2026-01-29

Mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai rengia Lietuvos mokslo diplomatijos gairės

Sausio 29 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvyko Lietuvos mokslo diplomatijos gairių dirbtuvės. Mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai diskutavo dėl Lietuvos mokslo diplomatijos strateginių siekių, prioritetinių mokslo diplomatijos krypčių.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė pabrėžė, kad bendradarbiavimas su aukštojo mokslo, verslo ir valstybės institucijomis leis padėti pagrindą mokslo diplomatijos modeliui Lietuvoje, sustiprinti mūsų šalies vaidmenį tarptautinėje mokslo ir inovacijų arenoje, suburti profesionalią Lietuvos mokslo diplomatijos bendruomenę.

Dirbtuvių metu buvo pristatytas Lietuvos mokslo diplomatijos gairių pirminis projektas, parengtas Užsienio reikalų ministerijoje lapkritį įvykusio renginio pagrindu. Dokumentas numato svarbiausius prioritetus mokslo diplomatijos srityje.

2025 m. vasarį Europos Komisija pristatė pirmąsias Europos mokslo diplomatijos gaires. Lietuva tikisi tapti lyderiaujančia ES valstybe ir viena pirmųjų parengti nacionalines mokslo diplomatijos gaires. Jos rengiamos bendradarbiaujant su Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Inovacijų agentūros, „Kurk Lietuvai“, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lietuvos istorijos instituto, STRATA, Lietuvos lazerių bei Lietuvos kvantinių technologijų asociacijų ir kt. institucijų atstovais.

Lietuva pasižymi modernia mokslo ir inovacijų infrastruktūra, kasmet augančiu valstybės finansavimu moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). 2026 m. mokslo ir studijų sričiai skiriamas valstybės finansavimas siekia daugiau nei 1 mlrd. eurų. Tai beveik 12,4 proc. daugiau nei 2025 m. MTEP numatyta beveik 0,5 mlrd. eurų, t. y. 0,55 proc. nuo BVP.

Tarptautinėje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos Horizontas“ Lietuva jau užsitikrino 91 mln. eurų didesnį finansavimą nei per visą ankstesnės programos „Horizontas 2020“ laikotarpį. Lietuva pagal gautų Europos Komisijos dotacijų mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti prieaugį yra trečioje vietoje visoje ES.