BDAR
gdpr

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Baltijos mokslo tinklas

Projekto partnerių susitikime aptarti naujojo BSN projekto įgyvendinimui aktualūs klausimai.

Posėdžio pradžioje visiems susirinkusiems buvo pristatyta BSN projekto priešistorė (pirmojo BSN projekto iniciavimas, įgyvendinimo rezultatai) ir naujojo aktuali projekto informacija. Naujojo BSN projekto tikslas – įgyvendinti / išbandyti praktikoje pirmojo BSN projekto rezultatus.

Projektui vadovaujančios Hamburgo mokslo ir lygių galimybių ministerijos atstovai detaliau pristatė naujajame projekte dalyvaujančių projekto partnerių funkcijas ir atsakomybes, pagrindinius projekto komponentus (working packages): infrastuktūrų plėtra ir panaudojimas (siekiant susieti widening šalių mažas nacionalines infrastruktūras su kitomis didesnėmis Baltijos jūros regiono BJR infrastruktūromis), pilotinė mobilumo dalis skirta studentų mokslinėms stipendijoms, veiklos, skirtos politikos poveikiui (tvarumui, sklaidai), projekto valdymo kl.

Antrojo projekto komponento (WP2) lyderiai (Estijos atstovai) pristatė detalesnę informaciją apie infrastruktūroms skirtą projekto dalį ir planuojamas veiklas. Po prezentacijų vykusioje diskusijoje buvo akcentuojama sinergijų tarp didelių ir mažų infrastruktūrų svarba, aptarti būdai ir priemonės, kaip tą geriau įgyvendinti. Akcentuota, kad organizuojant planuojamus simpoziumus svarbu kuo tiksliau identifikuoti tinkamus dalyvius, tyrėjų grupes, kurie nežino apie esamas infrastruktūras ar patiria sunkumus jas pasiekiant. Tinkamas ir taiklus simpoziumų dalyvių parinkimas yra labai svarbus kitų WP2 veiklų įgyvendinimui.

Trečiojo projekto komponento (WP3) lyderiai (Turku universitetas, Suomija) pristatė mobilumo programos veiklų paketą. Ši priemonė skirta jauniems žmonėms, norintiems išbandyti į mokslinius tyrimus orientuotas veiklas.

Ketvirtojo projekto komponento (WP4) lyderiai (Vokietijos atstovai) pristatė politikos poveikio paketo informaciją, skirtą tvarumui ir sklaidai. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinama mobilumo schema yra eksperimentinė ir apimanti skirtingus finansuotojus (universitetus, fondus, ministerijas), siekiama ją padaryti kuo lankstesnę, kartu pritraukiant daugiau finansuotojų. Šiuo metu yra keturi sponsoriai, įsipareigoję skirti finansavimą mobilumo stipendijoms (Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Hamburgo mokslo ir lygių galimybių ministerija, Turku universitetas, RU universitetas). Ieškoma, kas dar iš projekte dalyvaujančių šalių galėtų prisidėti finansuojant mobilumo stipendijas.

Partnerių susitikimo metu taip pat buvo diskutuojama dėl BSN tinklo ateities pasibaigus dabartiniam projektui (po 2021 m. sausio mėn.). Nuolatinis BSN tinklas turėtų pridėtinę vertę išlaikyti MTEP bendradarbiavimą politinėje darbotvarkėje, stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. Galimos veiklos ateityje: ilgalaikė mobilumo programa, tarp-nacionalinės strategijos įgyvendinimas, naujos bendradarbiavimo galimybės skaitmeninimo ir gyvybės mokslų srityse, tinklinimas, seed money priemonių jungtinis programavimas, geresnis RU, BL, UA integravimas.

Posėdžio dalyviai taip pat trumpai pristatė visiems savo šalių/institucijų aktualijas mokslo srityje (rengiamas strategijas, vykdomus projektus ir pan.).

Š.m. vasario 22 d. švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas dalyvavo Rygoje vykusiame Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) aukšto lygio susitikime ir „Baltijos mokslo tinklo“ projekto baigiamojoje konferencijoje. Baltijos šalių atstovai aptarė regionui aktualius mokslo politikos ir bendradarbiavimo klausimus. Pabrėžtas bendras tikslas – siekti lyderystės mokslo ir inovacijų srityje.

BJVT susitikimo metu viceministras V. Razumas akcentavo šiuos Lietuvai svarbius kaimyninių valstybių bendradarbiavimo aspektus: pastangas stiprinti mokslo kokybę ir konkurencingumą, siekį mažinti mokslo ir inovacijų atotrūkį tarp ES valstybių narių ir skatinti platesnį dalyvavimą būsimoje „Europos horizonto“ programoje, aktyvesnį Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą, kuris stiprintų regiono matomumą ir atvirumą tarptautiniame kontekste. Susitikimo metu priimtas bendras BJVT pareiškimas, pabrėžiantis Baltijos jūros regiono siekį tapti mokslo ir inovacijų srities lyderiu.

Pasibaigus aukšto lygio susitikimui vykusioje „Baltijos mokslo tinklo“ projekto baigiamojoje konferencijoje, platesniame dalyvių rate, buvo išsamiai aptarti tokie Baltijos jūros regionui aktualūs klausimai, kaip mokslinių kompetencijų skatinimas, subalansuotas tyrėjų mobilumas, mokslo ir inovacijų atotrūkio mažinimas, efektyvesnis mokslo bendradarbiavimas su visuomene ir verslu.

Projekto „Baltijos mokslo tinklas“ tikslai – vystyti bendrą mokslo politiką Baltijos jūros regione,  didinti regiono dalyvavimą „Europos horizonto“ programoje, skatinti mokslininkų mobilumą regione. Siekdama šio tikslo Lietuva numato finansuoti trumpalaikes studentų mokslinių tyrimų stažuotes.

Išsamę informaciją apie renginį rasite čia.

 

2019 m. sausio 16-17 d. Osle vyko Europos Sąjungos INTERREG Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projekto partnerių susitikimas.

Rekomendacijų politikams rengėjai pažymėjo mobilumo ir jam skirto finansavimo svarbą visais lygmenimis, mažesnių infrastruktūrų atvėrimą tarptautiniams naudotojams, kt. ES politikos formuotojams rekomenduojama remti koordinacinius veiksmus inicijuojant mokslinių tyrimų infrastruktūroms, Baltijos jūros regionui skirtus ambicingus projektus. Pažymėta, kad BSR mokslinių tyrimų infrastruktūrų koordinavimas yra fragmentuotas.

