokytojai žinos, kokių poreikių vaikai turės  naujai suformuotose klasėse, ir galės daryti viską (konsultacijos, papildomos pamokos), kad mokinių startas naujoje pakopoje būtų sėkmingas.

Kodėl dabar mokytojams nėra numatyta valandų vaikų konsultacijoms? Mokytojos sako, kad vos spėja per kontaktines valandas įveikti gana plačią programą, o individualioms konsultacijoms nelieka laiko.

Visos mokyklos gali turėti papildomus matematikos ar kitų dalykų modulius ir konsultacijas. Tačiau kai kurios neturi. Viena iš priežasčių – mažos klasės ir atitinkamai mažai lėšų, nėra iš ko mokytojams mokėti atlyginimą. Matant sudėtingą situaciją, ypač matematikos srityje, siūloma papildoma pagalba nacionaliniu lygiu, ypač tiems, kurių mokymosi spragos didžiausios.

Lėšos jau nuo kitų mokslo metų bus pervestos savivaldybėms, o jos, žinodamos situaciją, galės skirti lėšas mokyklai ar organizuoti konsultacijas centralizuotai, pasitelkiant geriausius savivaldybės mokytojus ar perkant paslaugą iš išorės.

Kokia yra kitų šalių patirtis? Ar kitur mokiniai laiko patikrinimus, kurių rezultatai svarbūs siekiant mokytis gimnazijoje?

Daugumoje pažangių, ekonomiškai stiprių valstybių tam tikras pasiekimų lygmuo yra būtinas siekiant mokytis aukščiausiose klasėse ar gimnazijose. Daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių švietimo sistemose mokinių akademiniai pasiekimai yra tiesiogiai susiję su patekimu į vidurinį ugdymą ar gimnaziją - 28 iš 34 šalių narių akademinė informacija nurodo, į kokias vidurinio ugdymo programas mokiniai gali pretenduoti.

Maždaug pusė EBPO šalių (17), priimdamos mokinius į vidurinio ugdymo pakopą, remiasi mokinių pasiekimų, visų ar tam tikrų dalykų, vidutiniais įvertinimais per vienerius ar kelerius mokslo metus baigiant pagrindinio ugdymo programą. 11 EBPO šalių remiasi pagrindinio ugdymo baigimo egzaminų rezultatais. Daugelis šalių derina metinius pasiekimų vidurkius su egzaminų rezultatais.