BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Švietimo viceministrė: suaugusiųjų švietimas neturi būti paraštėse, jis – bendros sistemos dalis

Data

2022 09 16

Įvertinimas
0
DSC_0724 (1).jpg
ŠMSM nuotr.

Rugsėjo 16-17 dienomis Lietuvoje vieši Europos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas Uwe Gartenschlaegeris. Šiandien jis susitiko su viceministre Agne Kudarauskiene. Susitikime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos atstovai, socialiniai partneriai, aptartos suaugusiųjų mokymosi aktualijos: pasiekiamumas, įtrauktis Lietuvoje ir Europoje, nauja Europos suaugusiųjų švietimo darbotvarkė 2022-2030 m. 

„Švietimas yra viena tų sričių, kur nėra baigties taško: žinios, situacijos keičiasi, pagal tai privalo keistis, atsinaujinti ir švietimas. Nors paprastai visas dėmesys yra skiriamas jaunosios kartos švietimui, aukštajam mokslui, labai siekiame, kad suaugusiųjų švietimas Lietuvoje būtų sistemos dalimi, o ne jos paraštėse“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė. 

Kaip pabrėžė U. Gartenschlaegeris, gyvename laikais, kurie neleidžia sustoti, todėl būtina sudaryti sąlygas nuolat mokytis, atnaujinti kompetencijas. 

„Klimato kaita, didžiulė migracija, skaitmeninė revoliucija – tai nėra ateities iššūkiai, tai jau vyksta. Mes neturim prabangos laukti, kol užaugs tam pasiruošusi karta, turime mokytis dabar, mokytis patys“, – sakė U. Gartenschlaegeris. 

Svečias išskyrė tris, jo manymu, svarbiausius iššūkius, prie kurių turi prisitaikyti suaugusiųjų švietimas. Vienas jų – dėl įvairių priežasčių migruojančių žmonių kvalifikacijų, išsilavinimo pripažinimo sistemų sukūrimas juos priimančiose šalyse. 

Kitas iššūkis – klimato kaita, kurios sprendimą vyresnieji dažnai „nurašo“ jaunimui. Todėl svarbu edukuoti suaugusiuosius, kad jie patikėtų mokslo tyrimais, įrodymais ir prisidėtų, palaikytų aukščiausiu lygmeniu priimamus sprendimus. Lygiai taip pat svarbus iššūkis plėsti, stiprinti vyresniųjų skaitmeninį raštingumą, technologijų suvokimą, naudojimosi jomis galimybes, saugumą. 

Per susitikimą pristatyta Lietuvos suaugusiųjų švietimo pertvarka, svarbiausi darbai ir planai. 

Pertvarkoma profesinio orientavimo sistema – šios paslaugos šiais mokslo metais pradėtos teikti mokiniams nuo pirmos klasės. Dėl to mokyklose siekiama įdarbinti daugiau karjeros specialistų. Jiems padidintas atlyginimas, iki 36 val. per savaitę sutrumpintas darbo laikas. Nuo naujų mokslo metų pradedant profesinio orientavimo reformą finansuojami papildomi daugiau nei 400 karjeros specialistų etatų bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose.

Šiuo metu taip pat rengiamas suaugusiųjų švietimo sistemos modelis, kurio pagrindu taps vieno langelio principu veiksianti suaugusiųjų švietimo platforma. Jos koncepcija jau derinama su suinteresuotomis šalimis. Sistemos svarbiausias principas – kiekvienas joje užsiregistravęs asmuo galės susikurti individualią paskyrą, iš katalogo išsirinkti kokybės reikalavimus atitinkančias bendrųjų ar profesinių kompetencijų plėtojimo programas ir gauti valstybės finansavimą. Planuojama, kad suaugusiųjų švietimo platforma pradės veikti 2023 m. pradžioje. Sistemos sukūrimas ir suaugusiųjų mokymosi galimybių užtikrinimas bus finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir Lietuvos biudžeto lėšomis, bendras biudžetas – 18 mln. eurų.

Europos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas vieši Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos kvietimu. Pasak asociacijos atstovų, suaugusiųjų švietimo Lietuvoje rodikliai netenkina. Vienas svarbiausių dalykų, asociacijos nuomone, yra mokymosi kultūros diegimas, komunikacija apie tai, kad nuolatinis mokymasis reikalingas ne tik profesinėje veikloje, bet daug labiau bendriesiems, asmeniniams ir socialiniams gebėjimams puoselėti.