Diskusijos metu dėl jungtinio programavimo buvo išsakytos abejonės dėl tokio programavimo sėkmingumo dėl skirtingų šalių situacijų (kompetencijos, universitetų reitingų, finansavimo galimybių).

Aptariant mobilumo instrumentus, svarstyta galutinė ataskaita dėl mobilumo stiprinimo. Pažymėta, kad dėl mobilumo instrumentų kontekste pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas jauniems tyrėjams, taip pat universitetų poreikiams ir interesams šiuo klausimu.

Aptartas BJVT ministrų susitikimas Rygoje, numatytas 2019 m. vasario mėn., šio susitikimo deklaracija, darbotvarkė. Be to, aptarta Baltic Science Day konferencijos programa ir galimi dalyviai.

Pateikta apibendrinta informacija apie šalių veiksmų planus. Bendradarbiavimo tąsa labiausiai aktuali LT, EE, LV, PL ir Hamburgo ministerijai. DK pažymėjo, kad jiems šis bendradarbiavimas nėra aktualus. SE ir FI dar nepateikė informacijos. FI ministerija ketina trauktis iš BMT.

Apžvelgti BMT projekto rezultatai. Pažymėta, kad mokslo tematika atsirado parlamentarų, Baltijos jūros strategijos formatuose ir dokumentuose. Aptarta rengiama projekto pratęsimo paraiška.

Susitikimo dalyviams buvo pateikta informacija apie šiuo metu jau patvirtintus projektus, kuriuose dalyvauja BJR institucijos (HALOS - Hansatic League of Science, Baltic Sea Educational Academy B-Sea) ir kurie galėtų prisidėti prie BMT tikslų įgyvendinimo.

Išsamę informaciją apie 2019 m. sausio 16-17 d. Osle vykusį renginį galite rasti BMT tinklalapyje čia.

Š.m. lapkričio 26 d. Briuselyje vyko konferencija "Baltijos jūros regionas - išvystyto mokslo regionas" (angl. The Baltic Sea Region – A Science Powerhouse). Konferenciją organizavo Baltijos mokslo tinklas ir Baltic TRAM tinklas bendradarbiaudami su Science|Business tinklu.

Konferencijos metu rodytą reportažą apie Baltijos jūros regiono mokslo potencialą galima rasti čia.

Visą informaciją apie konferenciją galima rasti čia, čia ir čia.

2018 m. rugsėjo 26-27 d. Turku ir Mariehamne, Suomijoje, vyko Europos Sąjungos INTERREG Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projekto partnerių ir valdymo komiteto susitikimas.

Susitikimo metu BONUS programos sekretoriato direktorius dr. Andris Andrusaitis pristatė BONUS programos galimo pozicionavimo būsimoje Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) perspektyvą ir pabrėžė BONUS programos svarbą kuriant tvarias Baltijos jūros ekosistemas.

Susitikime buvo aptarti š.m. lapkričio 26 d. Briuselyje organizuojamos konferencijos "Baltijos jūros regionas - išvystyto mokslo regionas" (angl. The Baltic Sea Region – A Science Powerhouse) aspektai. Konferenciją organizuoja BMT ir Baltic TRAM tinklas bendradarbiaudami su Science|Business tinklu. Konferencijoje bus pristatomas Baltijos šalių mokslo potencialas. Tam tikslui MOSTA parengs Baltijos šalių sėkmės istorijų pavyzdžių apžvalgą.

Susitikimo metu taip pat buvo aptartas 2019 m. vasario 21-23 d. Rygoje, Latvijoje, planuojamas organizuoti Baltijos Jūros Valstybių Tarybos ministrų susitikimas, kurio metu ketinama parengti BMT deklaraciją, kurioje bus apibendrinti BMT projekto rezultatai ir BMT tęstinos veiklos, siekiant užtikrinti BMT projekto iškeltų tikslų įgyvendinimą. Aptariant BMT tinklo bendradarbiavimo perspektyvą pasibaigus projektui, buvo svarstoma galimybė teikti paraišką būsimam ES INTERREG programos kvietimui, pagrindinį dėmesį skiriant tyrėjų mobilumo skatinimo programai. Be to, buvo aptariama galimybė projekto partneriams ieškoti galimybių finansiškai prisidėti prie BMT tęstinų veiklų.

Aptariant BMT tinklo perspektyvą pasibaigus projektui, taip pat buvo svarstomas BMT statuto projektas. Susitikimo metu buvo aptariami planuojamos tyrėjų mobilumo skatinimo programos aspektai, akcentuojant lėšų institucijų veikloms pradėti (angl. seed money) ir sėkmei užtikrinti poreikį; bendrojo programavimo kontekste buvo aptarti nacionalinių mokslinių tyrimų programų darnos ir sąveikos aspektai.

Nemažai dėmesio buvo skirta aptarti tarptautinės strategijos veiksmų planų parengimui:  veiksmų planuose planuojama numatyti priemones nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, pagrindinį dėmesį skiriant šiems aspektams: prieigai prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, tyrėjų mobilumui ir dalyvavimo ES bendrosiose mokslinių tyrimų ir inovacijų programose plėtrai.

Susitikimo metu taip pat buvo pristatyti trijų ekspertų grupių veiklos rezultatai šiose srityse: fotonų ir neutronų mokslų, gyvybės mokslų ir gerovės valstybės. Be to, buvo pristatytas rengiamas dokumentas, skirtas tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimo galimybėms.

Susitikimo pabaigoje MOSTA atstovė pristatė š.m. lapkričio 26 d. Briuselyje organizuojamai konferencijai "Baltijos jūros regionas - išvystyto mokslo regionas" rengiamą lankstinuką, skirtą  Baltijos jūros valstybių mokslinių tyrimų sėkmės istorijoms pristatyti. Daugiau informacijos apie 2018 m. rugsėjo 26-27 d. Mariehamne vykusį renginį galite rasti BMT tinklalapyje čia

Baltijos mokslo tinklas kviečia dalyvauti š.m. lapkričio 26 d. Briuselyje vyksiančioje konferencijoje "Baltijos jūros regionas - išvystyto mokslo regionas" (angl. The Baltic Sea Region – A Science Powerhouse). Konferenciją organizuoja Baltijos mokslo tinklas ir Baltic TRAM tinklas bendradarbiaudami su Science|Business tinklu.

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti Baltijos mokslo tinklo tinklalapyje čia.

Registruotis į konferenciją galima čia.

2018 m. balandžio 10-11 d. Gdanske vyko Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projekto partnerių susitikimas.

