Aukščiausiais valstybės apdovanojimas Prezidentūroje apdovanoti ir du mokslininkai bei sporto srities atstovas
Vasario 16-osios proga Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos ir užsienio šalių piliečius. Tarp apdovanotųjų – ir trys švietimo bei sporto žmonės. Tai – garsus fizikas, prof. Kęstutis Pyragas, LSMU prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė ir Lietuvos studentų sporto asociacijos ilgametis prezidentas ČeslovasGarbaliauskas.
Prezidento dekretu Kęstučiui Pyragui, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro prof. habil. dr., įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius už svarų indėlį į fizikos mokslo raidą, pasaulinio lygio atradimus ir pripažinimą pelniusį vardą, neatsiejamą nuo reikšmingiausių fizikos mokslo laimėjimų. Jis yra labiausiai cituojamas Lietuvos fizikas pasaulyje.
Kęstutis Pyragas gimė tremtyje Tomsko srityje. Su pagyrimu baigė fizikos studijas Vilniaus universitete, apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.
Jis taip pat buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija, šv. Kristoforo statulėle, kasmet įteikiama labiausiai nusipelniusiems vilniečiams. Profesorius yra tarptautinių asociacijų narys, 2015 m. įtrauktas į Amerikos fizikos draugijos programos „Outstanding Referees“ sąrašus. Tai pirmasis mokslininkas iš Baltijos šalių, pagerbtas aukščiausiu recenzentų įvertinimu.
Prof. K. Pyrago mokslinė veikla yra skirta chaotinių reiškinių sudėtingose sistemose tyrimui, chaoso valdymo algoritmų kūrimui, o pastaruoju metu šių teorijų taikymui neuroninėms sistemoms. Jo sukurtas originalus chaoso valdymo algoritmas labai išpopuliarėjo, o mokslinėje literatūroje jis yra vadinamas „Pyrago metodu“ (angl. „Pyragas method“). Chaoso valdymo metodas sėkmingai įdiegtas daugelyje eksperimentinių sistemų. Pavyzdžiui, jis gali būti taikomas valdant skęstantį laivą ar reguliuojant roboto žingsnius. Pastaruoju metu chaoso valdymo algoritmus K. Pyragas taiko neuroninių sistemų sinchronizacijai, tarp jų ir Parkinsono ligai, valdyti.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius taip pat įteiktas gydytojai patologei, prof. habil dr. Vaivai Lesauskaitei. Ji apdovanota už mokslo darbus, akademinę ir ekspertinę veiklą, už išskirtinio tarptautinio pripažinimo sulaukusius inovatyvius genetinius, epidemiologinius tyrimus.
Ji yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė mokslui, Medicinos fakulteto Patologinės anatomijos katedros vedėja, Kardiologijos instituto vyr. mokslo darbuotoja. Profesorei vadovaujant, 7 doktorantai apgynė daktaro disertacijas, o 11 doktorantų buvo parengti, jai konsultuojant. Jos parengti jaunieji mokslo daktarai aktyviai įsitraukė į Lietuvos ir LSMU mokslinę bendruomenę. Mokslininkė Vaiva Lesauskaitė savo mokslinių tyrimų rezultatus yra paskelbusi 75 straipsniuose prestižiniuose mokslo leidiniuose, kartu su bendraautoriais apdovanota Lietuvos nacionaline mokslo premija. V. Lesauskaitė Kardiologijos institute yra sukūrusi molekulinės kardiologijos mokyklą. Nuo 2022 m. ji yra Europos universitetų asociacijos Mokslo ir inovacijų strategijos darbo grupės narė.
Česlovas Garbaliauskas, ilgametis Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas, rankininkas, treneris, sporto mokslininkas, už studentų sporto puoselėjimą ir plėtrą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Č. Garbaliauskas du kartus buvo išrinktas į Lietuvos olimpinės akademijos tarybą, tapo jos akademiku. Jis yra aktyvus sporto mokslininkas, surengęs Tarpžemyninę universitetų sporto konferenciją Kaune, kur dalyvavo penkių žemynų universitetų sporto lyderiai. Jo iniciatyva leidžiamas žurnalas „Studentų sportas“. Č. Garbaliauskas yra autoritetingas sporto leidinių autorius, parašė daugybę metodinių leidinių studentams. Č. Garbaliauskas yra apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde, Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės Komandoro ženklu.
Atnaujinimo data: 2023-03-02
Taip pat skaitykite:
Vyriausybėje pagerbti geriausiai brandos egzaminus išlaikę Lietuvos abiturientai
Su universitetais ir kolegijomis sudaryta 18,4 tūkst. studijų sutarčių