Naujausia „Eurobarometro“ apklausa: lietuvių fizinis aktyvumas auga, o kasdieniu judumu lenkia ES vidurkį
Europos Komisijos (EK) paskelbti naujausios „Eurobarometro“ apklausos apie europiečių sportavimo ir fizinio aktyvumo įpročius duomenys rodo itin teigiamus Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo pokyčius. Per pastaruosius ketverius metus šalyje išaugo reguliariai sportuojančiųjų dalis, o pagal kasdienį judumą bei supratimą apie sporto naudą bendruomenei Lietuva lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Lietuviai juda aktyviau, vertina naudą psichinei sveikatai
Naujoji „Eurobarometro“ apklausa leidžia įvertinti ES šalių gyventojų įpročius, požiūrį į fizinį aktyvumą ir jų pokyčius.
Naujausi duomenys rodo, kad kelis kartus per savaitę sportuojančių ar besimankštinančių gyventojų dalis Lietuvoje per keturis metus padidėjo 8 proc.: nuo 24 proc. 2022 m. iki 32 proc. 2026 m. Kelis kartus per savaitę sportuojančių piliečių dalis padidėjo ir visoje ES – iki 38 proc. (6 proc.).
Mažėja lietuvių pasyvumas: visiškai nesportuojančių ar nesimankštinančių žmonių dalis šalyje sumažėjo 4 proc. punktais (nuo 52 proc. 2022 m. iki 48 proc. 2026 m.).
Kasdien kita fiziškai aktyvia veikla (pvz., vaikščiojimu, važiavimu dviračiu, sodininkyste) užsiimančių gyventojų dalis Lietuvoje per 4 metus išaugo 17 proc. punktų (nuo 25 proc. iki 42 proc.) ir dabar viršija ES vidurkį (35 proc.).
Net 78 proc. Lietuvos gyventojų nurodė bent 10 minučių vienu kartu pėsčiomis vaikštantys 4–7 dienas per savaitę (ES vidurkis – 72 proc.).
49 proc. fizine veikla užsiimančių lietuvių apklausoje nurodė, kad pagrindinė motyvacija sportuoti ar mankštintis – bendros fizinės sveikatos gerinimas ar palaikymas (ES vidurkis – 44 proc.).
Net 97 proc. apklaustųjų lietuvių sutinka arba yra linkę sutikti, kad mankšta, sportas ir kita fizinė veikla padeda gerinti psichikos sveikatą (ES vidurkis – 93 proc.). 93 proc. Lietuvos gyventojų sutinka arba yra linkę sutikti, kad mankšta, sportas ir kita fizinė veikla yra svarbūs bendruomeniškumui stiprinti – šis rodiklis Lietuvoje taip pat aukštesnis nei ES vidurkis, siekiantis 86 proc.
„Eurobarometro“ rodikliai patvirtina teigiamus poslinkius visuomenėje. Džiugu, kad Lietuvos gyventojų įpročiai keičiasi į gera – vis daugiau žmonių atranda judėjimo džiaugsmą kasdienybėje, o fizinį aktyvumą vertina kaip visapusišką naudą sveikatai ir gerai savijautai. Svarbu, kad žmonės juda ne tik sporto aikštynuose ar sporto salėse – vaikšto, važiuoja dviračiais, leidžia laiką gamtoje ir kitaip aktyviai įsitraukia į kasdienį judėjimą.
Valstybės tikslas – užtikrinti, kad patogi, šiuolaikiška ir prieinama sporto infrastruktūra pasiektų kiekvieną Lietuvos regioną, vaikai nuo mažens įgytų tvarius aktyvaus gyvenimo įpročius, o galimybių būti fiziškai aktyviems netrūktų. Taip galime siekti, kad aktyvumo rodikliai toliau gerėtų,“ – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Valstybė investuoja į regionus, infrastruktūrą ir jaunąją kartą
Atsižvelgdama į augantį visuomenės poreikį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) įgyvendina nuoseklią politiką, apimančią sporto infrastruktūros atnaujinimą, projektines veiklas bei ilgalaikes fizinio aktyvumo programas visoje Lietuvoje. Prie gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo ir galimybių jam sudarymo labai svariai prisideda ir savivaldybės, finansuodamos vietos iniciatyvas, projektus, plėsdamos ir modernizuodamos sporto infrastruktūrą.
