Lietuva ES Konkurencingumo taryboje: ambicingam „Europos horizontui“ būtinas aiškus ir patikimas įgyvendinimas
Praeitą savaitę vykusiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje valstybės narės pasiekė bendrą sutarimą dėl Mokslinių tyrimų anglies ir plieno sektoriui fondo. Šis sprendimas sudarys sąlygas tęsti investicijas į sektoriaus modernizavimą, inovacijas ir dekarbonizaciją, stiprinant jo konkurencingumą Europoje. Taip pat vyko politinė diskusija dėl programos „Europos horizontas“ daugiametės finansinės programos (DFP) paketo.
Lietuvai Taryboje atstovavo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė. Viceministrė pabrėžė, kad Lietuva yra tvirtai įsipareigojusi stipriai ir ambicingai būsimai bendrajai programai, kuri stiprintų Europos mokslo aukščiausią kokybę, konkurencingumą ir atsparumą. Vis dėlto, pasak jos, šiandien pagrindinis iššūkis – didesnio strateginio ir operacinio aiškumo poreikis.
„Norint pasiekti dalinį bendrą požiūrį, būtinas pakankamas skaidrumas, kaip naujasis „Europos horizontas“ veiks praktikoje. Nors matome pažangą apibrėžiant pagrindinius ramsčius ir principus, esminiai elementai vis dar išlieka neaiškūs“, – pažymėjo viceministrė.
Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis parėmė Ispanijos inicijuotą diskusiją dėl prioritetų nustatymo mechanizmo (AOB punktas) ir akcentavo būtinybę turėti aiškiai suformuluotą strateginių prioritetų nustatymo sistemą bei skaidrią valdymo struktūrą, ypač kalbant apie sąveiką su Europos konkurencingumo fondu (EKF).
Lietuva išskyrė kelis esminius klausimus, dėl kurių būtinas didesnis aiškumas:
- kaip užtikrinti, kad Europos partnerystės išliktų ateities technologijų inkubatoriais;
- kaip bus pagrindžiama naujojo investicijų modelio pridėtinė vertė mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrose;
- kaip programa spręs valstybių narių anksčiau iškeltus klausimus dėl „dvejopos paskirties pagal nutylėjimą“ principo, kartu išsaugant bendradarbiavimą su asocijuotomis šalimis;
- kaip bus užtikrintas plėtros („widening“) priemonių veiksmingumas ir jų gebėjimas mažinti ilgalaikį inovacijų atotrūkį.
Viceministrė pabrėžė, kad nepakankamas aiškumas ne tik nepadeda siekti supaprastinimo, bet ir nesustiprina valstybių narių lankstumo. Be to, neapibrėžtumas nelieka tik Briuselyje – jis tiesiogiai veikia nacionalinį lygmenį.
„Kad programa būtų sklandžiai ir veiksmingai įgyvendinama nuo pirmos dienos, turime laiku suderinti nacionalines sistemas su naująja programa, planuoti sinergijas su struktūriniais fondais, prireikus stiprinti nacionalinių agentūrų pajėgumus ir atnaujinti procedūras. Aiškumas ir stabilumas mobilizuoja suinteresuotąsias šalis, siunčia stiprius investicinius signalus ir stiprina Europos patrauklumą“, – teigė R. Valutytė.
Lietuva pabrėžė, kad stipri bendroji programa turi būti grindžiama ne tik vizija, bet ir patikimu, aiškiu bei veiksmingu įgyvendinimo modeliu.
ES Tarybos nuotr.
Atnaujinimo data: 2026-03-02
Taip pat skaitykite:
Dainai Gudzinevičiūtei įteiktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas