>

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo priėmimo į darželius tvarką. Paprastai vaiko tėvai ar globėjai rašo prašymą darželio vadovui. Kartu su juo pateikia vaiko asmens dokumento kopiją, vaiko sveikatos pažymą. Jei yra numatytas pirmumas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Reikia kreiptis į savivaldybę, kuriai pasirinkta ugdymo įstaiga yra pavaldi, arba į pačią ugdymo įstaigą. Susidūrus su nenumatytomis problemomis galima kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, taigi tėvai (globėjai) gali vesti ar nevesti vaiko į darželį savo nuožiūra. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams nuo 6 metų. Tėvai (globėjai) privalo vaikus leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne mažiau kaip 640 val. per metus.

Profesinio mokymo įstaigų  absolventai gali toliau mokytis universitetuose ir kolegijose. Mokiniams, profesinio mokymo įstaigą baigusiems su pagyrimu, stojant pridedamas papildomas balas. Stojantiems į kolegijas papildomas balas skiriamas už vienerių metų darbo stažą pagal profesinio mokymo įstaigoje įgytą kvalifikaciją.

Priėmimas į profesinį mokymą vykdomas internetu. Bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) – profesinis.lamabpo.lt. Pagalbą registruojantis gali teikti LAMA BPO arba profesinio mokymo įstaigos.

Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų. Jie gali būti baigę 9, 10 arba 12 klasių. Profesinio mokymo įstaigoje galima įgyti ir kvalifikaciją, ir išsilavinimą.

Į valstybinius ar savivaldybių darželius vaikai patenka pagal nustatytą tvarką, ji galioja tiek priimant grįžusius iš užsienio, tiek nuolat gyvenusiems Lietuvoje. Paprastai prašymas priimti vaiką pateikiamas įstaigos vadovui. Tačiau kai kuriose savivaldybėse priėmimas į darželius vykdomas centralizuotai, per savivaldybės sukurtą priėmimo sistemą. Tokiu atveju prašymas teikiamas ne darželio administracijai, o už tai atsakingam savivaldybės padaliniui per elektroninę piėmimo sistemą.

Kiekviena savivaldybė turi savo nustatytą tvarką, pagal kurią prašymams gali būti suteikiamas pirmumas (pagal gyvenamąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, kitas šeimos vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir pan.), t. y. prašymai „surikiuojami“ į eilę. Gali reikėti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pirmumo teisę.

Darželiuose grupių sąrašai sudaromi iš anksto. Prašymų pateikimo terminai skirtingose ugdymo įstaigose ar savivaldybėse yra nevienodi, tačiau dažniausiai prašymai priimami visus metus. Paprastai ikimokyklinio ugdymo grupę vaikai pradeda lankyti rugsėjo mėnesį, tačiau jei yra laisvų vietų, darželis ar savivaldybė gali priiminėti vaikus ištisus metus.

Privatūs darželiai turi savo priėmimo tvarkas.

Iš užsienio atvykę vaikai priimami mokytis kartu su savo bendraamžiais. Tačiau jei paaiškėja, kad vaiko pasiekimai aukštesni ar žemesni, jis turi teisę mokytis jo pasiekimus atitinkančioje klasėje. Jei mokinys nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais ar globėjais.

Lopšelis-darželis – tai ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje gali būti ugdomi vaikai nuo gimimo iki 6 m. (imtinai) arba iki kol vaikas pradeda lankyti pirmą klasę. Darželis – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje ugdomi vaikai nuo 4 iki 6 metų (imtinai). Tokiose įstaigose vaikai gali būti ugdomi pagal ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo programas. Priešmokyklinio ugdymo programa trunka vienerius metus iki mokyklos ir yra privaloma 6 metų vaikams. Priešmokyklinio ugdymo grupės gali veikti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir mokyklose.

Valstybės ar savivaldybių darželiuose ugdymą finansuoja valstybė. Tėvai arba globėjai moka už vaiko maitinamą. Kai kuriose savivaldybėse yra nustatytas papildomas mokestis ugdymo priemonėms įsigyti arba mėnesinis abonementinis – pastovus mokestis. Mokestis kai kuriose savivaldybėse gali būti mažinamas atsižvelgus į šeimos pajamas, socialinę padėtį ar kt. Dėl mokesčio mažinimo reikia kreiptis į savivaldybę ar patį darželį.

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose šeima vidutiniškai moka 50–60 eurų per mėnesį. Privačiuose darželiuose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.

Visa informacija apie profesinio mokymo įstaigų mokymo programas, atvirų durų dienas, stojimo ir mokymosi sąlygas skelbiama LAMA BPO tinklalapyje www.lamabpo.lt, taip pat Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS)  www.aikos.smm.lt.

Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas gali įgyti architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, paslaugų asmenims, saugos paslaugų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, verslo ir administravimo, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitų švietimo sričių kvalifikacijas.

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas užsienio lietuviams prie bendro stojamojo balo pridedamas 1 papildomas balas.

Teikiama ir finansinė parama Lietuvoje jau studijuojantiems užsienio lietuviams:

  • stipendija, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus (123 Eur / mėn.);
  • vienkartinė socialinė išmoka, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties (nuo 203 iki 319 Eur)

Finansinę paramą gali gauti:

  • užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs užsienio valstybėje
  • užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs Lietuvoje, tačiau ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėse)

Norintys gauti finansinę paramą užsienio lietuviai turi kreiptis į Valstybinį studijų fondą www.vsf.lt.

Mokyklą patartina rinktis arčiau gyvenamosios vietos. Reikėtų kreiptis į pasirinktos mokyklos administraciją dėl informacijos apie priėmimą ir reikiamų dokumentų pateikimo.

Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:

  • Tėvų ar globėjų prašymą
  • Vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba notaro patvirtintą jo kopiją
  • Nustatytos formos vaiko sveikatos pažymą
  • Užsienyje lankytos ugdymo įstaigos (jei buvo lankoma) pažymą apie mokymosi pasiekimus

Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą.

Priėmimas į pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) ir vientisąsias studijas vyksta centralizuotai – internetu. Priėmimą organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – www.lamabpo.lt.

Priėmimą į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas vykdo patys universitetai.

Stojant į Lietuvos aukštąją mokyklą, užsienyje įgyta kvalifikacija (diplomas) turi būti įvertinta ir pripažinta Studijų kokybės vertinimo centre – www.skvc.lt. Jei vidurinis išsilavinimas buvo įgytas užsienio valstybėje, Studijų kokybės vertinimo centras taip pat turi atlikti baigtų mokymosi dalykų atitikmenų nustatymą ir pažymių konvertavimą.

Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams nuo 6 metų ir trunka vienus metus. Grįžę iš užsienio vaikai į mokyklą priimami kartu su bendraamžiais, todėl 7 metų vaikas bus priimtas į pirmą klasę. Dokumentų, įrodančių, kad jis baigė priešmokyklinio ugdymo programą užsienyje, pateikti nereikia. Tačiau jei vaikas lankė ugdymo įstaigą užsienyje, pažyma, kurioje atsispindėtų vaiko pasiekimai, galėtų būti naudinga ugdymo įstaigai ir pedagogui.

Pirmiausia mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą.

  • Aptariamas švietimo pagalbos poreikis ar poreikis tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis)
  • Sudaromas mokinio mokymosi individualus planas, kuriame gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, pvz., kurį laiką vaikas gali nesimokyti užsienio kalbos, šias pamokas skirdamas kitų dalykų mokymuisi
  • Numatoma mokinio apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė
  • Su mokinio tėvais išsiaiškinama, kokios mokyklos teikiamos pagalbos formos ir būdai būtų priimtiniausi
  • Aptariami mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų įsipareigojimai, susitariama, kokiu dažnumu bus teikiama informacija apie vaiko daromą mokymosi pažangą ir pasiekimus
  • Prireikus, pasitelkiami mokiniai savanoriai, galintys padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis
  • Siūlomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, atliepiančios besimokančiojo poreikius
  • Numatomas klasės vadovo, mokytojų darbas su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais ar globėjais. Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti

Kalbant apie užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai: akademinis ir profesinis.

