Ministrė R. Popovienė neformaliame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje Dubline pabrėžė būtinybę stiprinti MTEP, mokslo ir verslo bendradarbiavimą
Liepos 21 d. švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė dalyvavo neformaliame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje Dubline, Airijoje. Už mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) atsakingi ES ministrai aptarė, kaip paspartinti laisvą žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų judėjimą tarp valstybių narių bei kaip efektyviau komercializuoti Europos mokslinių tyrimų rezultatus.
Ministrė R. Popovienė pabrėžė, kad tam svarbu paskatinti visas ES valstybes nares aktyviai dalyvauti tokiose bendrose ES programose kaip „Europos horizontas“, toliau stiprinti akademinę laisvę Europoje bei bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo sektorių.
Siekiama užtikrinti laisvą žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų judėjimą
Neformaliame Tarybos posėdyje ministrai aptarė ES politikos kelrodį „Viena Europa, viena rinka“, kurio vienas iš svarbiausių tikslų – sukurti bendrą, sienų nevaržomą žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Diskutuota apie „penktąją laisvę“, kuri užtikrintų laisvesnį tyrėjų, žinių, duomenų ir finansavimo judėjimą tarp valstybių narių bei leistų glaudžiau suderinti nacionalinius ir ES prioritetus mokslinių tyrimų srityje.
„Bendra Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka atvers daugiau naujų galimybių ir sustiprins Europą. Tam turime mažinti Europos mokslinių tyrimų erdvės fragmentaciją, užtikrinti subalansuotą tyrėjų ir inovatorių mobilumą bei ieškoti naujų bendradarbiavimo formų“, – kalbėjo ministrė R. Popovienė.
Pasak ministrės, stipresnei Europos mokslinių tyrimų erdvei svarbu sudaryti geresnes karjeros ir darbo kitose ES šalyse galimybes tyrėjams, gerinti prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir duomenų, mažinti tyrėjams tenkančią biurokratinę naštą ir toliau investuoti į programą „Europos horizontas“.
Skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas
ES ministrai diskutavo, kaip sėkmingai komercializuoti mokslinius tyrimus, paskatinti giliųjų technologijų (deep-tech) įmones kurtis Europoje, efektyviau išnaudoti galimybes, kurias suteikia programa „Europos horizontas“ ir Europos konkurencingumo fondas.
Tarp Lietuvos siūlymų – skatinti universitetus glaudžiau bendradarbiauti su įmonėmis ir investuotojais, didinti ES finansavimą inovatyvioms įmonėms – startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms – bei sudaryti joms sąlygas augti ir likti Europoje.
„Savo ruožtu Lietuva nuosekliai didina valstybės investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tai padėjo Lietuvai tapti pirmaujančia ES valstybe pagal metinę pažangą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“, – kalbėjo ministrė.
Nuo 2019 m. Lietuvos inovacijų rezultatas pagerėjo 19,7 procentinio punkto, kai ES vidurkis siekė 11,6 procentinio punkto. Spartesnę pažangą per šį laikotarpį pademonstravo tik Estija, kurios rodiklis išaugo 19,8 procentinio punkto.
Neformalus ES Konkurencingumo tarybos posėdis vyko Airijoje, kuri nuo šių metų liepos 1 d. pirmininkauja ES Tarybai. 2027 m. sausio 1 d. pirmininkavimo ES Tarybai pareigas perims Lietuva. Tai bus antrasis kartas, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
Atnaujinimo data: 2026-07-21
Taip pat skaitykite:
Lietuvos mokiniai tarptautinėje chemijos olimpiadoje pelnė 4 bronzos medalius
Ministrė R. Popovienė: investuojame į regionų sporto erdves ir stipresnes bendruomenes
Planas nuo rugsėjo: aiškesnės mokymo programos, mažiau perteklinio turinio
ŠMSM posėdžiavo darbo grupė dėl tautinių mažumų švietimo Lietuvoje ir Lenkijoje