Mokyklų tinklo užuomazgos

Institucinio Lietuvos švietimo kūrimosi pradžia laikytinas XIV a. Yra išlikę 1397 m. rašytinių liudijimų apie mokyklą, veikusią prie Vilniaus katedros. Viduramžių Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, švietimas priklausė Bažnyčios globojamai kultūros sričiai. Oficialus Jogailos ir Vytauto krikščionybės įvedimo aktas paskelbtas 1387 m. Krikščionybė į Lietuvą atėjo vėliau nei į kitas Europos šalis. Institucinio švietimo sistema savo ruožtu taip pat kūrėsi vėliau ir visų pirma buvo skirta dvasininkams rengti.

Antras Lietuvos valstybės egzistavimo šimtmetis buvo sudėtingas. Teritorija buvo smarkiai išsiplėtusi į rytus – apėmė dalį slavų žemių. Iš vakarų nuolat grėsė užpuolimas, bet Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje į Vakarų kultūrą buvo lygiuojamasi kaip į brandesnės civilizacijos reiškinį. Valstybės gyvenimo būdas buvo intensyvus. Jam išmanyti ir tvarkyti reikėjo pasirengusios jaunosios kartos. Pagrindinis lavinimo vaidmuo teko neinstituciniams švietimo židiniams – Didžiosios Kunigaikštystės dvarui, didikų, bajorų dvarams, veikiančioms valstybės institucijoms – seimams, seimeliams, teismams.

Neinstitucinis švietimas ugdė gana brandžią jaunimo rašto kultūrą. Tai liudija faktas, jog lietuviai studijavo užsienio universitetuose. 1387 m., t. y. dešimt metų anksčiau, nei buvo paminėta Lietuvoje veikianti mokykla, Prahoje imatrikuliuoti 2 lietuviai studentai. 1397 m. karalienė Jadvyga paskyrė 200 kapų grašių lietuvių studentų dvylikos vietų bendrabučiui, vadinamajai kolegijai, Prahoje steigti. 1409 metais toks bendrabutis įsteigtas prie Krokuvos universiteto. 1410–1430 m. Krokuvos universitete įregistruota 30 lietuvių studentų.

XV a. laikytinas mokyklų tinklo užuomazgų Lietuvoje šimtmečiu. Vilniaus katedros mokykla minima nuo 1397 metų, Naujųjų Trakų mokykla – 1409 m., Senųjų Trakų – 1472 m., Varnių katedros mokykla – apie 1469 m., Kauno – apie 1473 m. Institucinį švietimą tada sudarė I pakopos, t. y. parapinė (pradinė), mokykla. Parapinės mokyklos lygis buvo nepakankamai aukštas universitetinėms studijoms pasirengti, tačiau studentų lietuvių užsienio universitetuose daugėjo. Tikėtina, kad XV a. labai svarbus buvęs neinstitucinio švietimo vaidmuo.

Parengta pagal:  Švietimas ir mokslas Lietuvoje. Vilnius, 2002