Vykstančios viešosios konsultacijos

Viešoji konsultacija dėl lygiaverčių sąlygų užtikrinimo tautinių bendrijų mokyklų mokiniams

Kviečiame teikti siūlymus el. p. [email protected].

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė viešoms diskusijoms siūlymus dėl ugdymo tautinių bendrijų mokyklose. Viešosios konsultacijos tikslas – sutarti dėl sprendimų, kaip mokyklose tautinių bendrijų kalbomis sudaryti lygiavertes ugdymosi sąlygas ir galimybes tolesniam mokymosi, studijų ir karjeros pasirinkimams.

Gimtoji kalba neturėtų nulemti galimybių studijuoti ar realizuotis darbo rinkoje. Deja, Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys rodo, kad tai turi įtakos.

Pavyzdžiui, bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaiko 93 proc. mokyklų lietuvių mokomąja kalba abiturientų, 87 proc. – mokyklų lenkų mokomąja kalba ir 83 proc. – mokyklų rusų mokomąja kalba abiturientų. Tris valstybinius brandos egzaminus – tai yra minimalus reikalavimas stojant į aukštąsias mokyklas – išlaiko 74,1 proc. mokyklų lietuvių mokomąja kalba abiturientų ir 48,7 proc. – rusų mokomąja kalba.

2022–2023 m. m. tik 31 proc. abiturientų, kurie mokėsi rusų mokomąja kalba, tęsė mokslus universitetuose. Juose studijavo beveik pusė tų metų abiturientų, baigusių mokyklas lenkų mokomąja kalba (47 proc.) ir lietuvių mokomąja kalba (49 proc.).

Mokiniams nesudaromos galimybės pakankamai gerai išmokti valstybinę kalbą ir vėliau tai tampa kliūtimi lygiavertiškai integruotis visuomenėje. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme tik 10 proc. visų užsiėmimų vyksta lietuvių kalba, nors ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus kalbos įgūdžiams formuotis.

Per 4 pradinio ugdymo metus, kai mokomoji kalba – tautinių bendrijų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų yra 665, o kai mokomoji kalba yra lietuvių – mokiniai turi 53 proc. daugiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, t. y. 1 015.

Atsižvelgdama į Lietuvos kontekstą, teisinį reglamentavimą, tarptautinius susitarimus, ministerija pateikė krytis, kuriomis konsultuojantis su visuomene tikimasi rasti priimtinus sprendimus, gerinsiančius sąlygas išmokti valstybinę kalbą ir taip sudaryti lygiavertes sąlygas siekti karjeros Lietuvoje:

1) palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, kuriose mokoma tautinių bendrijų kalba;

2) stiprinti šių mokyklų mokytojų lietuvių kalbos įgūdžius;

3) suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms bei pačioms mokyklų bendruomenėms priimti sprendimus dėl ugdymo valstybine kalba.

Organizacijos, bendruomenės, institucijos, piliečiai kviečiami teikti konkrečius siūlymus šiomis kryptimis. Ministerijos pateikti siūlymai viešai diskusijai yra šie:

1.Gali būti sudarytos geresnės galimybės tautinių mažumų vaikams gerai išmokti lietuvių kalbą jau darželiuose ir pradinėse mokyklose. Negalime tikėtis, kad, skiriant mažiau laiko išmokti tą pačią programą kaip ir lietuviškose švietimo įstaigose, tautinių mažumų vaikai sugebės tai padaryti. Kaip ir kokiu laipsniškumu didinti valandų kiekį, norime kalbėtis su visuomene. Pavyzdžiui, jeigu siektume vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui skirti po vieną papildomą valandą lietuvių kalbai kasmet ir tam neprireiktų papildomų lėšų. Jeigu palaipsniui siektume suvienodinti lietuvių kalbos mokymo valandų skaičių pradiniame ugdyme, tam reikėtų maždaug 150 tūkst. eurų ir iki 20-ties mokytojų. Kitaip tariant, resursų lietuvių kalbai mokyti yra, tereikia geranoriško sutarimo.

