Švietimas

Lietuvos švietimo sistema

Formalusis švietimas: pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, formalusis profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos.

Neformalusis švietimas: ikimokyklinis, priešmokyklinis, kitas neformalusis vaikų švietimas, suaugusiųjų švietimas.

Savišvieta.

Švietimo pagalba: profesinis orientavimas, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė ir kita pagalba, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas ir kt.

Į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai priimami nuo gimimo iki tol, kol jie pradeda lankyti priešmokyklines grupes, paprastai nuo 6 metų.

Vaikai į privalomąją švietimo sistemą patenka nuo 6 metų. Visi, sulaukę šio amžiaus, pradeda lankyti priešmokyklines grupes darželiuose ar mokyklose.

Į pirmą klasę vaikai ateina būdami septynerių. Pradinis ugdymas trunka nuo  1 iki4 klasės. Mokinių pasiekimai vertinami pasiekimų lygiais: slenkstiniu, patenkinamu, pagrindiniu ar aukštesniuoju. Baigiamojoje, 4 klasėje, mokiniai pasitikrina, ko išmoko, – laiko nacionalinius matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) gebėjimų patikrinimus.

Nuo 5 klasės prasideda pagrindinio ugdymo programa, trunkanti 6 metus. Programa  sudaryta iš dviejų dalių: I dalis – 5–8 klasės, II dalis – 9–10 (gimnazijos I–II) klasės.

Aštuntokai savo gebėjimus pasitikrina laikydami nacionalinius matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) gebėjimų patikrinimus. Privalomą pagrindinio ugdymo programą mokiniai baigia 10 (II gimnazijos) klasėje ir laiko 2 privalomus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos.

Dvejus metus trunkanti vidurinio ugdymo programa, apimanti III–IV klases, neprivaloma. Mokiniai vidurinį išsilavinimą gali įgyti gimnazijose ir profesinėse mokyklose. Šioje programoje besimokydami mokiniai gali pasirinkti daugiau pasirenkamųjų dalykų, atsižvelgdami į savo būsimos profesijos, studijų kryptį. III ir IV klasėse mokiniai laiko dviejų dalių brandos egzaminus. Norint baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, reikia turėti patenkinamus metinius visų dalykų įvertinimus ir išlaikyti bent 2 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (A arba B kurso) bei dar vieno pasirinkto dalyko. Abiturientai, planuojantys stoti į aukštąją mokyklą, turi išlaikyti ir matematikos valstybinį brandos egzaminą, jo nereikia tik stojant į meninės krypties studijas.

Mokydamiesi mokyklose mokiniai gali ugdytis ir savo meninius, sportinius, inžinerinius ar kitokius pomėgius lankydami neformaliojo švietimo užsiėmimus. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos kiekvienai bendrojo ugdymo mokyklai. Šiomis lėšomis apmokamas mokinių dalyvavimas būreliuose (vidutiniškai 2 val. per savaitę).

Neformalusis švietimas. Valstybė taip pat skiria lėšų mokinių popamokiniams būreliams. Valstybės skiriama lėšų suma vienai neformaliojo vaikų švietimo programai finansuoti mokiniui yra 15–25 eurų. Konkretų krepšelio dydį nustato savivaldybė, todėl krepšelio dydžiai gali skirtis.

Mokiniai po pamokų taip pat gali lankyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas muzikos, dailės, kitos menų, sporto mokyklose. Šios programos yra finansuojamos steigėjų (dažniausiai – savivaldybių) lėšomis, valstybės biudžeto ir tėvų lėšomis.

Švietimo finansavimas. Mokiniams, nesvarbu, ar jie mokosi savivaldybių, valstybinėse ar nevalstybinėse mokyklose, valstybė skiria mokymo lėšas, vadinamąjį klasės krepšelį. Nevalstybinėse mokyklose mokiniams reikia primokėti, mokesčio dydį nustato mokyklos savininkas. Ūkio lėšų mokykloms skiria steigėjas.