Europa siekia iki 2030 m. tapti pasauline gyvybės mokslų lydere
Europos Komisija paskelbė naują strategiją, kad Europa iki 2030 m. taptų patraukliausia gyvybės mokslų vieta pasaulyje.
Strategijoje numatyta kasmet šiai sričiai skirti daugiau kaip 10 mlrd. eurų iš dabartinio ES biudžeto ir nustatytas suderintas požiūris į visą gyvybės mokslų vertės grandinę. Strategija siekiama paspartinti inovacijas, palengvinti patekimą į rinką ir didinti visuomenės pasitikėjimą naujomis technologijomis, užtikrinant, kad jos būtų naudingos žmonėms ir planetai.
„Europos gyvybės mokslų strategija – labai svarbi Lietuvai. Jau šiuo metu šalyje turime stiprią gyvybės mokslų bendruomenę, kuriančią pažangius sprendimus. Šis sektorius reikšmingai prisideda prie Lietuvos BVP, bet dar turi daug potencialo augti. Vienas iš būdų, kaip spartinti augimą – intensyviau naudotis ES turimomis finansavimo priemonėmis. Tikiu, kad šių priemonių pagalba Europa ir Lietuva taps vienomis patraukliausių vietų vystyti gyvybės mokslus“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Strategijoje siūloma optimizuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemas, sudaryti sąlygas sparčiam gyvybės mokslų inovacijų patekimui į rinką, didinti pasitikėjimą inovacijomis bei jų diegimą ir naudojimą.
Europos Komisija parengs ES investicijų planą, kad palengvintų daugiašalių klinikinių tyrimų finansavimą ir sustiprintų Europos klinikinių mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Strategija taip pat bus skatinamas bendros sveikatos koncepcijos taikymas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, o mikrobiomu grindžiamiems sprendimams kurti ir diegti pagal 2026–2027 m. programos „Europos horizontas“ darbo programas bus sutelkta iki 100 mln. eurų. Be to, 250 mln. eurų bus sutelkta tarpsektorinėms gyvybės mokslų technologijoms, remiant naujų pramonės inovacijas ir tvarumą skatinančių produktų kūrimą, įskaitant naujos koncepcijos metodikas, naujas molekules, pažangiąsias medžiagas ir veiksmingesnę biotechnologijomis pagrįstą gamybą.
Siekdama paspartinti gyvybės mokslų inovacijų patekimą į rinką, Europos Komisija parengs ES biotechnologijų aktą, kuriuo bus sukurta inovacijoms palankesnė sistema visuose biotechnologijų sektoriuose. Europos Komisija taip pat sukurs ryšių užmezgimo sąsają, kad sujungtų startuolius, pramonę ir investuotojus.
Europos Komisija sutelks 300 mln. eurų, kad paskatintų gyvybės mokslų inovacijų viešuosius pirkimus tokiose srityse kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, naujos kartos vakcinos ir įperkami sprendimai dėl vėžio. Taip pat įsteigs Gyvybės mokslų koordinavimo grupę, kad suderintų visų sektorių politiką ir finansavimą ir paremtų bendradarbiavimą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pramonę ir piliečius.
Gyvybės mokslų indėlis į ES ekonomiką – beveik 1,5 trln. eurų sukuriamos pridėtinės vertės ir 29 mln. darbo vietų.
Europos Komisijos informacija