Susitikime buvo aptarti 2018 m. spalio mėn. Briuselyje planuojamos organizuoti BMT projekto konferencijos aspektai. Planuojama, kad tai bus jungtinė konferencija kartu su kitu Interreg projektu BalticTram. Planuojamoje konferencijoje būtų pristatomas Baltijos šalių mokslo potencialas. Tam tikslui MOSTA pasiūlė parengti Baltijos šalių sėkmės istorijų pavyzdžių apžvalgą. Taip pat nutarta parenti BMT alumnų atsiliepimų rinkinį.

Susitikim metu taip pat buvo aptartas 2019 metais Latvijoje planuojamas organizuoti Baltijos Jūros Valstybių Tarybos ministrų susitikimas, kurio metu ketinama parengti BMT deklaraciją, kuria būtų siekiama užtikrinti BMT projekto iškeltų tikslų įgyvendinimą.

Be to, buvo pristatytas galimas tolimesnio BMT tinklo bendradarbiavimo formatas pasibaigus projektui. Planuojama ieškoti naujų finansavimo šaltinių, svarstoma teikti paraišką būsimam Interreg kvietimui, o pereinamuoju laikotarpiu siūloma kiekvienai šaliai savanoriškai finansuoti savo atstovų dalyvavimą tinklo bendruose susitikimuose.

Susitikim metu taip pat buvo aptartas Estijos iniciatyva parengtas BMT strateginis dokumentas (angl. policy paper) dėl  dalyvavimo Europos Sąjungos bendrosiose programose plėtros (angl. widening participation).

Daugiau informacijos apie 2018 m. balandžio 10-11 d. Gdanske vykusį renginį galite rasti BMT tinklalapyje čia.

Baltijos jūros regiono šalyse vyksta renginių ciklas, skirtas Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (toliau – ES BJRS) Švietimo politikos srities įgyvendinimui. Į renginius kviečiami asmenys, besidomintys galimybėmis prisijungti prie tarpregioninių projektų, kuriais siekiama spręsti bendrai kylančias problemas, pasitelkiant užsienio partnerius.

2018 m. kovo 2 d. Vilniuje, parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 6), vyko seminaras, skirtas pristatyti ES BJRS Švietimo politikos sritį ir geriausius vykdomus projektus, išplėsti suinteresuotų švietimo srities projektais asmenų tinklą Lietuvoje, sudaryti galimybę lietuviams įsijungti į jau vykdomus projektus ir(ar) inicijuoji naujų tinklų tarp regiono institucijų ir(ar) įstaigų atsiradimą.

Renginio metu Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Mokslo skyriaus vedėja dr. Vilma Popovienė pristatė Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo projektą – vieną iš pavyzdinių iniciatyvų, prisidedančių prie ES BJRS įgyvendinimo.

Renginio metu taip pat vyko diskusijos grupėse. Kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti dvi iš šių temų:

  • Kova su ankstyvu pasitraukimu iš švietimo sistemos ir perėjimo iš šveitimo sistemos į darbo rinką tobulinimas;
  • Švietimo ir profesinio mokymo kokybės gerinimas per praktika paremtą mokymą ir verslumo skatinimą;
  • Tarptautinė kompetencija aukštojo mokslo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityje;
  • Mokymasis visą gyvenimą, suaugusiųjų mokymasis, siekiant kuo ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje, darbo mobilumas;
  • Potencialo pripažinimas – naujųjų pabėgėlių gyvenimo sąlygų tobulinimas (įskaitant švietimo aspektą ir lietuvių kalbos mokymą(si)).

Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę pristatyti ir aptarti savo projektų pasiūlymus. Pasibaigus renginiui, dalyviai galėjo individualiai konsultuotis su Švietimo politikos srities koordinatoriumi, kuris suteikė vertingos informacijos projekto idėjų kūrimui.

2018 m. vasario 5-6 d. Hamburge vyko Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projekto partnerių susitikimas, kuriame buvo aptariami BSN projekto rezultatai ir galimos projekto tąsos klausimai.

Susitikimo metu buvo pristatyti trijų studijų, atliktų įgyvendinant BMT projektą, rezultatai. Šios studijos buvo atliktos įgyvendinant tris projekto darbo dalis (angl. work package), iš kurių kiekviena atitinkamai buvo skirta mokslinių tyrimų kokybei, mobilumui ir dalyvavimo plėtrai (angl. widening participation). Be to, kiekvienos projekto darbo dalies atstovai pristatė savo vizijas – kokie politiniai rezultatai galėtų būti pasiekti įgyvendinus atitinkamą projekto darbo dalį.

Pristatant projekto darbo dalies, skirtos mokslinių tyrimų kokybei, rezultatus ir tolimesnės raidos viziją, buvo aptariama galimybė inicijuoti Baltijos jūros regiono (toliau – BJR) pavyzdinių mokslinių tyrimų klasterius atitinkamose srityse, kurti bendrą BJR rinkodaros sistemą tokiems tyrimams viešinti, siekti, kad bendros strategijos, skirtos BJR pavyzdiniams moksliniams tyrimams plėtoti, būtų įgyvendinamos instituciniu, nacionaliniu, regioniniu ir ES lygmenimis.     

Aptariant projekto darbo dalies, skirtos mobilumo plėtotei, rezultatus ir tolimesnės raidos viziją, buvo išskirtas siekis BJR tapti tyrėjams patraukliu regionu, kuriame būtų įgyvendinamos bendros mobilumo, mokslinių tyrimų infrastruktūros programos, kuriame būtų dalijamasi vertingosios patirties pavyzdžiais.

Projekto darbo dalies, skirtos dalyvavimo plėtrai, tolimesnės raidos vizijos buvo siejamos, be kita ko, su „funkcinio artumo“ (angl. functional proximity) sąvoka, kuria apibūdinama inovacijų ir žinių kūrimo pajėgumų dermė, leidžianti pasiekti, kad procesai ir  galutiniai produktai būtų panašūs. Šiuo metu BJR būdingas žemas funkcinio artumo lygis, –  jo augimas prisidėtų prie BJR raidos siekiant pasiūlyti sprendimus dėl įtraukiosios mokslinių tyrimų kompetencijos (angl. inclusive research excellence) plėtojimo.

Apibendrinant pirmosios susitikimo dalies diskusijas, pabrėžta, kad svarbu jau dabar numatyti, kas bus padaryta iki BMT projekto pabaigos 2019 m. 2019 m. pavasarį planuojama BJR mokslą kuruojančių ministrų konferencija, kurios metu projekto vykdytojai pristatytų, kas konkrečiai siūloma BJR valstybių ministerijoms pagal kiekvieną projekto darbo dalį.