Vienas pagrindinių valstybės įrankių, užtikrinančių fizinio aktyvumo plėtrą – Sporto rėmimo fondas. Šio fondo lėšomis finansuojami tiek nacionaliniai, tiek vietos bendruomenes įtraukiantys regioniniai fizinio aktyvumo projektai. Šios investicijos leidžia organizuoti masinius sporto renginius, reguliarias sporto veiklas, pritraukti įvairaus amžiaus bei socialinių grupių gyventojus ir užtikrinti, kad judėjimo iniciatyvos pasiektų įvairių regionų gyventojus. Šiemet 9,5 mln. eurų Sporto rėmimo fondo (SRF) lėšų paskirstytos visiems pretendavusiems 173 fizinio aktyvumo projektams.
Šias investicijas papildo strateginiai žingsniai ugdant jaunąją kartą. Startuoja nauja trejų mokslo metų (2026–2029 m.) nacionalinė vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programa, kuriai skirta daugiau nei 2,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (programą įgyvendins atrankos konkursą laimėjusi Lietuvos futbolo federacija). Nauja priemonė leis kasmet mažiausiai 55 savivaldybėse į sporto veiklas įtraukti per 44 tūkst. vaikų. Toliau tęsiamos ir kitos nacionalinės fizinio aktyvumo programos – pradinukų mokymo plaukti bei masinių sporto renginių, – sudarančios galimybes gyventojams atrasti sau priimtiniausią aktyvumo formą ir būdą.
Kad sąlygos būti fiziškai aktyviems gerėtų, dėmesys skiriamas sporto bazių modernizavimui. Paskelbtas naujas Sporto rėmimo fondo kvietimas teikti paraiškas sporto bazių pagerinimo projektams finansuoti, kuriam skirta ne mažiau kaip 4 mln. eurų – šiuo metu jau vyksta paraiškų vertinimas. Šiomis lėšomis siekiama modernizuoti, žmonėms su negalia pritaikyti ir visuomenei atverti regionuose esančias sporto bazes.
Šią vasarą ŠMSM iniciavo naują sporto infrastruktūros plėtros pažangos priemonę, kuria 2026–2028 m. savivaldybių sporto bazėms statyti ir rekonstruoti planuojama skirti 46 mln. eurų (iš jų 19 mln. eurų – jau šiais metais). Valstybė finansuos baseinų, daugiafunkcių sporto salių (arenų), futbolo ir lengvosios atletikos stadionų, universalių dengtų maniežų, kitų specializuotų sporto bazių statybą ir rekonstravimą, o prioritetas bus teikiamas toms savivaldybėms, kuriose sporto erdvių trūkumas yra didžiausias. Priemonę administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra, šiuo metu jau vertinamos savivaldybių paraiškos.
Apie „Eurobarometro“ apklausą
Eurobarometro“ apklausa – tai Europos Komisijos, Europos Parlamento ir kitų ES institucijų bei agentūrų naudojama apklausos priemonė, skirta reguliariai stebėti Europos viešosios nuomonės būklę su ES susijusiais klausimais, taip pat požiūrį į politinio ar socialinio pobūdžio klausimus.
Ši apklausa yra šeštasis specialiosios „Eurobarometro“ apklausos dėl sporto ir fizinio aktyvumo leidimas, o ankstesnis tyrimas atliktas 2022 m.
Apklausa vykdyta 2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais visose 27 ES šalyse, apklausta per 26 tūkst. gyventojų. Lietuvoje reprezentatyvios apklausos metu tiesioginio interviu būdu buvo apklausta 1 017 gyventojų.
Pexels.com nuotr.
Atnaujinimo data: 2026-10-02
Taip pat skaitykite:
ŠMSM lankėsi Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu
Pasaulio ir Europos čempionatų prizininkams – valstybės premijos