BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Tęsiamas profesinio mokymo stiprinimas: po tinklo pertvarkos – investicijos į kokybę ir modernizavimą

Data

2022 10 19

Įvertinimas
0
012.jpg
A. Žuko nuotr.

Ateinančiais metais šalyje bus toliau stiprinamas profesinis mokymas – planuojamos reikšmingos investicijos į kokybę ir darbo rinkos poreikius atliepiančias inovacijas. Numatytas profesinio mokymo programų atnaujinimas bei papildomos lėšos geresnei praktinio mokymo infrastruktūrai, atitinkančiai žaliosios ir skaitmeninės transformacijos pokyčius. Bus skatinamas didesnis profesinio mokymo prieinamumas ir verslo įsitraukimas į specialistų ruošimą, plėtojama pameistrystės mokymo forma.

„Nors profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje pamažu auga, norime didesnio kokybinio šuolio, kadangi ši švietimo sritis tiek jaunimui, tiek suaugusiems padeda įgyti paklausias profesijas ir užsitikrinti darbo vietas. Girdime ir darbdavius – reikia stiprinti inžinerijos, gamybos srities programas bei jų aktualumą darbo rinkai, didinti sveikatos priežiūros srities specialistų rengimo apimtis.

Profesinį mokymą stipriname nuosekliai – per pastarąjį pusmetį įgyvendinti profesinio mokymo įstaigų tinklo pokyčiai, sutelkti skirtingų profesinių mokyklų turimi ištekliai. Planuojame toliau investuoti į geriau darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas, kokybiškiausias praktinio mokymo bazes, mokymąsi darbo vietoje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Parama verslui

Iki 2027 m. profesinio mokymo sistemai stiprinti numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių Europos Sąjungos priemonių ir projektų. Kitąmet 18 proc. didėja ir valstybės skiriamos lėšos profesiniam mokymui.

Skatinama pameistrystė – besimokantiesiems profesijos sudaromos palankesnės sąlygos praktinių įgūdžių įgyti įmonėse ir už mokymąsi gauti atlyginimą. Daugiau darbdavių bus kviečiami bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir jų mokiniams siūlyti galimybę mokytis pameistrystės forma. Tam dar šių metų pabaigoje numatoma skirti 20 mln. eurų paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, daugiausia ekonomikos sektoriams, siekiantiems tapti neutraliais klimatui, taip skatinant į įmones priimti mokytis profesinių mokyklų mokinius.

2023 m. pradžioje planuojamos investicijos į profesinio mokymo programų atnaujinimą, jas labiau siejant su žaliųjų technologijų ir inovacijų plėtra. Skatinant plėtoti žaliąsias ir skaitmenines kompetencijas, profesijos mokytojams ir meistrams numatoma užtikrinti geresnes sąlygas tobulinti kvalifikaciją.

Ateinančiais metais taip pat bus stiprinama nacionalinio mobilumo programa. Programa visiems profesinio mokymo įstaigų mokiniams suteikia galimybę profesinių įgūdžių įgyti sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie aprūpinti moderniausia infrastuktūra. Apie 38,8 mln. eurų bus investuojama į profesinio mokymo įrangą, siekiant, kad teikiamos profesinio mokymo paslaugos atlieptų naujausias rinkos tendencijas ir poreikius.

Planuojama ir toliau išlaikyti galimybę bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams dar mokyklos suole įgyti profesiją ar profesines kompetencijas, renkantis ugdymą pagal profesinio mokymo programų modulius arba programas.

Sustiprėjusios profesinės mokyklos užtikrins geresnį profesinio mokymo prieinamumą

Šį rudenį, įvykus profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkai, veiklą pradėjo keturi nauji profesinio rengimo centrai.

Dalis mažesnių profesinių mokyklų prijungtos prie didesniųjų, turinčių geresnę praktinio mokymo infrastruktūrą.

Toks prijungimas leidžia profesinėms mokykloms, susiduriančioms su mažėjančiais mokinių srautais, neužsidaryti – tapusios didesnių profesinio mokymo įstaigų padaliniais, jos gali išsaugoti savo veiklos tęstinumą, toliau priimti norinčiuosius mokytis regionuose ir taip išlaikyti profesinio mokymo prieinamumą visiems.

„Sėkmingas profesinio mokymo įstaigų tinklo reorganizavimas nuo šiol leis visiems užtikrinti vienodas galimybes mokytis moderniose praktinio mokymo bazėse. Taip pat sumažintas profesinio mokymo programų dubliavimas tuose pačiuose miestuose, sutelkti ištekliai, kuriuos bus galima efektyviau panaudoti, daugiau dėmesio skiriant žmogiškiesiems resursams, infrastruktūros plėtojimui“, – sako A. Kudarauskienė.

Sostinėje įkurtas Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras, kuris orientuosis į „Pramonei 4.0” reikalingų specialistų, ypač inžinerinės pramonės ir IT sričių darbuotojų rengimą. Šis centras įsteigtas reorganizavus Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus technologijų mokymo centrą.

To paties tikslo – ruošti profesionalus „Pramonė 4.0” darbo rinkai inžinerijos, statybos ir inovatyvaus žemės ūkio srityse – siekia ir Kauno technologijų mokymo centras. Jis sukurtas sujungus tris profesines mokyklas: Kauno technikos profesinio mokymo centrą, Vilkijos žemės ūkio mokyklą ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą. 

Šiaulių miesto ir rajono bei Panevėžio miesto profesinio mokymo įstaigos taip pat sujungtos į stiprius centrus, kuriuose bus tikslingai investuojama į infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius – įkurti Šiaulių technologijų mokymo ir Panevėžio mokymo centrai.