Antroji susitikimo dalis buvo skirta BMT projekto matomumo ES lygiu bei projekto tąsos aspektams. Sukritikuota nuostata, kad per projektą (ir jam pasibaigus) būtų galima išreikšti BJR valstybių bendrą poziciją ES lygmeniu, nes ES lygmeniu interesai grindžiami valstybių narių, o ne regionų pagrindu. Taip pat pabrėžta, kad BMT projektas neturi aiškių politinių įsipareigojimų, nes tik Lietuva, Latvija ir Estija projekte atstovaujamos ministerijų (t.y. ministerijos yra projekto partneriai).  Apibendrinant, nuspręsta, kad sprendimas dėl projekto tąsos turi kilti iš projekto rezultatų, o ne iš struktūros ar projekto partnerių, pats projektas neturi tikslo tapti vieningu regiono balsu.

Daugiau informacijos apie 2018 m. vasario 5-6 d. Hamburge vykusį renginį galite rasti BMT tinklalapyje čia.

2017 m. lapkričio 15-16 d. Taline vyko Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projekto partnerių susitikimas ir valdymo komiteto posėdis bei Estijos pirmininkavimo ES Tarybai kontekste organizuojamas tarptautinis seminaras „Naujos priemonės pažangos sklaidai ir dalyvavimo plėtrai mokslinių tyimų ir inovacijų programose skatinti“ (angl. New Tools for Spreading Excellence and Widening Participation in Research and Innovation Programmes).

2017 m. lapkričio 15 d. vykusiuose BMT projekto partnerių ir valdymo komiteto susitikimuose aptarta bendra strateginė projekto situacija, pristatytos apibendrintos atliktų analizių išvados. Projekto partneriai aptarė šiuo metu planuojamų bendrų tarpvalstybinių strategijų galimas mokslinių tyrimų tematines kryptis. Diskusijos metu buvo pasiektas kompromisas ir kaip pirminis pasiūlymas išskirtos trys galimos bendros mokslinių tyrimų kryptys: gerovės valstybė, gyvybės mokslai, fotonų ir neutronų mokslas. Tolesnei iniciatyvos plėtrai įgyvendinti bus sudarytos ekspertų grupės.

2017 m. lapkričio 16 d. vykusiame tarptautiniame seminare New Tools for Spreading Excellence and Widening Participation in Research and Innovation Programmes buvo aptariamos priemonės, kurios padėtų skatinti „nuosaikiosiomis inovatorėmis“ vadinamas šalis aktyviau dalyvauti Europos mokslinių tyrimų erdvės iniciatyvose. Baltijos jūros regionas galėtų tapti erdve, kurioje būtų išbandomos novatoriškos priemonės, skirtos dalyvavimo spragoms mažinti, bendradarbiavimui skatinti.

Seminaro metu buvo pabrėžta, kad  ES-13 valstybės pirmiausia turi išspręsti vidines problemas, lemiančias žemesnę mokslinių tyrimų kokybę, kad pavyzdinė mokslinių tyrimų kompetencija pirmiausia turėtų būti ugdoma savo šalyje. Pavyzdinės mokslinių tyrimų kompetencijos siekis turėtų būti grįstas ilgalaikiais tikslais ir pastangomis kurti bendradarbiavimo tinklus.

Talino seminaro metu plačiajai auditorijai buvo paaiškintas naujas terminas „funkcinis artumas“ (angl. functional proximity). Šis terminas vartojamas siekiant įvertinti inovacijų ir žinių kūrimo pajėgumų dermę, leidžiančią pasiekti, kad bendradarbiavimas taptų lengvesnis, o išlaidos – mažesnės. Panašios institucinės ir valdymo struktūros gali prisidėti prie funkcinio artumo didinimo. Kitaip tariant, funkcinis artumas atspindi orientaciją į bendrus sąlyčio taškus, pvz., panašius procesus ir galutinius produktus. Šiuo metu Baltijos jūros regionui būdingas žemas funkcinio artumo lygis. Tačiau šios sąvokos atsakingas taikymas prisidėtų prie Baltijos jūros regiono raidos siekiant pasiūlyti sprendimus dėl įtraukiosios mokslinių tyrimų kompetencijos (angl. inclusive research excellence) plėtojimo.

Daugiau informacijos apie 2017 m. lapkričio 15-16 d. Taline vykusius renginius galite rasti BMT tinklalapyje čia.

2017 m. lapkričio 21 d. Vilniuje vyko tarptautinė Lietuvos mokslo tarybos ir LINO biuro konferencija Lietuvos mokslo potencialo plėtros galimybėms aptarti Widening Lithuanian Research Potential.

Konferencijos metu Visionary Analytics atstovas dr. Žilvinas Martinaitis pristatė studijos apie ES-13 šalių dalyvavimą Europos Sąjungos 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje ir programoje „Horizontas 2020“ pagrindines išvadas. Studija parengta įgyvendinant Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projektą.

Konferencijoje plenarinį pranešimą skaitė p. Magda De Carli – Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų Generalinio direktorato skyriaus, atsakingo už programą Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra, vadovė. Renginyje taip pat dalyvavo Estijos švietimo ir mokslo ministerijos atstovė dr. Ene Kadastik, kuri pristatė šio pusmečio Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai mokslo ir inovacijų politikos srities prioritetus bei pagrindinius pasiekimus.

Konferencijoje ypatingas dėmesys buvo skirtas programos „Horizontas 2020“ priemonei „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ (angl. Spreading excellence and widening participation). Savo patirtimi teikiant paraiškas ir įgyvendinant projektus šioje priemonėje dalinosi ne tik Lietuvos mokslo ir studijų institucijų – Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto – atstovai, bet ir kolegos iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Daugiau informacijos apie konferenciją taip pat galite rasti BMT tinklalapyje čia.

2017 m. birželio 13-14 d. Berlyne vyko Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (toliau – ES BJRS) forumas ir Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projekto stebėsenos komiteto posėdis ir projekto partnerių susitikimas. 

ES BJRS forumo metu vykusioje atskiroje BMT projekto sesijoje buvo pristatytas projekto veiklų įgyvendinimas, studijos, skirtos identifikuoti potencialias mokslinės ekscelencijos sritis Baltijos jūros regione, rezultatai ir BONUS programa kaip gerosios praktikos pavyzdys. Taip pat vyko panelinė diskusija, skirta mokslinei ekscelencijai. 

