Ministrė R. Popovienė: svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai
Liepos 15 d. Lietuvoje lankosi Latvijos Prezidentas Edgaras Rinkevičius, jį Vilniaus universitete pasveikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Susitikimo metu aptartas Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje, pristatytos kelios galimos jo kryptys: baltistikos centrų stiprinimas, bendrų studijų programų ir jungtinės doktorantūros kūrimas, mokslo diplomatijos stiprinimas.
„Lietuvą ir Latviją jungia ne tik bendra istorija ir giminingos kalbos. Baltistika yra daugiau nei akademinė disciplina – ji yra mūsų kultūrinės tapatybės pagrindas ir svarbus Lietuvos bei Latvijos tarptautinio bendradarbiavimo instrumentas. Esu tikra, kad veikdami kartu galime sustiprinti pasaulinį baltistikos tinklą, parengti naują tyrėjų kartą, kurti tarptautines studijų programas ir paversti baltistiką svarbia Lietuvos bei Latvijos mokslo diplomatijos kryptimi. Tai būtų investicija į mūsų valstybių ateitį, regiono lyderystę ir stipresnį Baltijos balsą Europoje“, – kalbėjo ministrė R. Popovienė.
Šiuo metu Lietuvoje peržiūrimas lituanistikos ir baltistikos centrų užsienyje finansavimo modelis ir centrų veiklos prioritetai. Siekiama, kad šie centrai taptų ne tik lietuvių kalbos ir kultūros, baltistikos sklaidos vietomis, bet ir moderniais akademiniais centrais, telkiančiais tarptautinius mokslininkų tinklus ir stiprinančiais baltistikos matomumą pasaulyje.
Latvija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių lituanistikos ir baltistikos srityje. Latvijos universiteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Lituanistikos centras yra didžiausias ir aktyviausias lituanistikos centras Latvijoje. Lituanistikos studijos ir tyrimai plėtojami ir kitose Latvijos aukštosiose mokyklose – Daugpilyje bei Rėzeknėje.
Lietuva ir Latvija glaudžiai bendradarbiauja ir studijų srityje. Šiemet Vilniaus universitetas ir Latvijos universitetas įteikė pirmuosius bendrus dvigubo diplomo magistro laipsnius baltistikos srityje.
„Tai reikšmingas pasiekimas, įrodantis, kad galime kartu kurti tarptautiniu mastu konkurencingas studijų programas ir rengti aukščiausios kvalifikacijos baltistikos specialistus. Tarptautiškumo stiprinimas, inovatyvių studijų programų kūrimas ir aukštojo mokslo konkurencingumo didinimas yra vieni svarbiausių Lietuvos Vyriausybės prioritetų.
Matome dar didesnį potencialą Lietuvai ir Latvijai kartu plėtoti jungtines studijų programas. Mūsų tikslas turėtų būti ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai, integruojant kalbų technologijas, dirbtinį intelektą, skaitmeninius kalbos išteklius, kultūros paveldo tyrimus bei kitus šiuolaikinius mokslinius metodus“, – sakė R. Popovienė.
Viena iš galimų bendradarbiavimo formų ateityje – bendros doktorantūros programos tarp Lietuvos ir Latvijos universitetų, kurios leistų sutelkti stipriausius abiejų šalių mokslininkus, efektyviau naudoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, vykdyti ambicingesnius tyrimus ir didinti tarptautinį Lietuvos ir Latvijos universitetų matomumą, taip pat prisidėtų prie baltų kalbų bei kultūros tyrimų tęstinumo ateityje.
Ministrė akcentavo, kad baltistika galėtų tapti viena iš Lietuvos ir Latvijos mokslo diplomatijos krypčių: abi valstybės galėtų plėtoti partnerystes su Europos rytų flango bei Rytų kaimynystės valstybėmis ir stiprinti Baltijos regiono balsą Europos mokslo politikoje.
Atnaujinimo data: 2026-07-15
Taip pat skaitykite:
ŠMSM: įtraukusis ugdymas reikalauja bendrų valstybės, savivaldybių ir mokyklų pastangų
Seimas patvirtino: reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti nesikeis
Lietuvos mokiniai tarptautinėje fizikos olimpiadoje Kolumbijoje iškovojo aukso medalį