Akademiniu pripažinimu siekiama nustatyti, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme, t. y. nustatoma, kokį akademinį laipsnį Lietuvoje (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ar daktaro) atitinka užsienyje įgyta kvalifikacija.

Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Jei profesija yra reglamentuojama, jai reikalavimus nustato priskirta kompetentinga institucija (reglamentuojamų profesijų ir joms priskiriamų institucijų sąrašas skelbiamas svetainėje www.profesijos.lt). Jei profesija yra nereglamentuojama, sprendimą dėl profesinių reikalavimų atitikimo nustato darbdavys.

Priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, akademinį pripažinimą Lietuvoje vykdo kelios institucijos:

  • Studijų kokybės vertinimo centras (vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijos, išskyrus mokslo laipsnius)  – www.skvc.lt
  • Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos (šiuo metu tokį įgaliojimą turi Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Mykolo Romerio universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos universitetas) – siekiant studijuoti pasirinktoje aukštojoje mokykloje
  • Lietuvos mokslo taryba (užsienio mokslo (meno) daktaro laipsnių atveju) – www.lmt.lt

Asmenims, atvykusiems gyventi į Lietuvą iš Baltarusijos Respublikos, reikalinga nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kad jų nepilnamečiai vaikai galėtų lankyti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 1991 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu Nr. I-1489.

Tokia galimybė nėra numatyta teisės aktuose. Todėl reikėtų kreiptis į įstaigos vadovą ar savininką.

Galima rašyti el. paštu [email protected], skambinti tel. 8 661 05 032. 

Ne. Nuo 2018 m. liepos 1 d. tėvai (globėjai) privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Kiekviena savivaldybė patvirtina savo tvarką dėl tėvams (globėjams) suteikiamų lengvatų ar mokesčio mažinimo už vaikų išlaikymą įstaigose. Visi vaikai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ir kuriems bus skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. yra nemokamai ugdomi, maitinami ir vežiojami.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojas. Jeigu grupę lanko 1 metų amžiaus ar vyresni vaikai, vienu metu grupėje turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, iš jų 1 – mokytojas; grupėje, kurioje ugdomi vaikai iki 1 metų – ne mažiau kaip 2 mokytojai.

Taip.

Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programa yra pritaikoma. Jeigu vaikui nustatyti vidutiniai, dideli ir labai dideli specialieji poreikiai, grupėje dirba ikimokyklinio ugdymo mokytojas kartu su mokytojo padėjėju.

Taip, jeigu tokią galimybę yra numatęs ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar grupės savininkas. Apie tai reikėtų pasiteirauti savo savivaldybėje.

Konkreti įstaiga, vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais dokumentais, atsižvelgdama į lankančių vaikų, bendruomenės poreikius ir ugdymo įstaigos tradicijas.

Atsižvelgiant į vaiko galimybes, jo jau turimą patirtį, vadovaujantis vaiko raidos dėsningumais, padėti jam išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Taip, švietimo, mokslo ir sporto ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Jis skiriamas vaikams, kurie auga šeimose, kurios patiria socialinę riziką, taip pat gali būti skiriamas ir kitiems vaikams pagal tvarkoje nustatytus kriterijus.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktą, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (toliau – grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas. Grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant šioje higienos normoje pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus:

5.1. grupėse nuo gimimo iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai;

5.2. nuo 1 iki 2 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų;

5.3. nuo 2 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų;

5.4. nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 20 vaikų;

5.5. nuo gimimo iki 3 metų – ne daugiau kaip 8 vaikai;

5.6. nuo gimimo iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 10 vaikų;

5.7. nuo 1 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 12 vaikų;

5.8. nuo 2 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 16 vaikų;

5.9. vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos, įvairiapusių raidos sutrikimų ar kompleksinę negalią vaikas, ugdomas integruotai, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas 5.1–5.8 papunkčiuose nustatytas grupės vaikų skaičius.

51. Lauko darželiuose grupės formuojamos iš ne jaunesnių kaip 2 metų amžiaus vaikų. Lauko darželių grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant šios higienos normos 51.1–51.3 papunkčiuose pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus grupėse:

51.1. nuo 2 iki 3 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 14 vaikų;

51.2. nuo 2 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 15 vaikų;

51.3. nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 18 vaikų.

Pastaba. Vadovaujantis Higienos normos I skr. 5.10 papunkčiu iki 2024-03-04 galimas vaikų skaičiau grupių sąrašuose padindinamas ne daugiau kaip 2 vaikais. Pakeitimas taikomas tik iš Ukrainos atvykusių šeimų vaikams.

Žaisdami įvairius žaidimus, tyrinėdami, keliaudami, stebėdami aplinką, piešdami, kurdami, tardamiesi ir diskutuodami su draugais ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja, dainuodami, sportuodami vaikai pažįsta pasaulį ir mokosi būti orūs, smalsūs, bendraujantys, sveiki, kuriantys ir sėkmingi. Kaip sako suaugusieji, „dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programoje“.

Atsakydami į Jūsų laišką, paaiškiname, kad nacionaliniu lygmeniu nėra dokumento, kuriame nurodyta fizinio ugdymo užsiėmimų trukmė ikimokykliniame ugdyme. Kiekviena ugdymo įstaiga turi individualią ikimokyklinio ugdymo programą, kurią rengia mokyklos darbo grupė. Vadovaujantis LR sporto įstatymo 12 str. 1 d., įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną. Prieš rengdami programą vadovai ir mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ugdymo programą, švietimo pagalbos specialistai ištiria lankančių vaikų bei šeimų poreikius ir į juos atsižvelgia. Rengdami programą jie vadovaujasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F75FE2733AF1/asr), Metodinėmis rekomendacijomis ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Fizinio ugdymo užsiėmimų trukmė gali būti reglamentuota vidiniuose ugdymo įstaigos dokumentuose.

Taip. Kiekvieną dieną du kartus šviesiu paros metu, jeigu oro temperatūra nėra žemesnė kaip minus 12̊ C ir aukštesnė nei 30 C. Jeigu oro sąlygos sudėtingos, pvz., labai smarkus vėjas, lietus, pūga ir pan., vaikams verčiau likti patalpose.

Priėmimo tvarką nustato įstaigos ar grupės savininkas, dažniausiai tai yra savivaldybė. Todėl reikėtų kreiptis į savo miesto ar rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrių. Į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami vaikai nuo gimimo iki 6 (išimtinais atvejais – iki 5) metų. Tai yra iki tol, kol jie pradės lankyti priešmokyklinę grupę. Švietimo, mokslo ir sporto ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Jis skiriamas vaikams, kurie auga šeimose, kurios patiria socialinę riziką.

Valstybė finansuoja 640 ugdymo valandų per metus. Jeigu priešmokyklinėje grupėje vaikas ugdomas ilgiau nei 640 val. per metus ir gauna maitinimą, tai tėvai (globėjai) moka už vaiko maitinimą, išskyrus pietus, nes mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2021 m. liepos 1 d. visiems priešmokyklinukams nemokami pietūs skiriami be atskiro tėvų (globėjų) prašymo). Tėvai (globėjai) taip pat moka savivaldybės nustatytą fiksuotą mėnesinį mokestį ar ugdymo mokestį, kuris yra skaičiuojamas už kiekvieną lankytą dieną. Yra savivaldybių, kuriose tokio mokesčio nėra, ir tėvai (globėjai) moka tik už maitinimą.

Padėti vaikui sėkmingai pasirengti mokyklai. Tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, didžia dalimi priklauso ir tai, kaip jam seksis mokytis toliau.

Taip. Nuo 2023 m. rugsėjo priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. 

Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis. Galutinį sprendimą dėl 5 m. vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą priima tėvai (globėjai).

Nuo 2016 metų rugsėjo 1 d.

Galima rašyti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos el. paštą [email protected], skambinti tel. (8 5) 219 1190.