BMT projekto stebėsenos komiteto posėdyje buvo aptartas BMT veiklų įgyvendinimas, pateiktos partnerių pastabos ir siūlymai parengtam BMT pozicijos dėl Europos Sąjungos 9-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos projektui. Iš esmės visos šalys, taip pat ir Lietuva, akcentavo, kad pozicija neturėtų dubliuoti nacionalinių pozicijų ar kirstis su jomis, reikėtų sutelkti dėmesį į Baltijos jūros šalims aktualius makroregioninius aspektus, išskiriant BMT prioritetines sritis: įsitinklinimą, bendradarbiavimą, ekscelenciją, mobilumą ir infrastruktūras. Posėdžio metu taip pat buvo patvirtintas BMT statutas, svarstytas Norden asociacijos atstovo Anders Bergstrom siūlymas labiau įtraukti nacionalinių vyriausybių narius (politikus) į ES BJRS, pradedant nuo BMT platformos. Be to, buvo diskutuoti mokslinės ekscelencijos studijos rezultatai, teiktos pastabos ir siūlymai. 

Daugiau informacijos apie BMT stebėsenos komiteto posėdį ir partnerių susitikimą galite rasti BMT tinklalapyje čia.

2017 m. balandžio 26-27 d. Turku (Suomijoje) vyko Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo (toliau – BMT)  projekto partnerių susitikimas. 

BMT partnerių susitikimo metu vyko projekto veiklų pažangos pristatymai, partneriai pristatė savo veiklas pagal darbo paketus. Metų pabaigoje turėtų būti pradėtos rengti tarpnacionalinės strategijos. Planuojama, kad bus sudarytos ekspertų grupės atskiroms tematikoms. BMT partnerių susitikimo metu  taip pat buvo plėtojama regiono bendros pozicijos Europos Sąjungos 9-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje rengimo idėja. Pristatyti finansiniai ir projekto koordinavimo klausimai. Susitikimo metu taip pat vyko darbo paketų partnerių pasitarimai. 

BMT partnerių susitikimo metu buvo pristatyta Eurofakulteto ir BJVT vasaros universitetų (angl. CBSS Summer Universities) veikla. 

Projekto partnerių susitikimo metu taip pat buvo aptarta galimybė informuoti nacionalinių perlamentų narius apie BSN ir prašyti jų paramos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai informavo apie Baltijos asamblėją – kasmetinius Baltijos valstybių parlamentų narių susitikimus. 

Daugiau informacijos apie BMT partnerių susitikimą galite rasti BMT tinklalapyje čia.

2017 m. kovo 30 d. Rygoje įvyko Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo projekto tarptautinis seminaras, skirtas dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020” (toliau – H2020) plėtros (angl. widening participation) strateginei svarbai. Seminaro tikslas –  nustatyti dalyvavimo H2020 programoje kliūtis ir pateikti siūlymus, kaip nauja Europos Sąjungos bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (toliau – BP) galėtų spręsti Baltijos mokslo tinklo projekto šalių dalyvavimo H2020 programoje problematiką (ypač akcentuojant Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atvejus).

Buvęs Europos Komisijos srities „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ (angl. Spreading Excellence and Widening Participation) vadovas dr. Dimitri Corpakis pristatė šios srities iššūkius ir galimybes H2020 programoje globalios žinių ekonomikos kontekste. Dr. Dimitri Corpakis trumpai pristatė Teaming, Twinning ir ERA Chairs iniciatyvas, taip pat iniciatyvą „Pavyzdinės kompetencijos žymena“ (angl. Seal of Excellence), pabrėžė NCP vaidmens svarbą siekiant sėkmingo dalyvavimo H2020 programoje.

Visionary Analytics atstovas dr. Žilvinas Martinaitis pristatė atliekamos studijos apie ES-13 šalių dalyvavimo BP7 ir H2020 programose pirmines išvadas:

  1. ES-13 valstybės gauna mažiau nei 5 proc. BP7 ir H2020 finansavimo;
  2. Esama koreliacijos tarp valstybių mokslui ir inovacijoms skiriamos dalies nuo bendrojo vidaus produkto ir jų gaunamo finansavimo dydžio iš BP7 ir H2020 (kuo mažiau investuojama, tuo mažesnis finansavimas gaunamas iš BP7 ir H2020);
  3. ES-13 valstybių finansavimas iš BP7 vienam dalyviui – 172 Eur, iš H2020 – 226 Eur; ES-15 valstybių finansavimas iš BP7 vienam dalyviui – 348 Eur, iš H2020 – 458 Eur. Šią disproporciją paaiškina tai, kad projektų vykdytojams taikomi nacionaliniai tyrėjų darbo užmokesčiai, kurie priklauso nuo nacionalinio finansavimo galimybių;
  4. BP7 3 sėkmingiausios organizacijos – Centre national de la recherche scientifique, Fraunhofer-Gesellschaft, University of Oxford – iš viso gavo 1,8 mlrd. Eur finansavimo, o visos ES-13 valstybės kartu paėmus taip pat gavo 1,8 mlrd. Eur finansavimo. Ta pati tendencija kartojasi H2020 programoje;
  5. Ankstesnės prognozės, esą, ES-13 valstybės per ilgesnį laiką pasivys senbuves, nepasitvirtino. BP6 ES-13 gavo 4,9 proc. finansavimo, BP7 ES-13 gavo 4,4 proc. finansavimo, H2020 (2014-2015 m.)  ES-13 gavo 5,5 proc. finansavimo.

Dr. Žilvinas Martinaitis išskyrė ES-13 šalių dalyvavimui BP ir H2020 programose iškylančias kliūtis:

  1. ES-13 valstybių žemesnis mokslinės ekscelencijos lygis nei ES-15 valstybių;
  2. Finansavimo taisyklės (atlyginimo ir išlaidų dydžių skirtumų tarp ES-13 ir ES-15 problema);
  3. Kvietimų tematika pernelyg siaura;
  4. Kontaktų ir įsitinklinimo stoka, ES-13 įvaizdžio problema (ES-15 valstybės nepakankamai pasitiki ES-13 valstybėmis, kad šios būtų priimamos į konsorciumus);
  5. Nacionalinės finansavimo programos tyrėjams dažnai atrodo patrauklesnės dėl mažesnės „biurokratijos“, didesnio užtikrintumo, kad finansavimas bus gautas. Susidaro situacija, kad ES-13 valstybių tyrėjai finansavimui gauti pasitelkia nacionalines programas, o H2020 programoje dalyvauja kaip partneriai (dėl prestižo), o ne konsorciumų lyderiai, nes tai reikalauja mažiau darbo ir įsipareigojimų.

Seminaro dalyviai elektroniniu balsavimu išrinko keturias didžiausias dalyvavimo programose kliūtis, dėl kurių buvo diskutuojama grupėse:

  1. Matthew effect (esantys periferijoje lieka užrakinti periferijoje, o turintys pakankamai išteklių toliau juos kaupia ir turtėja);
  2. Žemi sėkmės rodikliai;
  3. Kontaktų ir įsitinklinimo stoka;
  4. Žema paraiškų kokybė.

