Ministrė J. Šiugždinienė: atvykę vaikai pirmiausia turi gauti emocinę paramą
Pirmieji nuo karo baisumų pabėgusių ukrainiečių vaikai jau atėjo į Lietuvos mokyklų klases. Ačiū bendruomenėms, jautriai ir šiltai jas priimančioms.
Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ruošiamės priimti karo pabėgėlius ir visiems vaikams suteikti galimybę mokytis mūsų mokyklose.
Mūsų šalis pasiryžusi šiems vaikams ir jų šeimoms tapti antrais jų namais.
Daugumą tų, kurie atvyksta į Lietuvą, namų jau nebeturi. Mokyklos yra pasiruošusios priimti iki 30 tūkstančių vaikų.
Mokyklos turi įvairių galimybių, taip pat ir padedant savivaldybėse veikiančioms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms ar švietimo pagalbos tarnyboms, pasirūpinti sklandžia vaikų adaptacija. Nesiekiame, kad nuo pirmos dienos mokyklos slenkstį peržengę vaikai būtų mokomi lietuvių kalbos ar kitų dalykų.
Pirmiausia atvykęs vaikas turi gauti emocinę paramą, jaustis saugus ir priimamas. Daugeliui iš pradžių reikia nuoširdaus rūpesčio, žmogiškos šilumos, psichologinės pagalbos. Ugdymas yra kur kas platesnė sąvoka už akademinių žinių suteikimą, ugdymas vyksta ne tik dalyvaujant pamokoje – tai ir bendravimas, ir įvairios neformalios veiklos.
Mokyklos laisvos spręsti, kaip organizuoti vaikų ugdymą. Mūsų mokytojai yra nuostabūs žmonės, jie moka rūpintis vaikais. Daugiau pasitikėkime mokytojais. Daugybė jų jau priėmė ukrainiečius į savo namus.
Mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais gali įvertinti, koks ugdymo kelias bus geriausias atvykusiam vaikui: ar jam geriau mokytis vienoje klasėse su bendraamžiais, ar atskirai tik lietuvių kalbos, ir kiek turėtų trukti adaptacijos laikotarpis.
Neprivaloma vaikų iš karto mokyti lietuvių kalbos. Bet tai yra pačių vaikų interesas. Daug ukrainiečių čia liks ilgesniam laikui, taps mūsų kaimynais, vaikų bendraklasiais, bendradarbiais. Todėl lietuvių kalba jiems bus reikalinga.
Dalis ukrainiečių norės mokytis rusiškai, turime ir tokių galimybių, tačiau apsisprendusiems likti Lietuvoje rekomenduosime mokytis lietuvių kalba.
Dalis vaikų ir jų šeimų po karo norės grįžti namo, bet kol kas niekas nežino, kada karas baigsis ir ar jie turės kur grįžti. Todėl turime padaryti viską, kad atvykę iš Ukrainos vaikai kuo lengviau integruotųsi į mūsų visuomenę, gautų savalaikę pagalbą ir reikiamą ugdymą – ne pagal vieną visiems vienodą schemą, o atsižvelgiant į kiekvieno situaciją.
Tai nėra labai lengva.
Tam, kad mūsų mokytojai būtų geriau pasirengę, jiems organizuojami specialūs seminarai, teikiamos Vilniaus lietuvių namų pedagogų, turinčių ilgametės patirties dirbti su iš užsienio atvykusiais mokiniais, konsultacijos.
Mes rengiamės priimti į savo mokyklas ir ukrainiečių mokytojus. Dauguma jų atvyksta be išsilavinimo dokumentų, jie nemoka lietuviškai, tačiau gali padėti ukrainiečių vaikams pamažu įsijungti į mokymo procesą.
Ačiū visiems, kurie padeda ir siūlo konstruktyvią pagalbą.
Visi kartu pasieksime, kad ukrainiečių vaikams Lietuvoje bus gera, o mokyklose juos pasitiks su šypsenomis ir reikalinga pagalba.