Visiems vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriems tais kalendoriais metais sueina 6 metai, priešmokyklinis ugdymas privalomas, o priešmokyklinio ugdymo programa šiems vaikams yra pritaikoma. Tokioje grupėje turi dirbti priešmokyklinio ugdymo mokytojas ir mokytojo padėjėjas. 

Kiekviena savivaldybė pasitvirtina savo tvarką dėl tėvams (globėjams) suteikiamų lengvatų ar mokesčio mažinimo už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse. Mokestis gali būti mažinamas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos gali būti iš viso atleidžiamos nuo mokesčio. Apie tai reikia pasiteirauti savo savivaldybėje.

Jei savivaldybėje yra patvirtinta centralizuota vaikų priėmimo į tokias ugdymo įstaigas tvarka, tada reikia kreiptis į savo savivaldybės administracijos švietimo padalinį.

Jei savivaldybėje priėmimo tvarka necentralizuota, tada reikia kreiptis į bet kurią įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą.

Taip.

Taip, visi, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka šešeri, ir nesvarbu, ar vaikas gimęs metų pradžioje, viduryje, ar metų gale, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar yra neįgalus, ar kt. 

Priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti steigiamos ikimokyklinio ugdymo mokyklose, universaliuose daugiafunkciuose centruose, pradinėse ir kitose bendrojo ugdymo mokyklose, net daugiabučiuose ar kitur, jei tos patalpos yra pritaikytos priešmokykliniam ugdymui. Įstaiga, vykdanti priešmokyklinio ugdymo programą, turi turėti higienos pasą (leidimą) tokiai veiklai vykdyti.

Ne. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 m., būtų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač – socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje – užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems. Šešiamečiai taip pat mokosi skaitymo ir rašymo pradmenų.

Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašo 9 punktas lyg ir leidžia tai daryti.

Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama tik specialiosiose klasėse/mokyklose. Tad, jei Jūsų mokykloje yra įsteigta specialioji klasė, kurioje bus įgyvendinama socialinių įgūdžių ugdymo programa, o sūnui nustatyti dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, tai mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą jis galės. Atkreipiame dėmesį, kad integruotai, bendrojoje klasėje ši programa neįgyvendinama.

Vaiko gerovės komisijos nariai: mokyklos direktorius arba pavaduotojas ugdymui, socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai. Į komisijos sudėtį taip pat gali būti įtraukiami mokinių tėvai, vietos bendruomenės, seniūnijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Jei vaikui iškilo problema mokykloje, tėvai pirmiausia turėtų ją aptarti su klasės auklėtoju, mokyklos psichologu, socialiniu pedagogu, logopedu. Kai problemai spręsti prireikia specialistų komandos, kreipiamasi į Vaiko gerovės komisiją. Komisijos nariai nagrinėja mokyklą vengiančių lankyti mokinių menkos motyvacijos, nesėkmingo mokymosi priežastis, teikia tėvams ir mokytojams rekomendacijas.  Komisijos nariai taip pat vertina specialiuosius mokinių ugdymosi poreikius, teikia rekomendacijas dėl ugdymosi aplinkos pritaikymo, specialistų pagalbos ir kt. Jei būtina, siūlo tėvams, kad specialieji ugdymosi poreikiai būtų įvertinti savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos.

Vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo tvarkos aprašo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.253802/asr) 48 punktu, asmuo, baigęs adaptuotą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą ir pageidaujantis įgyti išsilavinimą, kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą (toliau - PPT/ŠPT) ir joms įvertinus asmens specialiuosius ugdymosi poreikius ir rekomendavus mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, asmuo gali siekti  teisės aktų nustatyta tvarka įgyti išsilavinimą.

Esminė sąlyga - asmuo turi turėti  pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos rekomendaciją mokytis pagal bendrojo ugdymo programą. Taigi, asmuo savarankiškai arba mokyklai padedant, turi kreiptis į PPT/ŠPT rekomendacijai gauti.

Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216 (Žin., 2008, Nr. 142-5669) nustato (96 punktas), kad atestuotam mokytojui ar pagalbos mokiniui specialistui nutraukus pedagoginę veiklą, jo įgyta kvalifikacinė kategorija galioja penkerius metus (nuo pedagoginės veiklos nutraukimo dienos).

Atestuojantis svarbus dalyko mokymo (pareigybės) darbo stažas. Jei turite ne mažesnį kaip šešerių paskutinių metų dalyko mokymo (pareigybės) darbo stažą, galite pretenduoti  įgyti mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, nesvarbu kiek metų išdirbote dabartinėje darbovietėje.

Tokių privalomų dokumentų nėra, bet tai mokyklos vidaus reikalas. Jei mokykloje sutariama, tokie dokumentai galimi.

Vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms“ (Žin., 2002, Nr. 50-1925), kvalifikacijos, įgytos baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose iki Lietuvos aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimo, laikomos lygiavertėmis kvalifikacijoms, įgyjamoms baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas.

Jūsų įgyta kvalifikacija, baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo studijų programas, prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus universitetines antrosios pakopos studijas arba magistro kvalifikaciniam laipsniui.

Laba diena

Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų (toliau – Atestacijos nuostatai) 9 punkte nėra nustatyti reikalavimai mokytojo metodinės veiklos ar dalinimosi gerąja patirtimi periodiškumui (kartai, valandos, dienos ir t.t.), tačiau Atestacijos nuostatų 6 priede nurodyti požymiai, kriterijai, pagal kuriuos vertinama mokytojo metodinė veikla. Sprendimą dėl mokytojo, siekiančio kvalifikacinės kategorijos, veiklos atitikties priima atestacijos komisija.

Susipažinę su Jūsų prašymu paaiškiname, kad Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774, 1 priedas nurodo, kad dirbti pradinio ugdymo mokytoju gali asmuo baigęs pradinio ugdymo mokytojų rengimo programą. Visus dalykus moko vienas mokytojas.

Pradinio ugdymo mokytojui, mokančiam bet kurio dalyko pradinėse klasėse, įskaitoma turima kvalifikacinė kategorija.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 8 straipsnio 4 p. nustato, kad mokytojams (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, iš karto suteikiama mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinė kategorija.

Etatą sudaro 1512 val. per metus: kontaktinės valandos, pasiruošimas, mokinių pasiekimų vertinimas, vadovavimas klasei (1010–1410 val. per metus). Etatas galės būti formuojamas, kai pamokoms teks ne mažiau kaip 700 val. per metus. Pamokoms skiriama iki 888 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus, pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui – ne mažiau kaip 50–60 proc. nuo kontaktinių valandų, pradedantiesiems – ne mažiau kaip 70–80 proc. nuo kontaktinių valandų pagal klasės dydį, vadovauti klasei (grupei) – ne mažiau kaip 152–210 valandų pagal klasės dydį.

Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102–502 val. per metus). Etatui privalomos 102 val. per metus, kitos valandos (iki 400 val. per metus) skiriamos, atsižvelgiant į patvirtintą veiklų sąrašą ir mokytojo atliekamas veiklas.

Darbo sutartyje turi būti nurodyta pareigybė, darbo apimtis ir darbo užmokestis. Kaip jį pateikti – ar nurodant koeficientą, ar konkrečią sumą – nėra svarbu.

Mokytojui, mokančiam mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose, pareiginės algos pastoviosios dalie koeficientas nustatomas pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo I skyriaus 1 punktą. Taip pat mokytojui 1–15 procentų padidinamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas dėl veiklos sudėtingumo.

Mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama bent 700 kontaktinių valandų. Jei pradinių klasių mokytojas per savaitę veda mažiau kaip 20 pamokų, tai metinis kontaktinių valandų skaičius bus mažesnis. Taip gali atsitikti, jei mokytojas neves kūno kultūros ir muzikos pamokų. Tokiu atveju mokytojas dirbs nepilnu krūviu (etatu).

Mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelis taikomas valstybinių ir savivaldybių mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo švietimo mokytojams. Nevalstybinėms mokykloms ši tvarka negalioja.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbo valandos trukmė yra 60 minučių. Pertraukos tarp pamokų yra mokytojo darbo laikas.