2. Siūlome diskutuoti dėl visuomeninių mokslų dalykų mokymo lietuvių kalba: istorijos, geografijos, pilietiškumo. Iki programų atnaujinimo tautinių bendrijų mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos Lietuvos istorijos ir Geografijos, Pasaulio pažinimo ugdymo programų temos, taip pat lietuvių kalba mokoma pilietiškumo pagrindų. Atnaujintose ugdymo programose numatyta, kad, mokant istorijos, pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad LIETUVOS istorija tampa neatsiejama visos istorijos dalimi. Lietuvos geografijos temos taip pat natūraliai integruojamos į ugdymo turinį. Ten, kur kontekstas tinkamas, visada atsiranda Lietuva. Atskiro Lietuvos geografijos kurso nėra. Atskirti Lietuvos ir pasaulio istoriją ar geografiją didaktiniu požiūriu jau – praeitis.

3. Siekdami sudaryti sąlygas savivaldybėms ir pačioms mokyklų bendruomenėms ieškoti tinkamų sprendimų, siūlome svarstyti, kad mokyklos tarybos sprendimu privaloma tautinės bendrijos kalba viduriniame ugdyme toje mokykloje galėtų tapti pasirenkama. Šiuo metu matome nevienodas mokinių galimybes rinktis dalykus viduriniame ugdyme. Tautinių bendrijų mokyklų mokiniai kai kuriais atvejais negali pasirinkti visų reikiamų dalykų stodami į norimas studijas. Privalomai tautinės bendrijos kalbai tapus pasirenkamąja, daliai moksleivių atvertų daugiau galimybių.

4.Viešai svarstyti teikiame idėją, kad mokyklos, kuriose mokoma ne lietuvių kalba, gali pačios mokyklos sprendimu įdarbinti mokytojus, kurie mokys atskirus dalykus lietuvių kalba. Mokyklos jau dabar susiduria su sunkumais rasti dalyko mokytojus, mokančius tautinių mažumų kalba. Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių vertiname, kad problema tik aštrės. Šiuo metu LR švietimo įstatyme numatyta, kad tėvų pageidavimu mokykla gali priimti sprendimą mokyti atskirus dalykus lietuvių kalba. Siekiame sudaryti galimybes pačiai mokyklai imtis veiksmų susidūrus su tam tikrais iššūkiais.

5.Siūlome diskutuoti dėl tautinių mažumų mokyklų mokytojų aukštesnio lietuvių kalbos mokėjimo lygio, kad jie galėtų laisvai reikštis ir bendrauti lietuvių kalba. Tam galėtų būti numatytas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis, mokytojai, kuriems artėja pensija, būtų atleidžiami nuo šio reikalavimo. Artimiausiu metu galėtume įgyvendinti nacionalinę mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programą, skirtą gerinti įgūdžius mokyti lietuvių kalba. Taip pat siūlome sudaryti papildomas galimybes tobulinti lietuvių kalbą platformoje kursuok.lt.

6.Vertinant teisės aktus, identifikuota spraga, neužkertanti kelio nedraugiškoms valstybėms vykdyti savo ugdymo programas Lietuvoje. Siūlome ją naikinti. Nors tokių mokyklų šiuo metu Lietuvoje nėra, bet, norėdami neleisti net teorinės galimybės Lietuvoje vykdyti priešiškų valstybių ugdymo programas ir kad šių valstybių piliečiai ar juridiniai asmenys negalėtų Lietuvoje įgyvendinti tarptautinių programų, siūlome papildyti LR švietimo įstatymo 72 straipsnį.

Po diskusijų su visuomenės nariais, organizacijomis ir bendruomenėmis ketinama suformuluoti pasiūlymus, kurie sudarys geresnes sąlygas tautinių bendrijų jaunimo integracijai Lietuvoje. 

Atnaujinimo data: 2024-02-13