Finansavimas ir aprūpinimas
Iš valstybės lėšų, kurios skiriamos vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu priešmokykliniam ugdymui, finansavimas yra skiriamas ne trumpesniam kaip 640 valandų per metus vaikų ugdymui. Jeigu priešmokyklinis ugdymas mokykloje vyksta ilgiau nei 640 val. per metus, kitą ugdymo laiko dalį finansuoja mokyklos ar grupių savininkas (valstybė, savivaldybė ar kitas švietimo teikėjas).
Mokiniams, besimokantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas specialiosiose mokyklose arba specialiosiose grupėse, pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 2 priedo rodiklius apskaičiuotos bazinės ugdymo lėšos didinamos 2 kartus.
Faktinis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas bendrosios paskirties grupėse, skaičius mokinių sraute didinamas 2 kartus.
Mokiniams, besimokantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba (kalbos pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą mokyklų sąrašą), ugdymo lėšos didinamos 6,25 proc.
Ar reikia mokėti už priešmokyklinį ugdymą?
Mokestis už priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių vaikų ugdymą, kuris viršija valstybės finansuojamą laiką (640 val. per metus), maitinimą (išskyrus užmokestį už pietus) ar kitas teikiamas paslaugas, reglamentuojamas valstybės valstybinėse mokyklose, kiekvienoje savivaldybėje tarybos nustatyta tvarka ar kito švietimo teikėjo nustatyta tvarka. Valstybė, savivaldybė ar kitas švietimo teikėjas turi teisę keisti nustatytą ugdymo, maitinimo ir kt. mokesčio dydį, tvarką ir kitas su tuo susijusias nuostatas.
Ar vaikai yra vežami iki mokyklos ir atgal, jei gyvena toliau nei 3 km iki ugdymo įstaigos, vykdančios priešmokyklinio ugdymo programą?
Visi vaikai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir gyvena kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo artimiausios mokyklos, kuri vykdo priešmokyklinio ugdymo programą, vežami iki mokyklos ir atgal mokykliniu autobusu ar, mokyklai jo neturint, tėvams (globėjams) ir mokyklai susitarus, kita transporto priemone.
Mokinių, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, vežimas iki ugdymo įstaigos ir iš jos nuo 2023 m. liepos 5 d. reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 str. 1 d. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
Kas sprendžia, kokias ugdymui skirtas priemones gali pirkti mokyklos?
Mokymo aplinka, kurioje įgyvendinamos programos, kuriama atsižvelgiant į mokinių veiklą, kūrybiškumo skatinimą ir problemų sprendimą, o tinkamoje aplinkoje ugdomos ne tik mokinių esminės dalykinės, bet ir bendrosios kompetencijos. Atsižvelgdamas į Švietimo aprūpinimo standartus, mokyklos vadovas kartu su bendruomene apsisprendžia, ko reikia mokyklai, grupei, kad mokymosi aplinka būtų saugi ir skirta tam tikrai veiklai. Ugdymo priemonės ir kiti įrenginiai perkami iš Mokymo lėšų ar valstybės, savivaldybės arba kito švietimo teikėjo skirtų asignavimų.
Vadovaujantis Švietimo aprūpinimo standartu, priešmokyklinio ugdymo priemonės padeda ugdyti aktyvų, smalsų, savo gebėjimais pasitikintį, pažinti ir mokytis norintį priešmokyklinio amžiaus vaiką, sudaro jam prielaidas toliau sėkmingai ugdytis mokykloje. Priešmokyklinio ugdymo mokytojas atrenka ir kūrybiškai atnaujina ugdymo priemones, atsižvelgdamas į grupę lankančių vaikų ypatumus, poreikius ir bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą.
Kaip organizuojamas vaikų maitinimas?
Vaikų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 14 d. patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, kuris nustato vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimus.
Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčius, pietus, vakarienę ir papildomus ‒ priešpiečius, pavakarius, naktipiečius. Maitinimų skaičių vaikams parenka tėvai (globėjai) ir gali tai įtvirtinti pasirašydami mokymo sutartį. Mokestis už maitinimą, sąlygos, kada šis mokestis gal būti mažinamas ar nuo jo visiškai atleidžiama, gali būti aptartas mokymo sutartyje ar susipažįstant su valstybės, savivaldybės, kito švietimo teikėjo kitu teisės aktu nustatytais įkainiais.
Alergiškiems vaikams, kuriems gydytojas pažymoje nurodo saugotis tam tikrų produktų, gali būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.
Mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2021 m. liepos 1 d. visiems priešmokyklinukams nemokami pietūs skiriami be atskiro tėvų (globėjų) prašymo).