Pagal Darbo kodeksą ir jį įgyvendinančius teisės aktus mokytojas per metus dirba 42 savaites. Mokinių atostogų metu mokytojai atlieka funkcijas, susijusias su kontaktinėmis valandomis, ir funkcijas, susijusias su veikla mokyklos bendruomenei. Nepriklausomai nuo darbų intensyvumo tam tikru laikotarpiu mokytojui mokamas stabilus ir nekintamas atlygis visus metus.

Mokytojų darbą mokinių atostogų metu organizuoja mokyklos administracija.

Atkreipiame dėmesį, kad mokytojui etatas ar etato dalis skaičiuojama metinėmis (kontaktinėmis ir nekontaktinėmis) valandomis.

Pagal Darbo kodeksą ir jį įgyvendinančius teisės aktus mokytojas per metus dirba 42 savaites. Mokinių atostogų metu mokytojai atlieka veiklas, susijusias su kontaktinėmis valandomis (ugdomosios veiklos planavimas, pasiruošimas pamokoms ir kt.), ir funkcijas, susijusias su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu.

Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo darbų intensyvumo tam tikru laikotarpiu, mokytojui mokamas stabilus ir nekintamas atlygis visus metus.

Mokytojo darbo užmokestis priklausys nuo bendro dirbamų valandų skaičiaus, taip pat nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos.

Šimtas dvi valandos sudaro pilno etato darbo laiko dalį, skirtą privalomoms veikloms bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui. Jeigu mokytojas turi tik dalį etato, proporcingai skiriama valandų veikloms bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui. Kokią dalį darbo laiko mokytojas skirs kiekvienai iš šių veiklų, priklauso nuo susitarimo, įvertinus veiklų pobūdį ir poreikį. Jei mokykla mato poreikį, mokytojas gali turėti ir daugiau valandų minėtoms veikloms neturėdamas viso etato.

Jei etato „antroji kišenė“ suformuota tik iš 102 val., tuomet profesinio tobulėjimo veikloms skiriamas laikas turėtų būti numatytas iš 102 val. Bet jei „antroji kišenė“ sudaryta ir iš papildomai su mokytojų sulygtų valandų (t. y. sutarta su mokytoju dėl papildomų darbų / veiklų), profesiniam tobulėjimui gali būti skiriama ir iš 400 val., ir iš 102 val. arba tik iš 400 val.

Etatą sudaro 1512 val. per metus: kontaktinės valandos, pasiruošimas, mokinių pasiekimų vertinimas, vadovavimas klasei (1010–1410 val. per metus). Pamokoms skiriama iki 888 val. per metus, pradedantiesiems – iki 924 val. per metus, pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui – ne mažiau kaip 42–48 proc. nuo kontaktinių valandų, pradedantiesiems – ne mažiau kaip 62–68 proc. nuo kontaktinių valandų pagal klasės (grupės) dydį, vadovauti klasei (grupei) – ne mažiau kaip 152–210 valandų pagal klasės (grupės) dydį.

Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102–502 val. per metus). Etatui privalomos 102 val. per metus, kitos valandos (iki 400 val. per metus) skiriamos, atsižvelgiant į patvirtintą veiklų sąrašą ir mokytojo atliekamas veiklas.

Etatą sudaro 1512 val. per metus: kontaktinės valandos, pasiruošimas, mokinių pasiekimų vertinimas, vadovavimas klasei (1010–1410 val. per metus). Pamokoms skiriama iki 888 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus, pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui – 40–60 proc. nuo kontaktinių valandų, pradedantiesiems – 55–80 proc. nuo kontaktinių valandų, vadovauti klasei – 152–210 valandų.
Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102–502 val. per metus). Etatui privalomos 102 val. per metus, kitos valandos (iki 400 val. per metus) skiriamos, atsižvelgiant į patvirtintą veiklų sąrašą ir mokytojo atliekamas veiklas.

Švietimo įstatyme nustatyta, kad valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal bendrojo ugdymo programas yra nemokamas (72 str. 1 d.).

Jei mokykla naudoja elektroninį dienyną ir sudaro sutartį su elektroninio dienyno gamintoju, kurio paslauga mokama, ji tam gali skirti mokinio krepšelyje numatytas lėšas (20 Lt mokiniui per metus skiriama informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti, taip pat ir elektroniniams dienynams tvarkyti). Iš mokinio tėvų jokių rinkliavų dėl elektroninio dienyno naudojimo – informacijos apie vaiko mokymosi pasiekimus teikimo – neturi būti, nebent tėvai patys nusprendžia ir apmoka papildomas paslaugas, pvz., SMS žinutes ir pan. Pažymius, pamokos turinį, pamokų lankomumą mokinių tėvai iš elektroninio dienyno sužino nemokamai.

Atkreipiame dėmesį, kad mokykla, nepriklausomai nuo to, naudoja ar nenaudoja elektroninį dienyną, tėvus privalo informuoti apie mokinių mokymosi pasiekimus. Jei mokyklos, kurioje naudojamas tik elektroninis dienynas, mokinių tėvai neturi prieigos prie elektroninio dienyno, tai mokykla privalo mokinio tėvus informuoti kitais būdais, pvz., išspausdinti mokinių pasiekimų suvestines ir įteikti tėvams.

Vykstant į keliones ar organizuojant kitą kultūrinę, meninę, pažintinę, kūrybinę, sportinę, praktinę veiklą, vadovaujamasi mokyklos nustatyta tvarka, mokyklos direktoriaus įsakymu. Tomis dienomis mokinių ugdymas vykdomas pagal atskirą direktoriaus įsakymą, o ne pagal patvirtintą pamokų tvarkaraštį. Jei pamokos mokiniams mokytojas neveda, tai ir dienynas tai pamokai negali būti pildomas.

Dėl įrašų dienyne.  Įrašai dienyne daromi valstybine kalba. Tik mokinių mokymosi pagal dalyko programą apskaitai tvarkyti skirtų puslapių skiltį „Pamokos turinys“ mokytojas gali pildyti ta kalba, kuria organizuojama pamoka. Taigi anglų kalbos mokytoja pamokos turinį (ką mokiniai išmoko per pamoką, kokios įtvirtinimo užduotys skiriamos namų darbams ir kt.) gali pildyti anglų kalba. Tačiau el. dienyne yra daug daugiau galimybių, nei popieriniame. Jame numatyta galimybė atskirai įrašyti klasės, namų darbus ir kt. Jei tėveliai prašo (kai dar tik formuojasi mokinio mokymosi įgūdžiai ir kt.), užsienio kalbos mokytojas įrašus dėl namų darbų galėtų daryti ir valstybine kalba.

Dėl namų darbų. Namų darbai skiriami mokiniams, jie mokiniams turi būti aiškus. Mokiniai juos turėtų sėkmingai atlikti patys arba tik su minimalia kitų pagalba. Jei mokiniui reikia tėvelių, kitų šeimos narių pagalbos, labai svarbu vaiku pasitikėti, ugdyti jo savivertę. Ji nemažiau svarbi, nei žinios.

Taigi minimu atveju, kviestume kalbėtis su dalyko mokytoju, klasės auklėtoju, kad geranoriškai rasti visiems priimtiniausią bendravimo ir bendradarbiavimo formą.

Dienynas pildomas tuomet, kai vyksta pamokos. Jei tą dieną pamokų nevyks, o atskiru mokyklos direktoriaus įsakymu bus vykdomas pasiekimų patikrinimas, dienynas nepildomas.

Dienynuose įrašai daromi valstybine kalba, ir tik dalykui skirtų puslapių skiltis „Pamokos turinys ir namų darbai“ pildoma ta kalba, kuria mokoma. T. y. mokytojas, mokantis mokinius anglų kalbos, pamokos turinį užrašo anglų kalba, mokantis rusų kalbos – rusiškus įrašus ir pan. Mokykloje, mokančioje tautinės mažumos kalba, skiltis „Pamokos turinys ir namų darbai“ tvarkoma šia kalba, išskyrus lietuvių valstybinės kalbos dalyką. Tačiau jei mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, dalis dalykų mokoma lietuvių kalba, šių dalykų pamokų turinio skiltis pildoma irgi valstybine kalba.

