Ministrė Raminta Popovienė. Ministerijos siūlomas atlyginimų didinimo variantas mokytojams būtų finansiškai palankesnis
Derybos dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo kiekvienais metais yra sudėtingos ne todėl, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nenori išgirsti mokytojų lūkesčių. Atvirkščiai, mes girdime aiškią profesinių sąjungų poziciją, kad atlyginimai turėtų augti jau nuo sausio. Tai visiškai suprantamas lūkestis, nes pedagogų pastangos ugdant mūsų vaikus nusipelno teisingo atlygio.
Ministerijos siūlomas variantas 11,5 proc. didinti atlyginimus nuo rugsėjo mokytojams yra palankesnis, per trejus ateinančius metus jų darbo užmokestis didėtų svariau. Jei kartu įskaičiuotume ir lėšas mokslo darbuotojams, tai 2027 m. ir vėliau kasmet atlyginimams būtų skiriama po 362,2 mln. Eur – tai rekordinės lėšos.
Visgi turime kalbėti atvirai: valstybės finansinės galimybės šiuo metu ribotos. Taip, švietimas išlieka prioritetu, tačiau šiandien Lietuvos prioritetas yra ir krašto gynyba, kuri yra visų mūsų, taip pat ir pedagogų bendruomenės, saugumo garantas.
Biudžeto projekte įrašytas variantas nuo 2026 m. sausio 1 d. pedagogų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį didinti 5 proc. netenkina nei profesinių sąjungų, nei ministerijos –tai neatitinka kolektyvinėje šakos sutartyje įrašytų atlyginimų augimo tempų.
Po ilgų ir tikrai nelengvų diskusijų išsigrynino kiti du keliai: dalis profesinių sąjungų siekia, kad pedagogų atlyginimai didėtų 7,65 proc. nuo 2026 m. sausio 1 d. Deja, šis variantas viršija Finansų ministerijos apskaičiuoto biudžeto projekto galimybes pirmoje metų pusėje.
Su dalimi kitų profesinių sąjungų esame pasiekę preliminarų susitarimą dėl 11,5 proc. darbo užmokesčio augimo nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Šis siūlymas netenkina kai kurių kitų profesinių sąjungų.
Svarbu paminėti, kad nuo sausio 1 d. bet kuriuo atveju 0,71 proc. didės pareiginės algos bazinis dydis, tad iš viso pirmu variantu atlyginimai kitąmet augtų 8,41 proc., antru variantu – 12,26 proc.
Manau, bus gerokai aiškiau, jei kalbėsime konkrečiai – kokią įtaką abu variantai turėtų pedagogų asmeniniams finansams.
Kaip pavyzdį imkime mokytoją Petrą, kuris, tarkime, šiuo metu popieriuje uždirba 2536 Eur – tai yra suma, atitinkanti vienai mokytojo pareigybei skiriamas lėšas. Apskaičiavus, kiek iš viso šis mokytojas abiem variantais uždirbtų per 2026–2028 m. laikotarpį, gauname tokią išvadą:
jeigu darbo užmokestis didėtų 8,41 proc. nuo 2026 m. sausio 1 d., per ateinančius trejus metus jis iš viso uždirbtų 98 270 Eur.
Jeigu darbo užmokestis didėtų 12,26 proc. nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., per ateinančius trejus metus jis iš viso uždirbtų 100 154 Eur.
Kaip matome, ministerijos siūlomo kompromisinio varianto atveju per trejus metus pedagogas uždirbtų 1 884 Eur daugiau, negu priėmus variantą, kurio dabar laikosi dalis profesinių sąjungų.
Taigi, dar kartą noriu pabrėžti, kad siūlome variantą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje mokytojams būtų finansiškai palankesnis. Nepaisant to, kad augimo reikėtų šiek tiek palaukti, didesnis vienkartinis šuolis turi ilgalaikį efektą, nes jis tampa baze tolesniam atlyginimų augimui.
Taip, sutinku, kad laukti atlyginimo padidėjimo aštuonis metų mėnesius yra nepatogu, ypač tiems mokytojams, kurie netrukus ketina išeiti užtarnauto poilsio. Visgi reikia nepamiršti, kad paskutinį kartą pedagogų uždarbis augo šių metų rugsėjį – visiškai neseniai. Pabrėžiu, kad kolektyvinėje sutartyje nėra nurodyta, kad atlyginimai turi augti konkrečiai sausį ar rugsėjį, kalbama apie augimą kasmet.
Kuris darbo užmokesčio didinimo variantas palankesnis pedagogams, atskleidžia ir valstybės biudžeto projekcijos.
Variantas darbo užmokestį didinti 7,65 proc. nuo sausio 1 d. ir baziniam dydžiui didėjant 0,7 proc., 2026–2028 m. valstybės biudžetui kainuotų 552 mln. Eur.
Variantas darbo užmokestį didinti 11,5 proc. nuo rugsėjo 1 d. ir baziniam dydžiui didėjant 0,7 proc., 2026–2028 m. valstybės biudžetui kainuotų 637,6 mln. Eur.
Jeigu būtų pasirinktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomas variantas, per ateinančius trejus metus pedagogus iš biudžeto papildomai pasiektų 85,6 mln. Eur daugiau nei kitu atveju, kurį siūlo dalis profesinių sąjungų.
Labai nuoširdžiai kviečiu visą pedagogų bendruomenę įvertinti realius skaičius, žvelgti ne tik į 2026-ųjų, bet ir į vėlesnių metų perspektyvą, kuri mokytojų atžvilgiu yra palanki.
Šis laikotarpis sudėtingas ne tik finansų paskirstymo prasme. Šiuo metu kaip niekad svarbu būti susitelkusiems ir stipriems, o stipriausi esame būdami vieningi. Labai kviečiu leistis į kompromisus – Vyriausybė tai jau padarė, kai, neturėdama galimybių atlyginimus didinti nuo sausio mėnesio, pasiūlė darbo užmokesčio didinimo variantą, kuriam 2027 m. ir vėliau iš valstybės biudžeto būtų skiriamos rekordinės lėšų sumos.
Atnaujinimo data: 2025-11-18
Taip pat skaitykite:
Mokinių mokymosi krūvį reguliuos švietimo, mokslo ir sporto ministras
Dainai Gudzinevičiūtei įteiktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas