BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Išsilavinimo dokumentai

Išsilavinimo dokumentų pripažinimas ir patvirtinimas

Užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų bei kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, akademinį pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).

Asmuo, pageidaujantis kvalifikacijos akademinio pripažinimo, kreipiasi į SKVC (A. Goštauto g. 12, Vilnius, LT-01108).

Informacija teikiama SKVC tinklalapyje www.skvc.lt , taip pat telefonais: (8 5) 210 4772, (8 5) 210 4770 ar el. paštu [email protected].

Užsienyje baigtą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį įvertina mokykla, į kurią kreipiasi mokinys (mokinio tėvai, globėjai), pageidaujantis tęsti mokymąsi Lietuvoje.  Mokykla pagal turimą informaciją (pateiktus asmens patirtį ir pasiekimus įrodančius dokumentus, atsižvelgusi į jo amžių, pokalbius su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), jei asmuo yra nepilnametis), priima asmenį mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę). Suaugę asmenys gali būti priimami mokytis į klasę, kurioje mokomasi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę). 

 

 

Lietuvoje iki 1991 metų veikė technikumai, specialiosios vidurinės mokyklos (pedagogikos, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos ir kt.), kuriose buvo vykdomas mokymas pagal specialiojo vidurinio mokslo programas. Mokytis į šias programas buvo priimami baigusieji pagrindinę (9 kl.) mokyklą. Mokymo trukmė – 3,5–4 metai. Į technikumus buvo priimami ir baigusieji vidurinę mokyklą. Jie mokėsi metais trumpiau nei įstojusieji po pagrindinės mokyklos. Baigusiesiems specialiojo vidurinio mokymo programas buvo išduodami diplomai, liudijantys įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir suteiktą profesinę kvalifikaciją (techniko, technologo, medicinos sesers, auklėtojo, saviveiklinių šokių kolektyvo vadovo ir klubinių įstaigų darbuotojo ir kt.), pakankamą dirbti ne tik techninį darbą, bet ir vadovauti kitiems darbuotojams.

1991 m. technikumai, specialiosios vidurinės mokyklos buvo likviduoti, o jų bazėje įsteigtos aukštesniosios mokyklos. Įstojusiesiems mokytis į technikumus iki 1991 metų aukštesniosiose mokyklose buvo sudaroma galimybė baigti specialiojo vidurinio mokymo programas. Baigus mokyklą jiems buvo išduodamas Aukštesniosios mokyklos diplomas (kodas 4001), pažymintis įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. Aukštesniosios mokyklos diplomas pakeitė ankstesnį LTSR egzistavusį vienodo pavyzdžio specialiojo vidurinio mokslo diplomą. Šio diplomo priede buvo įrašomi ir vidurinio lavinimo dalykų įvertinimai. Tačiau nuo 1992 m. nutarta vidurinio lavinimo pažymių į diplomą arba jo priedą nerašyti. Tuomet baigusiesiems specialiojo vidurinio mokymo programas buvo išduodami du baigimo dokumentai – brandos atestatas ir aukštesniosios mokyklos diplomas. Pagal specialiojo vidurinio mokslo programas buvo mokoma iki 1995 metų.

Aukštesniųjų mokyklų studijų programos buvo skirtos tik vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims. Studijų trukmė 3–4 metai, baigusiesiems aukštesniųjų studijų programas buvo išduodamas Aukštesniojo mokslo diplomas (kodas 5001). Pirmieji aukštesniojo mokslo diplomai buvo išduoti 1994 metais. Mokytis pagal aukštesniųjų studijų programas pagal anksčiau galiojusias Švietimo įstatymo nuostatas buvo priimama iki 2003–2006 mokslo metų.

Iki 2000 m. aukštojo mokslo sistema buvo unitarinė – universitetinio lygmens, o nuo 2000 m. binarinė – greta universitetinių studijų įvestos neuniversitetinės (vėliau įvardytos koleginėmis) studijos, kurias pradėjo įgyvendinti neuniversitetinės aukštosios mokyklos – kolegijos. Neuniversitetinis sektorius kurtas reformuojant aukštesniojo mokslo sistemą.

2000 m. aukštesniųjų mokyklų bazėje pradėtos steigti pirmosios kolegijos. Tuo metu kolegijoje buvo vykdomos neuniversitetinės studijos ir studijuojama pagal neuniversitetines studijų programas. Baigus studijas buvo išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis įgytą aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

Pagal 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio 15 dalį, kvalifikacija, įgyta iki šio įstatymo įsigaliojimo baigus neuniversitetinių studijų programą, prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus koleginių studijų programą. Teisės akto nuoroda pateikta čia.

Visos šiuo metu vykdomos mokymo ir studijų programos su jų suteikiama kvalifikacija yra įregistruotos Studijų ir mokymo programų registre ir paskelbtos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapyje adresu: smsm.lrv.lt bei aikos.smm.lt.

Specialusis vidurinis, aukštesnysis ir aukštasis koleginis (neuniversitetinis) išsilavinimas yra skirtingo lygio išsilavinimai. Išsilavinimo vertinimas priklauso ne nuo konkrečios mokymo įstaigos, bet nuo studijų programos tipo. Teisinių dokumentų, kurie leistų prilyginti specialųjį vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą dabar kolegijose teikiamam išsilavinimui, kuris atitinka 6-ąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį, nėra.

Lietuvos Respublikos švietimo sistemai priklausančios kvalifikacijos nereikalauja tvirtinimo, t. y. jų nereikia nei vertinti, nei pripažinti.

Asmenys, norintys išvykti į užsienį ir kurie Lietuvoje ar užsienyje yra įgiję:

  • specialųjį vidurinį (iki 1995 m.) ar jį atitinkantį išsilavinimą (specialioji vidurinė mokykla (pedagoginė, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos ir kt.); technikumas; aukštesnioji mokykla);
  • aukštesniojo mokslo (iki 2006 metų) išsilavinimą

ir nori gauti patvirtinimą apie įgytą išsilavinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turi pristatyti:

  • prašymą;
  • diplomo ir diplomo priedo kopijas (jei išsilavinimas įgytas užsienyje, šie dokumentai turi būti išversti į valstybinę kalbą ir patvirtinti notaro);
  • paso (kortelės) kopiją (jei keitėsi pavardė, – patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, santuokos liudijimą).

Pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2 straipsnį, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:

  1. A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:
    • A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
    • A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;
  2. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2006 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
  3. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
  4. D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

Jei asmuo nori dirbti valstybės tarnyboje, tai aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai turi jį įgyti, o tokio išsilavinimo neįgijusieji tarnautojo pareigas gali eiti ne ilgiau kaip iki 2024 m sausio 1 d. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis arba koleginis.

Vadovaujantis 2002 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienos pakopos aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms”, tokia kvalifikacija yra lygiavertė kvalifikacijai, įgytai baigus universitetines antrosios pakopos (magistrantūros) arba vientisąsias studijas. Asmenys, įgiję tokią kvalifikaciją, turi teisę stoti į universitetines trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas arba pradėti profesinę veiklą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-19