  Daugiau informacijos apie Rygoje vykusį tarptautinį seminarą rasite Baltijos mokslo tinklo tinklalapyje čia.

2017 m. vasario 10 d. Vilniuje įvyko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) organizuotas Baltijos mokslo tinklo tarptautinis seminaras „Tyrėjų mobilumas Baltijos jūros regione: kur esame ir kur link judėsime?“, kuriame Baltijos jūros valstybių mokslininkai ir politikos formuotojai buvo supažindinti su MOSTA atliktu tyrimu apie iššūkius tyrėjų mobilumui Baltijos jūros regione. Seminare dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kartu šis Vilniuje vykęs Baltijos mokslo tinklo tarptautinis seminaras buvo puiki proga apibendrinti iki tol Baltijos mokslo tinklo šalių nacionaliniuose seminaruose vykusias diskusijas, išryškinant kiekvienoje šalyje tyrėjų mobilumui iškylančias kliūtis ir iššūkius. Diskusijų medžiaga bus panaudota ieškant būdų, kaip įvardintos problemos galėtų būti sprendžiamos bendrai, koordinuojant tarp šalių.  

Tyrėjų mobilumui skirtas programas pristatė Europos Komisijos ir Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) atstovai, pranešimus taip pat skaitė „ScanBalt“, „European Spallation Source“ ir Švedijos mokslo tarybos atstovai.

Dr. Tomas Schumacheris (Kylio universitetas) tarptautinio seminaro dalyviams pristatė pagrindinius tyrimo „Tarptautinis tyrėjų mobilumas Baltijos jūros regione“ (angl. “International Mobility of Researchers in the Baltic Sea Region”) rezultatus. Tyrime atskleistos pagrindinės tyrėjų mobilumo tendencijos ir kiekvienos šalies tyrėjų mobilumui būdingos ypatybės. Šio tyrimo rezultatai jau leidžia daryti išvadas, siūlančias tolesnius sprendimus siekiant mokslinių tyrimų ekscelencijos Baltijos jūros regione.  

Antroje seminaro dalyje vyko panelinė diskusija, kurią moderavo Visionary Analytics atstovas dr. Žilvinas Martinaitis. Diskusijoje dalyvavo Europos Komisijos atstovas Paulas Harris, DAAD  atsovas dr. Holgeris Finkenas, laisvajam ir Hanzos miestui Hamburgui ir Mokslo, mokslinių tyrimų ir lygių galimybių ministerijai atsovaujantis Baltijos mokslo tinklo projekto direktorius Klausas von Lepelas,  MOSTA direktorius dr. Ramojus Reimeris, Baltijos universiteto programos, Åbo Akademi universiteto atstovė Paula Lindroos ir Švedijos mokslo tarybos atstovas Tomas Anderssonas. Panelinės diskusijos metu buvo pabrėžta Baltijos mokslo tinklo šalių bendrų pastangų galimybė siekiant susitarti dėl Europos Sąjungos devintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos asignavimų, kurie galėtų būti skirti Baltijos mokslo tinklo būsimoms mobilumo priemonėms. Be to, buvo kviečiama pagalvoti, kaip Baltijos mokslo tinklą paversti patraukliu atokesniuose regionuose dirbantiems mokslininkams, siekiant Baltijos jūros regionui naudingo pasikeitimo mokslininkais. Panelinės diskusijos metu buvo pasiūlyta ieškoti tinkamiausių sprendimų, kaip Baltijos mokslo tinklo šalys galėtų burtis draugėn, atsižvelgdamos į savo prioritetus ir siekdamos skatinti tikslingą tyrėjų mobilumą.    

Vilniuje vykęs seminaras taip pat suteikė puikią progą seminaro dalyviams apsilankyti Vilniaus universiteto bibliotekos Nacionaliniame atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) ir Gyvybės mokslų centre. Seminaro dalyviai taip lankėsi Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre

Daugiau informacijos apie Vilniuje vykusį tarptautinį seminarą rasite Baltijos mokslo tinklo tinklalapyje čia.

Baltijos mokslo tinklo šalių nacionalinių seminarų rezultatus rasite Baltijos mokslo tinklo tinklalapyje čia ir čia. Informacija apie Lietuvos nacionalinių seminarų rezultatus taip pat buvo publikuota čia.

2017 m. vasario 8 d. Europos Sąjungos INTERREG Baltijos jūros regiono (ES INTERREG  BJR) programos Baltijos mokslo tinklo projektas buvo pristatytas Sankt Peterburge vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos jūros mokslo dienai.  Tai - pirmoji tokia konferencija, kurią organizavo Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) kartu su Sankt Peterburgo rektorių taryba ir Rusijos mokslų akademija.

Konferencijos plenarinės sesijos ir panelinės diskusijos buvo skirtos BJTV mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės klausimams. Pranešimus skaitė mokslinės ir akademinės bendruomenės, mokslo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų iš Baltijos jūros regiono valstybių ir šiaurės vakarų Rusijos, Europos Komisijos, BJVT atstovai. Panelinės diskusijos metu Lietuvos atstovas auditorijai pristatė kliūtis ir iššūkius tyrėjų mobilumui BJR, tarp kurių – skirtingas mokslinės ekscelencijos lygis tarp BJR šalių, poreikis nustatyti palankiausias finansavimo schemas, atsižvelgiant į atitinkamus tyrėjų mokslinius poreikius. Taip pat buvo paminėta, kad reikalinga išsamesnė ir gilesnė remiamų mokslinių veiklų analizė, atsižvelgiant į kokybinius tyrėjų mobilumą skatinančių priemonių aspektus.  Greta kitų klausimų buvo aptartas BJVT ir Baltijos mokslo tinklo vaidmuo kuriant ir plėtojant tolesnius bendradarbiavimo ryšius mokslo ir inovacijų srityje Baltijos jūros regione.

Kartu su ES INTERREG BJR programos Baltijos mokslo tinklo projektu Rusijos ir tarptautinei bendruomenei buvo pristatytas ir ES INTERREG BJR programos Baltic TRAM projektas.

