DUK

Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo priėmimo į darželius tvarką. Paprastai vaiko tėvai ar globėjai rašo prašymą darželio vadovui. Kartu su juo pateikia vaiko asmens dokumento kopiją, vaiko sveikatos pažymą. Jei yra numatytas pirmumas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Reikia kreiptis į savivaldybę, kuriai pasirinkta ugdymo įstaiga yra pavaldi, arba į pačią ugdymo įstaigą. Susidūrus su nenumatytomis problemomis galima kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, taigi tėvai (globėjai) gali vesti ar nevesti vaiko į darželį savo nuožiūra. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams nuo 6 metų. Tėvai (globėjai) privalo vaikus leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne mažiau kaip 640 val. per metus.

Profesinio mokymo įstaigų  absolventai gali toliau mokytis universitetuose ir kolegijose. Mokiniams, profesinio mokymo įstaigą baigusiems su pagyrimu, stojant pridedamas papildomas balas. Stojantiems į kolegijas papildomas balas skiriamas už vienerių metų darbo stažą pagal profesinio mokymo įstaigoje įgytą kvalifikaciją.

Priėmimas į profesinį mokymą vykdomas internetu. Bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) – profesinis.lamabpo.lt. Pagalbą registruojantis gali teikti LAMA BPO arba profesinio mokymo įstaigos.

Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų. Jie gali būti baigę 9, 10 arba 12 klasių. Profesinio mokymo įstaigoje galima įgyti ir kvalifikaciją, ir išsilavinimą.

Į valstybinius ar savivaldybių darželius vaikai patenka pagal nustatytą tvarką, ji galioja tiek priimant grįžusius iš užsienio, tiek nuolat gyvenusiems Lietuvoje. Paprastai prašymas priimti vaiką pateikiamas įstaigos vadovui. Tačiau kai kuriose savivaldybėse priėmimas į darželius vykdomas centralizuotai, per savivaldybės sukurtą priėmimo sistemą. Tokiu atveju prašymas teikiamas ne darželio administracijai, o už tai atsakingam savivaldybės padaliniui per elektroninę piėmimo sistemą.

Kiekviena savivaldybė turi savo nustatytą tvarką, pagal kurią prašymams gali būti suteikiamas pirmumas (pagal gyvenamąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, kitas šeimos vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir pan.), t. y. prašymai „surikiuojami“ į eilę. Gali reikėti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pirmumo teisę.

Darželiuose grupių sąrašai sudaromi iš anksto. Prašymų pateikimo terminai skirtingose ugdymo įstaigose ar savivaldybėse yra nevienodi, tačiau dažniausiai prašymai priimami visus metus. Paprastai ikimokyklinio ugdymo grupę vaikai pradeda lankyti rugsėjo mėnesį, tačiau jei yra laisvų vietų, darželis ar savivaldybė gali priiminėti vaikus ištisus metus.

Privatūs darželiai turi savo priėmimo tvarkas.

Iš užsienio atvykę vaikai priimami mokytis kartu su savo bendraamžiais. Tačiau jei paaiškėja, kad vaiko pasiekimai aukštesni ar žemesni, jis turi teisę mokytis jo pasiekimus atitinkančioje klasėje. Jei mokinys nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais ar globėjais.

Lopšelis-darželis – tai ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje gali būti ugdomi vaikai nuo gimimo iki 6 m. (imtinai) arba iki kol vaikas pradeda lankyti pirmą klasę. Darželis – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje ugdomi vaikai nuo 4 iki 6 metų (imtinai). Tokiose įstaigose vaikai gali būti ugdomi pagal ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo programas. Priešmokyklinio ugdymo programa trunka vienerius metus iki mokyklos ir yra privaloma 6 metų vaikams. Priešmokyklinio ugdymo grupės gali veikti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir mokyklose.

Valstybės ar savivaldybių darželiuose ugdymą finansuoja valstybė. Tėvai arba globėjai moka už vaiko maitinamą. Kai kuriose savivaldybėse yra nustatytas papildomas mokestis ugdymo priemonėms įsigyti arba mėnesinis abonementinis – pastovus mokestis. Mokestis kai kuriose savivaldybėse gali būti mažinamas atsižvelgus į šeimos pajamas, socialinę padėtį ar kt. Dėl mokesčio mažinimo reikia kreiptis į savivaldybę ar patį darželį.

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose šeima vidutiniškai moka 50–60 eurų per mėnesį. Privačiuose darželiuose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.

Visa informacija apie profesinio mokymo įstaigų mokymo programas, atvirų durų dienas, stojimo ir mokymosi sąlygas skelbiama LAMA BPO tinklalapyje www.lamabpo.lt, taip pat Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS)  www.aikos.smm.lt.

Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas gali įgyti architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, paslaugų asmenims, saugos paslaugų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, verslo ir administravimo, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitų švietimo sričių kvalifikacijas.

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas užsienio lietuviams prie bendro stojamojo balo pridedamas 1 papildomas balas.

Teikiama ir finansinė parama Lietuvoje jau studijuojantiems užsienio lietuviams:

• stipendija, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus (123 Eur / mėn.);
• vienkartinė socialinė išmoka, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties (nuo 203 iki 319 Eur)

Finansinę paramą gali gauti:

• užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs užsienio valstybėje
• užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs Lietuvoje, tačiau ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėse)

Norintys gauti finansinę paramą užsienio lietuviai turi kreiptis į Valstybinį studijų fondą www.vsf.lt.

Mokyklą patartina rinktis arčiau gyvenamosios vietos. Reikėtų kreiptis į pasirinktos mokyklos administraciją dėl informacijos apie priėmimą ir reikiamų dokumentų pateikimo.

Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:

• Tėvų ar globėjų prašymą
• Vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba notaro patvirtintą jo kopiją
• Nustatytos formos vaiko sveikatos pažymą
• Užsienyje lankytos ugdymo įstaigos (jei buvo lankoma) pažymą apie mokymosi pasiekimus

Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą.

Priėmimas į pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) ir vientisąsias studijas vyksta centralizuotai – internetu. Priėmimą organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – www.lamabpo.lt.

Priėmimą į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas vykdo patys universitetai.

Stojant į Lietuvos aukštąją mokyklą, užsienyje įgyta kvalifikacija (diplomas) turi būti įvertinta ir pripažinta Studijų kokybės vertinimo centre – www.skvc.lt. Jei vidurinis išsilavinimas buvo įgytas užsienio valstybėje, Studijų kokybės vertinimo centras taip pat turi atlikti baigtų mokymosi dalykų atitikmenų nustatymą ir pažymių konvertavimą.

Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams nuo 6 metų ir trunka vienus metus. Grįžę iš užsienio vaikai į mokyklą priimami kartu su bendraamžiais, todėl 7 metų vaikas bus priimtas į pirmą klasę. Dokumentų, įrodančių, kad jis baigė priešmokyklinio ugdymo programą užsienyje, pateikti nereikia. Tačiau jei vaikas lankė ugdymo įstaigą užsienyje, pažyma, kurioje atsispindėtų vaiko pasiekimai, galėtų būti naudinga ugdymo įstaigai ir pedagogui.

Pirmiausia mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą.

• Aptariamas švietimo pagalbos poreikis ar poreikis tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis)
• Sudaromas mokinio mokymosi individualus planas, kuriame gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, pvz., kurį laiką vaikas gali nesimokyti užsienio kalbos, šias pamokas skirdamas kitų dalykų mokymuisi
• Numatoma mokinio apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė
• Su mokinio tėvais išsiaiškinama, kokios mokyklos teikiamos pagalbos formos ir būdai būtų priimtiniausi
• Aptariami mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų įsipareigojimai, susitariama, kokiu dažnumu bus teikiama informacija apie vaiko daromą mokymosi pažangą ir pasiekimus
• Prireikus, pasitelkiami mokiniai savanoriai, galintys padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis
• Siūlomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, atliepiančios besimokančiojo poreikius
• Numatomas klasės vadovo, mokytojų darbas su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais ar globėjais. Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti

Kalbant apie užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai: akademinis ir profesinis.

Akademiniu pripažinimu siekiama nustatyti, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme, t. y. nustatoma, kokį akademinį laipsnį Lietuvoje (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ar daktaro) atitinka užsienyje įgyta kvalifikacija.

Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Jei profesija yra reglamentuojama, jai reikalavimus nustato priskirta kompetentinga institucija (reglamentuojamų profesijų ir joms priskiriamų institucijų sąrašas skelbiamas svetainėje www.profesijos.lt). Jei profesija yra nereglamentuojama, sprendimą dėl profesinių reikalavimų atitikimo nustato darbdavys.

Priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, akademinį pripažinimą Lietuvoje vykdo kelios institucijos:

• Studijų kokybės vertinimo centras (vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijos, išskyrus mokslo laipsnius)  – www.skvc.lt
• Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos (šiuo metu tokį įgaliojimą turi Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Mykolo Romerio universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos universitetas) – siekiant studijuoti pasirinktoje aukštojoje mokykloje
• Lietuvos mokslo taryba (užsienio mokslo (meno) daktaro laipsnių atveju) – www.lmt.lt

Asmenims, atvykusiems gyventi į Lietuvą iš Baltarusijos Respublikos, reikalinga nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kad jų nepilnamečiai vaikai galėtų lankyti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 1991 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu Nr. I-1489.