Dienynas tvarkomas vadovaujantis jame esančiais paaiškinimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujančiais mokykloje priimtais sprendimais.

Jei bent vienas mokinys ateina į mokyklą ir pamoka vyksta, dienynas tvarkomas kaip įprastai, rašomas pamokos turinys ir kt. Jei kai kurie mokiniai nedalyvauja pamokoje dėl šalčio, mokiniams raidės „n“ neturėtų būti rašomos.

Dienyno dalykui skirto puslapio skiltyje „Pamokos turinys ir namų darbai“ mokytojas turėtų įrašyti, ko mokiniai mokėsi, mokymosi uždavinį, mokinių pasiektą rezultatą arba pamokos temą. Įrašo formą renkasi patys mokytojai.

Pvz., pamokos tema „Augalo ir gyvūno ląstelių panašumai ir skirtumai“ arba „Augalinės ir gyvūninės ląstelės atpažinimas“.

Mokymosi uždavinys:

  1. „Naudodamiesi augalo ir gyvūno ląstelių iliustracijomis, mokiniai geba nurodyti po keturis augalo ir gyvūnų ląstelių panašumus ir skirtumus“;
  2. „Mokiniai gebės/mokės atpažinti augalo ir gyvūno ląsteles“.

Savivaldybė arba kitas ugdymo įstaigos savininkas.

Tėvai, kiti rėmėjai į mokyklos fondą 2 proc. pajamų mokesčio sumos, kurią galima skirti pagal Labdaros ir paramos įstatymą, gali pervesti tik savanoriškai. Mokykla turi skelbti viešą ataskaitą, kam panaudojamos šios lėšos.

Sprendimą priima mokyklos Vaiko gerovės komisija ar savivaldybės administracija pagal nusistatytą tvarką. Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengė algoritmą, padedantį identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga mokymosi pagalba.

Ar mokiniui reikalinga mokymosi pagalba nustatoma pagal 5 žingsnių rekomendacinį algoritmą

Jei mokinys ir jo šeima nepajėgia ar nenori priimti mokytojų, mokyklos siūlomos pagalbos, mokinio mokymosi problemos aptariamos mokyklos Vaiko gerovės komisijoje ir siūloma kita pagalba.

2021-02-10

Atsakydami į Jūsų laišką, paaiškiname, kad prievarta nei mokytojai, nei kiti darbuotojai nebus skiepijami. Nepasiskiepiję mokytojai ar kiti mokykloje dirbantys specialistai galės dirbti.

Tikimės, kad mokykloje dirbantys darbuotojai, ypač mokytojai, yra sąmoningi ir atsakingi piliečiai, kurie rūpinasi savo ir kitų žmonių sveikata, o atsisakiusių skiepytis nebus daug.

Daugiau informacijos apie vakcinavimo tvarką rasite čia: https://koronastop.lrv.lt

Visa informacija apie švietimą COVID-19 sąlygomis www.mokyklabecovid.lt

2021-03-04

Testai privalomi visiems kontaktiniu būdu dirbantiems švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams. Taip pat ir visiems kitų įstaigų darbuotojams, kurie teikia valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose. 

Darbdavys privalės užtikrinti, kad įstaigose dirbtų tik sveikatą pasitikrinę ir nesergantys darbuotojai. Kitu atveju darbuotojas negalės dirbti kontaktinio darbo, tik nuotoliniu būdu.

Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. periodinis profilaktinis testavimas dėl Covid-19 nebekompensuojamas valstybės lėšomis ir yra apmokamas darbuotojo lėšomis.

Teisės aktai dėl testavimo:

Visa informacija apie švietimą Covid-19 sąlygomis www.mokyklabecovid.lt

2021-03-29

Atsakydami į Jūsų laišką, informuojame, kad vaikai, kurie patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu ir neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose, gali ateiti į mokyklą ar kitą savivaldybės paskirtą įstaigą. Čia teikiama priežiūra ir mokymosi pagalba, sudaromos galimybės jungtis prie savo klasės nuotolinių pamokų. 

Sprendimus, kurie vaikai nuotoliniu būdu mokysis įstaigose, priima mokyklų Vaiko gerovės komisijos. Vaikai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir toliau mokosi nuotoliniu būdu, tačiau tai daro būdami mokyklose ar vaikų dienos centruose ir gaudami jiems reikalingą pagalbą. Mokiniui pagalbą teikia mokyklos paskirtas darbuotojas (gali būti ir mokytojo padėjėjas, ir socialinis pedagogas). 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė algoritmą, kuris padėtų mokyklose identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Numatoma pasitelkti nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų mokyklose, vaikų dienos centruose ar jaunimo centruose prižiūrėti šiuos vaikus, padėti jiems paruošti namų darbus.

Taip pat bus skiriama papildomai lėšų individualioms konsultacijoms, kurias sunkumų patiriantiems mokiniams teiks jų mokytojai ir taip padės sumažinti mokymosi spragas. 

Pagalbos priemonių planas ir su jo įgyvendinimu susijusi informacija skelbiama ir nuolat atnaujinama svetainėje www.pagalbamokytis.lt

2021-01-28

Sportuoti per kūno kultūros pamokas lauke galima, kai oro temperatūra yra ne žemesnė kaip minus 8° C (mokiniai turi būti tinkamai apsiavę ir apsivilkę). Kai lyja, sninga ar oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija nustatytą leistiną lygį, kūno kultūros pamokos negali vykti lauke.

Veikla aprašyta jūsų laiške gali būti įskaitoma kaip socialinė pilietinė veikla, kuri yra privaloma mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Socialinės-pilietinės veiklos atlikimas reglamentuojamas 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ (toliau – BUP) 28 punkte.

Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams gali būti numatomas skirtingas socialinės-pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičius.

Mokyklai rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui atlikti šio pobūdžio veiklas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, vietos savivaldos institucijomis ir kt.

BUP  taip pat numatyta, kad mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

Žmogaus saugą galima integruoti į vieną ar keletą dalykų, kurių turinys artimas žmogaus saugos dalyko turiniui.

Vienas kontrolinis darbas. Kiek skiriama kontrolinių darbų, stebi mokyklos vadovas arba jo paskirtas kitas mokyklos darbuotojas. Kad bus rašomas kontrolinis darbas, mokinius būtina informuoti prieš savaitę. Skirti kontrolinį darbą po atostogų ar švenčių nerekomenduojama.

Vadovaujantis 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 58 punktu mokykla/ mokytojas, atsižvelgdamas į vaiko ligos pobūdį ir ugdymosi poreikius, galimybes, parengia individualų mokinio ugdymo planą namie, jį aptaria ir suderina su tėvais.

Pagal Švietimo įstatymo 54 straipsnio 5 punktą, mokykla rengia metinį veiklos planą. Mokyklos tarybos pritarimu mokyklos metinį veiklos planą tvirtina mokyklos vadovas.

Mokyklos metinis veiklos planas yra rengiamas kalendoriniams metams.

2021-01-22

Laba diena,
atsakydami į Jūsų  klausimą, paaiškiname, kad pagal „Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.404809/asr) nuostatas (66 - 68 punktai), per dieną 1 klasėje negali būti daugiau kaip 5 pamokos, 2–4 klasėse – 6 pamokos, 5–10 klasėse, gimnazijos I–IV klasėse – 7 pamokos.

Pamokos trukmė 1 klasėje gali būti ne ilgesnė kaip 35 min., kitose klasėse – 45 min. Jeigu ugdymo procesas yra organizuojamas kitokia mokymosi forma (projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.), nepertraukiamas mokymosi laikas gali būti koreguojamas, tačiau nepertraukiamo mokymosi trukmė neturi būti ilgesnė kaip 90 min. Šio punkto nuostatos netaikomos mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimams (brandos egzaminams ir kitiems mokymosi pasiekimų patikrinimo būdams), vykdomiems pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą.

Pertraukos skiriamos mokiniams pailsėti, pavalgyti, jų fiziniam aktyvumui. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums. Pritarus mokyklos tarybai pertraukų trukmė gali būti koreguojama, tačiau pertrauka negali būti trumpesnė kaip 5 min., o pertraukoms per dieną 1–4 klasėse turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 val. 10 min., 5–10 klasėse, I–IV gimnazijos klasėse – 1 val. 20 min.

Asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gali suaugusiųjų mokykloje mokytis pasirinktų dalykų ir laikyti brandos egzaminus. Tai numato Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.310753DF1036/asr ).

Taip, vaikas turi būti priimtas į pirmą klasę. Tėvams (globėjams) pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (toliau - ŠĮ) yra 2 prievolės: kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, jis privalo vienerius metus ugdytis pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą (vadovaujantis ŠĮ 8 straipsnio 3 punktu - "Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai"). O kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai jis privalo pradėti ugdytis pagal Pradinio ugdymo bendrąją programą (vadovaujantis ŠĮ 9 straipsnio 3 punktu "Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7  metai") (visą ŠĮ galima rasti čia: https://e-seimas.lrs.lt ). Tai gi, jeigu dėl kokių nors priežasčių vaikas nebuvo ugdomas pagal Priešmokyklinio ugdymo programą, jis privalo būti ugdomas pagal Pradinio ugdymo programą tais kalendoriniais metais, kai jam sueina 7 metai.

  1. Pasirenkamuosius dalykus ir jų modulius. Pavyzdžiui, mokykla, atsižvelgdama į mokinių poreikius, siūlo rinktis psichologijos, teisės pagrindų, šokio, antikos kultūros ar kitokias pasirenkamąsias pamokas.
  2. Kokias užsienio kalbas pasiūlyti mokytis mokiniams.
  3. Susitarti, kaip bus vertinami mokinių pasiekimai, pavyzdžiui, dorinio ugdymo, pilietinio ugdymo pagrindų ir kitų dalykų – gali būti vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“ ar balais.
  4. Perskirstyti pamokas: mažinti arba didinti vienam ar kitam dalykui skiriamų valandų skaičių. Mokykla, kurioje ugdoma pagal pagrindinio ugdymo programą, gali perskirstyti 10 proc. Bendruosiuose ugdymo planuose pamokoms skirto valandų skaičiaus, pagal vidurinio ugdymo programą – 15 proc.
  5. Intensyvinti vieno ar kito dalyko, pavyzdžiui, muzikos, mokymą, mokyti moduliais.
  6. Kokias prevencines ir kitokias programas integruoti į ugdymą.
  7. Siūlyti neformaliojo švietimo užsiėmimus ir formas.
  8. Skirstyti mokinius į grupes per dorinio ugdymo, informacinių technologijų, užsienio kalbos ir kitų dalykų pamokas.

Neturintys  galimybės naudotis kokybišku interneto ryšiu mokiniai galėtų ateiti į mokyklą, o mokykla paruoštų pavieniams mokiniams kompiuterius. Be to,  sutrikus ryšiui I ir II srauto metu – numatytas PUPP atidėjimas į III srautą.

2021-03-16

Šiais metais mokiniai PUPP galės dalyvauti arba elektroniniu, t.y. užduotis gauti ir atlikti kompiuteriu, arba įprastu būdu, t. y. užduotis gauti ir atlikti popieriuje (numatyta, kad tokiu būdu jas atliks specialiųjų poreikių mokiniai).

Priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, PUPP tradiciniu ir elektroniniu būdu gali būti vykdomas mokykloje, elektroninis PUPP gali būti vykdomas ir nuotoliniu būdu namuose.

Visi mokyklos mokiniai, dalyvaujantys PUPP, gali būti dalijami į tris srautus tam, kad būtų užtikrinti saugos reikalavimai, susiję su COVID-19, ir kuo daugiau mokyklų suteikta galimybė vykdyti PUPP elektroniniu būdu. Mokiniai turėtų būti dalijami į tris srautus. Patartume I ir II srautą daryti didžiausius, III –mažiausią. Tik vienas – I PUPP dalyvaujančių mokinių srautas – užduotis galės atlikti popieriuje, t. y.  tradiciniu būdu (numatyta, kad šiuo būdu užduotis atliks specialiųjų poreikių mokiniai).

Kol kas PUPP tvarkaraščiai nesikeičia, bet gali keistis PUPP tvarka ir vykdymo būdas, tai priklausys nuo bendros epidemiologinės situacijos. 

Daugiau informacijos: https://www.nsa.smm.lt

2021-03-02

Mokinys be pateisinamos priežasties nusprendęs nedalyvauti tarpiniame patikrinime, praranda galimybę laikyti to dalyko valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu. Dalis mokinių III gimnazijos klasėje dar nebūna tvirtai apsisprendę kokius valstybinius brandos egzaminus pasirinks, todėl laikydamas visus privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų tarpinius patikrinimus jis neapriboja savęs IV klasėje renkantis planuojamus laikyti brandos egzaminus.

Atsakydami į Jūsų laišką, informuojame, kad mokyklos gauna finansavimą iš kelių šaltinių: valstybės biudžeto (mokymo lėšos), savivaldybės biudžeto (ūkio lėšos) ir kitų šaltinių (pvz., mokyklų fonduose kaupiama rėmėjų parama). Mokymo lėšas sudaro lėšos, skirtos pedagoginio personalo atlyginimams, vadovėliams, mokymo priemonėms pirkti (išskyrus pratybų sąsiuviniams), mokinių pažintinei veiklai organizuoti ir t. t. Ūkio lėšas (lėšos mokyklų remontui, atlyginimai aptarnaujančiam personalui, lėšos pastato eksploatacinėms išlaidoms padengti, pinigai šildymui, elektrai ir kt.) skiria savivaldybė (ar kitas mokyklos steigėjas) iš savo biudžeto. Švietimo įstatymo 70 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal bendrojo ugdymo programas yra nemokamas (tėvai mokinį aprūpina tik individualiomis mokymo priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.). Kitų atvejų teisės aktai nenumato. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasisako prieš bet kokias nesavanoriškas rinkliavas. Galimas tik savanoriškas mokyklos rėmimas pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą. Pajamų mokesčio dalį (iki 2 proc.), remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, mokinių tėvai taip pat gali skirti savanoriškai. Taigi mokyklos direktorius ar mokytojai negali reikalauti iš mokinių tėvų, tuo labiau iš mokinių, įnašų mokyklai.

Atsakydami į Jūsų paklausimą pažymime, kad mokyklos vadovas pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį yra atsakingas už sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką.

Švietimo įstatymo 43 str. įtvirtinta, kad švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendinant pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.

2017 m. kovo 22 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-190 patvirtintos Smurto prevencijos mokyklose įgyvendinimo rekomendacijos. Jose numatyta, kad mokyklos vadovas įsakymu patvirtina smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo mokykloje tvarką, kurioje: įtvirtina, kad visi mokyklos darbuotojai reaguoja į smurtą ir patyčias nepriklausomai nuo smurto ir patyčių formos, turinio, lyties, amžiaus, socialinio statuso, religinės ar tautinės priklausomybės ar kitų asmens ypatybių; nustato pranešimų apie smurtą ir patyčias procedūrą (kokia forma, kam ir per kiek laiko apie smurtą ir patyčias praneša mokyklos bendruomenės nariai); apibrėžia mokyklos darbuotojų veiksmų seką ir jų tarpusavio bendradarbiavimą, įtarus ar pastebėjus smurtą ar patyčias tarp mokinių; nustato, kokių priemonių imasi mokyklos vadovas, gavęs pranešimą, kad mokyklos darbuotojas patiria smurtą ar patyčias ar pats smurtauja ar tyčiojasi; apibrėžia smurto ir patyčių atvejų mokykloje registravimo tvarką (patyčių dinamikos analizei ir atitinkamų prevencijos ir intervencijos priemonių planavimui); numato švietimo pagalbos ar kitos reikalingos pagalbos (pvz., policijos, medicininės pagalbos) priemones smurtą ar patyčias patyrusiems ar smurtavusiems dalyviams, stebėtojams (mokiniams), tėvams.