Konferencija subūrė apie 130 dalyvių, atstovaujančių Baltijos jūros regione veikiantiems universitetams ir mokslinių tyrimų centrams. Tarp jų paminėtini Turku universitetas, Vokietijos elektronų greitintuvo centras (vok. Deutsches Elektronen-Synchrotron (DESY)) Hamburge, Europos laisvaelektronio lazerio centras (angl. European XFEL) Hamburge, Sankt Peterburgo valstybinis ekonomikos universitetas (UNECON), Latvijos Universitetas, Varšuvos universitetas. Taip pat tarp konferencijos dalyvių - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato, Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos (angl. Barents Euro-Arctic Council), kuriai šiuo metu pirmininkauja Rusija, BONUS programos, Lenkijos Respublikos mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos, Švedijos instituto atstovai.

Daugiau informacijos apie Baltijos jūros mokslo dienai skirtą konferenciją rasite BJVT tinklalapyje čia.

2017 m. sausio 18 d. Kopenhagoje įvyko Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo projekto seminaras „Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje Baltijos jūros regione  – iššūkiai, kliūtys ir galimi sprendimai“.

Projekto partneriai pristatė nacionalinių seminarų rezultatus. Projekto partnerių šalyse vykusiuose nacionaliniuose seminaruose buvo išsakytos problemos ir kliūtys tarptautiniam bendradarbiavimui. Seminaruose buvo identifikuotos administracinės kliūtys (sudėtingas programų administravimas, reikalaujantis daug pastangų, maža pridėtinė vertė, nacionalinėse programose mažesnė konkurencija, nepagrįsta ir beprasmė biurokratija), problemos dėl siūlomų bendradarbiavimo priemonių ir finansavimo (nacionalinio bendrojo finansavimo trūkumas, mažų grantų trūkumas, prastos kokybės paraiškos, mokslui „nekorektiškai“ nustatomi rodikliai ir vertinamas poveikis), kur pradėti (skirtingi programų reikalavimai finansuojamiems regioniniams projektams, informacijos trūkumus apie esamas programas/projektus, sunkumai ieškant partnerių, pirmenybė teikiama jau žinomiems partneriams, neigiamos kultūrinės nuostatos, stabdančios bendradarbiavimą, abejonės dėl anglų kalbos kaip ne visais atvejais tinkamos priemonės bendradarbiauti (pvz. humanitariniai mokslai) , strateginio valdymo trūkumas (regioninio strateginio koordinavimo ir informuotumo dėl tarptautinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės trūkumas, institucinės atminties trūkumas, nes regioninis bendradarbiavimas dažnai priklauso nuo kelių asmenų, politinių įsipareigojimų vykdyti numatytas iniciatyvas trūkumas, skirtingas šalių mokslinės kompetencijos lygis, o gebėjimų stiprinimas ir bendradarbiavimas vardan bendradarbiavimo nėra suvokiami kaip pakankama paskata).

Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo tinklo šalių nacionalinių seminarų rezultatus galite rasti Baltijos Jūros Valstybių Tarybos kuruojamame Baltijos mokslo tinklo tinklalapyje čia ir čia.

Švietimo ir mokslo ministerija ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras 2016 m. gruodžio 13 d. ir 15 d. organizavo Europos Sąjungos INTERREG Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo projekto nacionalinius seminarus, skirtus tyrėjų tarptautiniam bendradarbiavimui ir mobilumui aptarti. Gruodžio 13 d. renginys buvo skirtas mokslą administruojančių institucijų atstovams, o 15 d. – akademinei bendruomenei.

Seminarų dalyviams buvo pristatytas Baltijos mokslo tinklo projektas ir pateikta Lietuvos mokslo tarptautiškumo bei tyrėjų mobilumo apžvalga. Diskusijų metu buvo pripažinta, kad tyrėjų mobilumas ir tarptautinis bendradarbiavimas, visų pirma, yra priemonės mokslinei kompetencijai ugdyti ir mokslinei patirčiai perduoti, o ilgalaikėje perspektyvoje – strateginiams valstybės siekiams įgyvendinti.

Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad mokslo ir studijų institucijose sąlygas tyrėjų mobilumui ir tarptautiniam bendradarbiavimui dažnai lemia institucijos organizacinė kultūra. Svarbus klausimas aptariant tyrėjų mobilumą ir tarptautinį bendradarbiavimą – tyrėjų iš užsienio pritraukimas. Atvykusiam tyrėjui draugiško ir palankaus mikroklimato institucijoje sudarymas, institucijų įsipareigojimų vykdymo laiku užtikrinimas, migracijos procedūrų (leidimų gyventi ir dirbti išdavimas) trečiųjų šalių piliečiams atlikimo operatyvumas ir paprastumas, finansavimo nuoseklumas yra būtinos sąlygos pasitikėjimo Lietuva, kaip partnere, ugdymui ir sėkmingam užsienio tyrėjų pritraukimui. Dėstytojų iš užsienio pritraukimo kontekste buvo pateiktas Danijos pavyzdys, taikant iš užsienio atvykstančių dėstytojų darbo užmokesčiui mokestines lengvatas. Diskusijų metu buvo pastebėta, kad Lietuvoje doktorantai ar podoktorantūros stažuotojai, dažniausiai dėl šeimyninių aplinkybių, renkasi trumpesnes (nei vieno mėnesio) užsienio stažuotes, todėl buvo akcentuojamas įvairių mobilumo schemų (tiek ilgalaikių, tiek ir trumpalaikių) poreikis. Diskusijų dalyvių nuomone, išvykti ilgalaikėms stažuotėms ypač aktualu fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų atstovams, kai rezultatui pasiekti trumpo stažuotės laikotarpio nepakanka. Humanitarinių ir socialinių mokslų  atstovai pabrėžė metinių atostogų moksliniam darbui, stažuotėms svarbą. Be to, buvo akcentuojamas sąlygų sugrįžti (t. y. darbo vietos išsaugojimo) užtikrinimo būtinumas kartu užtikrinant išvykstančiųjų pavadavimo galimybę. Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų mobilumas, be kita ko, gali pasitarnauti ir kaip užsienio studentų intereso atvykti į Lietuvą skatinimas. Diskusijų dalyviai taip pat pabrėžė, kad greta dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“, nemažiau svarbus yra tyrėjų dalyvavimas dvišalėse programose, ypač su Šiaurės šalimis. Diskusijų metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos mokslo vertinimo sistemoje trūksta tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo priemonių.

Aptariant klausimą, ar tyrėjų mobilumo ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekste Baltijos jūros regiono šalys galėtų būti prioritetinis regionas, diskusijos dalyviai pabrėžė kaimynystės pranašumus. Diskusijų dalyviai taip pat pabrėžė aukštą  Baltijos jūros regiono šalių (ypač Vokietijos, Švedijos) infrastruktūros lygį. Apibendrindami diskusijų dalyviai akcentavo priemonių įgyvendinimo lankstumo svarbą.

