Kas svarbiau matematiniam raštingumui: žinios ar savijauta? PISA tyrimo antrinės analizės rezultatai
Kas svarbiau geresniems penkiolikmečių matematinio raštingumo pasiekimams: žinios ar savijauta? Norėdami tai ištirti, Vilniaus universiteto mokslininkai atliko PISA matematinio raštingumo tyrimo ciklų antrines analizes ir nustatė, kad geresniems matematikos pasiekimams su žinių suvokimu susiję rodikliai yra svarbesni. Reikšmingi, bet mažiau svarbūs yra mokinių patiriamas nerimas dėl matematikos, augimo mąstysena (ar mokiniai tiki galintys pakeisti intelektą) ir mokinių savijauta mokykloje.
Įvairiais pjūviais analizuota, kaip matematikos mokymosi ir mokymo praktikos, mokinių savijauta mokykloje, jų įsitikinimas, kad gali arba negali pakeisti intelektą, nerimas dėl matematikos koreliuoja su matematinio raštingumo pasiekimais. Analizuojant šiais aspektais, atsižvelgta į mokinių šeimų ekonominės, socialinės ir kultūrinės padėties (SEK) indeksą.
„Norime tobulinti švietimą, kad pagerintume mokinių pasiekimus. Taip pat mums labai svarbu pasilyginti su kitų šalių, ypač Europos Sąjungos ir EBPO, kontekstu, panagrinėti veiksnius, darančius esminę įtaką mokinių mokymuisi. Dėl to tokie tyrimai ir jų išsamesnės analizės suteikia daugiau informacijos, padedančios priimti sprendimus, nurodančius kryptį, kaip tobulinti mūsų švietimą. Visi norime, kad sprendimai švietime būtų pasverti ir pagrįsti moksliniais duomenimis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Ką rodo mokymo ir mokymosi praktikos?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA 2022 tyrimo skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai paskelbti praėjusiais metais. Lietuvos penkiolikmečių matematinio raštingumo vidurkis šiame tyrime aukštesnis negu EBPO vidurkis, Latvijos ir Estijos rezultatai šiek tiek aukštesni nei Lietuvos. Mokinio mokymo ir mokymosi praktikos mokykloje duomenų antrinė analizė atskleidė (analizuota ir vertinta pagal dešimt PISA tyrimo indeksų), kad Lietuvos rodikliai geriausi, vertinant proaktyvų mokinio dalyvavimą pamokoje – kaip aktyviai mokinys dalyvauja pamokose, ir discipliną per pamokas. Jie yra aukštesni už EBPO vidurkį ir vieni iš aukščiausių tarp analizuotų 18 ES šalių.
Lietuvos mokiniai taip pat išsiskiria kaip labiau pasitikintys savo jėgomis spręsti formaliosios ir taikomosios matematikos užduotis. Mokytojo parama menkai koreliuoja su matematikos raštingumo rezultatais. Mokslininkų, atlikusių analizę, teigimu, tai rodo, kad Lietuvos mokiniai dar neįvertina mokytojo paramos, kuriančios artimesnį santykį su jais ir susijusia su geresniu jų matematikos raštingumu.
Kaip mokinio savijauta mokyklose siejasi su matematiniu raštingumu?
Mokinio savijauta mokykloje analizuota ir vertinta pagal penkis PISA tyrimo indeksus 24 Europos šalyse: patirtas patyčias, saugumo jausmą, mokinio ir mokytojo bendravimą, saugumo mokykloje riziką ir priklausymo mokyklai jausmą. Savijautos rodiklių priklausomybė visų trijų Baltijos šalių mokinių matematiniam raštingumui yra nedidelė. Svarbesnė yra SEK sąsaja, kuri Lietuvoje paaiškina 17 proc. matematikos raštingumo pasiekimų skirtumų. Didžiausi pasiekimų skirtumai tarp mokyklų yra Nyderlanduose, mažiausi – Skandinavijos šalyse ir Airijoje.
Kiek svarbu augimo mąstysena ir nerimas matematikos pasiekimams?
Vilniaus universiteto mokslininkai nagrinėjo, kaip augimo mąstysenos ir mokinių nerimo dėl matematikos klausimai yra susiję su matematiniu raštingumu. Šiuo atveju nebuvo apsiribota paskutiniu naujausiu tyrimu – nagrinėti keli PISA tyrimai, vykę 2012 m., 2018 m. ir 2022 m. Antrinės analizės pagrindinė išvada: nors Lietuvoje matomas nedidelis mokinių nerimo sumažėjimas, bendra tendencija ir Baltijos šalyse, ir Europoje ta, kad mokinių nerimas, sprendžiant matematikos uždavinius, yra išaugęs. Atlikę antrinę analizę mokslininkai sako, kad siekiant pagerinti Lietuvos mokinių matematikos pasiekimus, labiausiai reikėtų stengtis mažinti mokinių bejėgiškumo jausmą sprendžiant matematikos uždavinius. Bejėgiškumas, taip pat įtampa, jaudinimasis dėl pažymio yra labiau būdingas merginoms.
Mokytojams reikšmingas signalas tas, kad Lietuvoje 2018–2022 m. laikotarpiu padaugėjo mokinių, įsitikinusių, kad savo intelekto negalima pakeisti. Mokinių, kurie labiau linkę tikėti, kad intelektą galima pakeisti, vidutiniai matematikos pasiekimai yra geresni.
Mokslininkų rekomendacijos
Vilniaus universiteto mokslininkai, atlikę tris antrines PISA tyrimo analizes, rekomenduoja stiprinti mokinių formaliosios ir taikomosios matematikos žinias, pamokose labiau atkreipti dėmesį į matematikos sąvokų išaiškinimą, matematinį samprotavimą ir kt.
Nors Lietuvos mokinių savijautos rodikliai nėra blogi, rekomenduojama toliau stiprinti saugumo mokykloje jausmą, gerinti bendradarbiavimą tarp mokytojų ir mokinių. Savijautos rodikliai daro nedidelę, tačiau reikšmingą įtaką mokinių pasiekimams.
Reikia ieškoti būdų, kaip mažinti mokinių nerimo lygį dėl matematikos, ypač bejėgiškumo jausmą. Taikant nerimo mažinimo metodus, patariama atsižvelgti į lyčių skirtumus, nes bejėgiškumo jausmas labiau būdingas merginoms.
Rekomenduojama skirti papildomą dėmesį mokiniams iš nepalankios SEK aplinkos, gerinti matematikos mokymo kokybę, mažinti skirtumus tarp mokyklų.
Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA antrinę analizę „Kas svarbiau penkiolikmečių matematiniam raštingumui – žinios ar savijauta: Lietuva ir kitos Europos šalys PISA tyrime?“, atliktą prof. dr. Audronės Jakaitienės, dr. Lauros Ringienės, prof. habil. dr. Rimanto Želvio, galima surasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje, pristatymo įrašas taip pat paskelbtas ministerijos YouTube paskyroje.