Su mokyklos nustatyta smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos tvarka pasirašytinai supažindinami visi mokyklos bendruomenės nariai, tarp jų – ir tėvai. Rekomendacijose numatyta, kad mokykla aktyviai bendradarbiauja su tėvais, skatina juos aktyviai įsitraukti į saugios mokymosi aplinkos kūrimą, prevencinių priemonių planavimo ir įgyvendinimo procesus, konsultuoti ir informuoti tėvus.

Mokinių tėvai yra mokyklos bendruomenės dalis, todėl turi būti aiškiai informuoti apie mokykloje priimtas tvarkas, vykdomas prevencines programas, įsipareigoti bendradarbiauti su mokykla. Tai yra nustatoma mokymosi sutartyje. Pirmiausia, kylant klausimams, rekomenduotina kalbėti su vaiko klasės auklėtoju, prireikus, galima kreiptis į mokyklos švietimo pagalbos specialistus (psichologą, socialinį pedagogą), mokyklos vadovą. Jei dėl kokių nors priežasčių nepavyksta rasti sutarimų mokykloje, galima kreiptis pagalbos į mokyklos steigėją – savivaldybę. Minėtose Smurto prevencijos mokyklose įgyvendinimo rekomendacijose numatyta, kad už Rekomendacijų įgyvendinimą savivaldybėje atsakingas savivaldybės administracijos švietimo padalinys, bendradarbiaudamas su savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija.

Lietuvoje iki 1991 metų veikė technikumai, specialiosios vidurinės mokyklos (pedagogikos, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos ir kt.), kuriose buvo vykdomas mokymas pagal specialiojo vidurinio mokslo programas. Baigusiesiems specialiojo vidurinio mokymo programas buvo išduodami diplomai, liudijantys įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir suteiktą profesinę kvalifikaciją.

Specialusis vidurinis išsilavinimas niekam neprilyginamas.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, yra laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto (toliau – fizinio aktyvumo ar sporto specialistas) arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus (toliau – instruktorius) statusą iki šio įstatymo įsigaliojimo ir turi teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistais arba instruktoriais ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialistų paslaugas iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

Panaudos fiziniams asmenims valstybės turtui nėra, todėl siūloma įvardinti : "Kompiuterinės įrangos naudojimo sutartis", kurioje davėjas-mokykla perduoda konkretų turtą (identifikuoti) naudotis karantino laikotarpiu. Turto perdavimo naudotis tikslas: užtikrinti ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Gavėjas-mokinys ar mokytojas atsako už turto naudojimą pagal paskirtį, saugoti jį ir grąžinti davėjui pasibaigus karantino laikotarpiui. Kadangi vaikai daugiausia bus nepilnamečiai, galėtų būti parašas ir tėvų, kaip laiduotojų. 

Visų švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyriaus vedėjų vertinimui taikomi Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatai (toliau – nuostatai), kurie yra parengti derinant Švietimo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas. 2022-01-25 įsigaliojo nuostatų pakeitimai. Nuoroda į pakeitimus: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/dfdfa6707dbd11ec993ff5ca6e8ba60c

Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą informuojame, kad visi mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas privalo būti išklausę specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursus, jeigu šių kursų neišklausė anksčiau arba studijų metu.

Taip. Šį veiksmą atlikti įpareigoja Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo 39.3.papunktis „NVŠ teikėjas iki NVŠ programos vykdymo pradžios NŠPR pažymi NVŠ programos vykdymo vietą (nuotolinio ugdymo atveju – skaitmeninę ugdymo platformą) ir laiką (pedagoginėmis valandomis) ir duomenis atnaujina pagal poreikį. Tvarkaraščių pildymo instrukciją galima rasti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro puslapyje https://www.lmnsc.lt/neformaliojo_svietimo_finansavimas/.

Savivaldybės gali nusistatyti NVŠ programų prioritetus, pvz.: kaimo vietovėse vykdomos programos, programų  kryptys, kurių nėra ar trūksta savivaldybėje, programos, pritaikytos SUP mokiniams, ir pan.

NVŠ programa turi būti ne trumpesnė, nei 6 mėnesiai, ne mažiau nei 8 pedagoginės darbo valandos per mėnesį, pasirenkant labiausiai programai tinkantį intensyvumą (pvz., kartą per savaitę po 2 valandas, kas antrą savaitę po 4 valandas, kartą per mėnesį po 8 valandas). Pedagoginės valandos trukmė – 60 minučių, tiesioginio kontakto trukmė 45 min., pertrauka 15 min. 

Taip, gali.

Du krepšeliai priklauso mokiniams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie fiksuoti Mokinių registre. Du NVŠ krepšeliai gali būti skiriami tik pagal naują aprašo redakciją akredituotoms programoms, t. y. programoms, pateiktoms akredituoti pagal el. paraišką. Šios programos pradėtos įgyvendinti nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio.

Ne, lėšos skiriamos tik akredituotoms NVŠ programoms finansuoti.

Savivaldybės finansuojamų ir nefinansuojamų programų sąrašas ir teikėjams skiriamos lėšos paskirstomos 2 kartus per metus, atitinkamai finansavimo sutartis taip pat turėtų būti sudaroma 2 kartus per metus, nes teikėjui skiriama lėšų suma per kalendorinius metus gali kisti.

2022 metų rugsėjo–gruodžio mėn., jei savivaldybė turi sutartinius įsipareigojimus pagal „seną“ aprašą akredituotoms, finansuojamoms programoms ir visos lėšos joms yra paskirstytos, išimties tvarka lėšų trūkumas gali būti laikina programų nefinansavimo priežastimi.  

Teikėjas pasirinktai savivaldybei / LMNŠC teikia NVŠ programą finansuoti iki rugpjūčio 31 d. arba iki gruodžio 31 d. Kai baigiasi NŠPR nurodytas NVŠ programos finansavimo terminas, NVŠ programos būsena „finansuojama“ automatiškai keičiasi į „prašoma finansuoti“. Todėl teikėjui, kuris toliau nori gauti NVŠ lėšas, naujo prašymo teikti nereikia.  Taip, savivaldybė / LMNŠC turės tvirtinti ir NŠPR pažymėti finansavimo laikotarpius 2 kartus per metus.

Nuo birželio 2 d. iki spalio 1 d. pateiktos akreditavimui ir akredituotos NVŠ programos į finansuojamų ir nefinansuojamų programų sąrašą gali būti įtrauktos nuo kitų kalendorinių metų.

Savivaldybės šias lėšas gali skirti darbo užmokesčiui, darbuotojų priedams dėl padidėjusio darbo krūvio, NVŠ programų vertinimo, stebėsenos išlaidoms apmokėti, transporto išlaidoms vykti į programos vykdymo vietas ir pan.

Pasirašoma nauja mokymo sutartis arba jos pakeitimas.

Tai būtų 20 Eur.

Mokymo sutartyje įrašomas NVŠ krepšelio dydis, kuris galioja mokymo sutarties pasirašymo dieną.

Ne, prašymą finansuoti pateikus po rugpjūčio 31 d., NVŠ programa į finansuojamų ir nefinansuojamų programų sąrašą gali būti įtraukta nuo kitų kalendorinių metų.

Mokymo sutartis gali būti sudaroma visam programos vykdymo laikotarpiui. Jeigu teikėjas tam tikru finansavimo laikotarpiu negavo NVŠ lėšų, jis apie tai informuoja mokinio tėvus, kurie priima sprendimą arba už ugdymą mokėti visą kainą, arba nutraukti mokymo sutartį.