Akimirkos iš Baltijos mokslo tinklo nacionalinių seminarų:

On 13 and 15 December 2016, the Ministry of Education and Science and the Research and Higher Education Monitoring and Analysis Centre (MOSTA) organized – within the framework of the INTERREG Baltic Sea Region funded project Baltic Science Network (BSN) – two national workshops designed to discuss issues of researchers’ international cooperation and mobility. The 13 December workshop was held for representatives of research administrators and that of 15 December, for the academic community.

At the beginning of both workshops, the Baltic Science Network project and a survey on Lithuanian research internationalisation and researchers’ mobility were introduced to the workshop participants. During the discussions, it was acknowledged that researchers’ mobility and international cooperation are means to foster researchers’ scientific competence and share their scientific experience, whereas in the long-term perspective, researchers’ mobility and international cooperation were acknowledged as means to implement national strategic objectives.

Discussion participants pointed out that conditions in Lithuanian research and higher education institutions for researchers’ mobility and international cooperation are often influenced by the organisational culture at the institution concerned. An important issue concerning researchers’ mobility and international cooperation is attraction of researchers from abroad.  Creation of an amiable environment in the institution for in-coming researchers, ensuring a prompt and opportune execution of the institution’s commitments and obligations as well as of migration procedures (i.e., issuance of residence and work permits) to third-country citizens, consistency of funding are indispensable conditions for fostering trust in Lithuania as a would-be partner and for effective attraction of researchers from abroad. In the context of attraction of researchers from abroad, an example of Denmark was put forward with regard to tax relief applicable to the remuneration of researchers coming to the country from abroad.   During the discussions, workshop participants noted the fact that in Lithuania doctoral students and post-doctoral interns, most often due to their family situation, rather opt for shorter than one month internships or fellowships abroad. In this connection, a necessity for mobility schemes of various duration (both short-term as well as long-term) was emphasised. In the opinion of the workshop participants, internships of longer duration are particularly important for representatives of physical, biomedical and technology sciences, wherein for a research result to be obtained, a short-term internship is not sufficient.  Representatives of humanities and social sciences emphasised the importance of a sabbatical. Also emphasised was the absolute necessity to ensure proper conditions for the researcher’s return (i.e., preservation of the researcher’s work place) while also ensuring the possibility for the outgoing teacher to be replaced for his/her temporary secondment. Discussion participants also noted that mobility of the teachers of research and higher education institutions, among other things, might be conducive to fostering foreign students’ interest to come to Lithuania for their study. Discussion participants also stressed the fact that alongside participation in the Horizon 2020 programme, of no lesser importance is researchers’ participation in the bilateral programmes, especially in cooperation with the Nordic countries. Also, attention was drawn to the fact that in the evaluation system of Lithuanian research, measures to promote international cooperation constitute the missing component.

While discussing the issue whether in the context of the researchers’ mobility and international cooperation, the countries of the Baltic Sea Region could be a priority region, discussion participants emphasised the advantages of country neighbourhood. Discussion participants also stressed the high level of the infrastructure of the countries of the Baltic Sea Region (especially, Germany and Sweden). In conclusion, workshop participants emphasised the importance of flexibility for the implementation of measures.

Above are glimpses from the workshops.

2016 m. lapkričio 10 d. Stokholme įvyko Interreg projekto Baltijos mokslo tinklas stebėsenos komiteto posėdis ir partnerių susitikimas. Renginio tikslas buvo numatyti Baltijos mokslo tinklo vaidmenį įgyvendinant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją (toliau – ES BJRS) ES BJRS 7-jame strateginiame forume iškeltų tikslų kontekste ir aptarti Baltijos mokslo tinklo tolesnę veiklą, siekiant numatytų projekto rezultatų.

Baltijos mokslo tinklo stebėsenos komiteto ir projekto partnerių posėdyje buvo aptartas siektinas Baltijos mokslo tinklo vaidmuo plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir planuojant ES 9-ąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą. Renginio metu taip pat vyko panelinė diskusija, susijusi su mokslininkų mobilumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo tinklo stebėsenos komiteto posėdį ir partnerių susitikimą galite rasti Baltijos Jūros Valstybių Tarybos kuruojamame Baltijos mokslo tinklo tinklalapyje: http://www.baltic-science.org

Birželio 16 d. Krokuvoje įvyko pirmoji Baltijos jūros regiono šalių mokslo ministrų konferencija. Baltijos šalių mokslo strategai diskutavo, kaip efektyviau bendradarbiauti regioniniu lygiu skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas ir koordinuoti veiksmus planuojant nacionalines ir Europos Sąjungos investicijas. Buvo tariamasi, kaip spręsti protų nutekėjimo problemą ir pritraukti į mokslą naujus talentus. Konferencijos metu buvo aptarta iniciatyva kurti Baltijos mokslo tinklą, kuriuo siekiama įgyvendinti bendrą mokslo politiką atsižvelgiant į Baltijos jūros regiono ir Europos Sąjungos tikslus.

Po Baltijos jūros regiono šalių mokslo ministrų konferencijos vykusiame įžanginiame politiniame Baltijos mokslo tinklo susitikime Vokietija (kaip lyderiaujanti Baltijos mokslo tinklo projekto partnerė) pristatė Baltijos mokslo tinklo tikslus, uždavinius, pagrindines veiklas ir partnerius, Lenkija apžvelgė projekto politines perspektyvas, Danija – mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektus, Baltijos jūros valstybių tarybos atstovas – regioninio bendradarbiavimo galimybes, Lietuva – Europos mokslinių tyrimų programas ir sklaidą.

Baltijos mokslo tinklo projekto valdymo grupės susitikime, kuris vyko birželio 16–17 d., kiekvienas partneris pristatė savo veiklų įgyvendinimo grafiką, jau įvykdytus darbus, planuojamus rezultatus, taip pat įvykusius ir planuojamus renginius bei susitikimus. Birželio 17 d. vyko projekto komunikacijos, finansų ir ataskaitų pildymo bei teikimo mokymai.

Akimirkos iš Baltijos jūros regiono šalių mokslo ministrų konferencijos ir įžanginio politinio Baltijos mokslo tinklo susitikimo:

Daugiau informacijos apie Baltijos jūros regiono šalių mokslo ministrų konferenciją Baltijos Jūros Valstybių Tarybos tinklalapyje: http://www.cbss.org/first-cbss-science-ministerial/.

Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo tinklą Baltijos Jūros Valstybių Tarybos tinklalapyje:  http://www.cbss.org/baltic-science-network/.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-12-02