Finansuojamų ir nefinansuojamų NVŠ programų sąrašas sudaromas ir joms finansuoti skiriamos lėšos paskirstomos 2 kartus per metus, todėl atitinkamai finansavimo sutartis su teikėju taip pat turėtų būti sudaroma (atnaujinama) 2 kartus per metus.                                           

Jei nėra „laisvų“ NVŠ krepšelių, už ugdymą mokama visa NVŠ programos kaina arba, teikėjo sprendimu, vaikas pagal NVŠ programą ugdomas nemokamai. SUP turinčiam mokiniui negali būti skiriamas vienas NVŠ krepšelis.  

Aprašas nedraudžia patikslinti finansuojamų programų sąraše esantiems teikėjams skiriamos sumos pagal savivaldybės priimtus sprendimus.

Savivaldybė gali patvirtinti finansuojamų ir nefinansuojamų programų sąrašą be konkrečių programoms skiriamų lėšų, o vėliau papildyti / patikslinti Finansuojamų ir nefinansuojamų programų sąrašą skiriamomis lėšų sumomis arba sprendimą įteisinti atskiru įsakymu.

Taip, turi būti nurodyta, kokiu laikotarpiu programos bus finansuojamos ar nefinansuojamos.

Taip, gali.

Ne, nacionalinio lygmens programas akredituoja ir finansuoja LMNŠC.

Ne, nacionalinio lygmens programoms taikomi papildomi reikalavimai, jas akredituoja ir finansuoja LMNŠC.

Taip, šiuo laikotarpiu tikslinga rengti programą, savo turiniu pritaikytą Ukrainos mokiniams. Rengiant ir įgyvendinant programą siūlytume pasitelkti iš Ukrainos atvykusius asmenis, turinčius pedagoginį išsilavinimą, mokančius ukrainiečių kalbą. Jei programą norėtų lankyti ir Lietuvos mokiniai, jie taip pat turi turėti galimybę dalyvauti ir susipažinti su ukrainiečių kultūra, kalba ar pan.

Pirmiausia rekomenduojame finansuoti nacionalinius prioritetus atitinkančias programas pagal šį eiliškumą: STEAM, 9–12 klasės, tada – savivaldybės prioritetus atitinkančias programas. Jei lėšų vis tiek nepakanka, galimas sprendimas visoms neprioritetinėms programoms proporcingai sumažinti skiriamas lėšas (NVŠ krepšelių skaičių). 

Finansavimo sutartis gali būti keičiama, jei tai neprieštarauja savivaldybės teisėms aktams ir įsakymo, kuriuo patvirtintas aprašas, 6 punktui.

NVŠ teikėjai su vaiku / tėvais (globėjais) sudaro mokymo sutartį pagal pavyzdinę mokymo sutarties formą (Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo 4 priedas). Sutarties laukai pildomi kompiuteriu, išskyrus NVŠ teikėjo ir tėvų / globėjų parašus. Ranka užpildytos sutartys taip pat galioja, tačiau tai apsunkina jų patikrą, todėl pildymo ranka siūlome vengti.
NVŠ teikėjo vardu sutartį pasirašo NVŠ įstaigos vadovas arba asmuo, turintis tam įgaliojimą (įgaliojimas pateikiamas prie sutarties). NVŠ gavėjo vardu pagal Švietimo įstatymą sutartį gali pasirašyti:
vienas iš tėvų (globėjų), jei vaikas iki sutarties pasirašymo dienos dar neturi 14 metų;
14–17 metų paauglys, turėdamas tėvų (globėjų) raštišką sutikimą; 
pats programos dalyvis, jei sutarties pasirašymo dieną jau turi 18 metų.
Sutartis laikoma sudaryta tada, kai ją pasirašo abi pusės ir ji yra įregistruota švietimo teikėjo (jai suteikiamas registracijos numeris). Papildomi susitarimai dėl mokymo sutarties (pvz., sutarties sustabdymas) įforminami atskiru šalių susitarimu.
Sudarytos mokymo sutartys turi būti saugomos 10 metų, saugojimo terminą nustato Švietimo įstaigų saugojimo terminų rodyklė 
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/67a2c56121d611eab86ff95170e24944?jfwid=j4afyisq

Sudarytų mokymo sutarčių kopijas PDF formatu savivaldybės atsakingas darbuotojas kelia į portalą emokykla.lt. Kiekvieno mokinio mokymo sutarties kopija keliama vienu PDF dokumentu, dokumentą rekomenduojama pavadinti mokinio vardu ir pavarde. 
Dokumentai  į portalą keliami nesuarchyvuoti, t. y. nenaudojant „zip“ arba „rar“ formato. 
Mokiniui nustojus lankyti NVŠ programą, jo sutarties kopija iš portalo e.mokykla.lt. nešalinama. Sutarčių kėlimo į portalą e.mokykla.lt instrukcija. https://www.lmnsc.lt/neformaliojo_svietimo_finansavimas/

Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad vidutinius, didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turinčio mokinio ugdymui pagal NVŠ programą yra skiriami 2 NVŠ krepšeliai. Reikalavimas grąžinti lėšas prieštarautų aprašo nuostatoms.

Nefinansavimo priežastimi gali būti teikėjo finansavimo sutarties pažeidimai,  prašymas nutraukti / neteikti finansavimo, taip pat atvejai, kai teikėjas neįvykdė nustatytų finansavimo paskirstymui reikalingų veiksmų. Lėšų trūkumas negali būti nefinansavimo priežastimi. 

Savivaldybė turi nustatyti prioritetus ir lėšų paskirstymo principus, kurie leistų finansuoti visas NVŠ programas, kurioms konkrečiu laikotarpiu reikalingas finansavimas. Pavyzdžiui, pagal nustatytus prioritetus taikyti skirtingus NVŠ krepšelio dydžius, „neprioritetinėms“ programoms taikyti minimalų NVŠ krepšelio dydį, proporcingai mažinti finansuojamų mokinių skaičių visose NVŠ programose ir pan.

2022 metų rugsėjo–gruodžio mėn., jei savivaldybė turi sutartinius įsipareigojimus pagal „seną“ aprašą akredituotoms / finansuojamoms programoms ir visos lėšos joms yra paskirstytos, išimties tvarka lėšų trūkumas gali būti laikina programų nefinansavimo priežastimi.  

Gali būti tvirtinamas bendras sąrašas su „senomis“ ir „naujomis“ NVŠ programomis. Gali būti tvirtinamas tik pagal naują aprašą akredituotų finansuojamų ir nefinansuojamų NVŠ programų sąrašas, jei vis dar galioja pagal „seną“ aprašą akredituotoms programoms lėšų paskirstymo sprendimas. 

Būtina sąlyga gauti šias lėšas - institucija turi turėti teisę įgyvendinti FŠPU programas (pagal Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 punktą). Parengtas ir įgyvendinamas FŠPU programas reikia užregistruoti Neformaliojo švietimo programų registre, sudaryti mokymo sutartis su mokinių tėvais dėl mokinio ugdymo pagal FŠPU programą. Mokinių registre būtina pažymėti programą lankančius mokinius. Savivaldybė savo nustatyta tvarka savivaldybės ir nevalstybinėms mokykloms FŠPU lėšas skiria pagal Mokinių registre užregistruotų mokinių skaičių. 

Taip, gali, tačiau tik neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti (ne FŠPU programoms).

Pažymėjimas mokiniui išduodamas baigus FŠPU programą. Baigęs muzikos ar meno mokyklą mokinys įprastai turi gauti du pažymėjimus: vieną - baigęs pradinio muzikinio FŠPU programą, kitą – baigęs pagrindinio muzikinio FŠPU programą. 

Šios valstybės biudžeto lėšos yra paskirstomos savivaldybės ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms, atsižvelgiant į Mokinių registre nurodytą mokinių, besimokančių pagal FŠPU ugdymo programas, skaičių. Švietimo įstaigos šias lėšas gali skirti apmokėjimui už darbą mokytojams, dirbantiems pagal FŠPU programas, taip pat jų kvalifikacijai tobulinti, įsigyti prekes ir paslaugas, reikalingas su šioms programoms įgyvendinti.