Socialiniams partneriams pristatyti XXI Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetai švietimo, mokslo ir sporto srityse
Rugpjūčio 11 d. įvyko konsultacija su socialiniais partneriais dėl XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekto. Susitikimo metu suinteresuotoms grupėms pristatyti planuojami Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmai švietimo, mokslo ir sporto srityse.
„Dauguma mūsų darbų yra tęstiniai – toliau įgyvendinsime ankstesnės Vyriausybės pradėtus darbus ir stiprinsime jau pasiektus rezultatus. Didžiausią dėmesį ir toliau skirsime tam, kad kokybiškas ugdymas Lietuvoje būtų prieinamas kiekvienam. Taip pat stiprinsime mokymosi visą gyvenimą, mokslo ir studijų sektorius, skatinsime gyventojų fizinį aktyvumą.
Svarbiausius sprendimus priimsime kartu su socialiniais partneriais. Jau ankstyvą rudenį juos kviesime į darbo grupes, kuriose kartu planuosime konkrečius žingsnius, padėsiančius įgyvendinti iškeltus tikslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Viešosios konsultacijos metu socialiniai partneriai daugiausia akcentavo pedagogų ir dėstytojų darbo užmokesčio, tyrėjų karjeros patrauklumo, užsienio studentų integracijos, STEAM ugdymo plėtros, DI naudojimo ugdymo procese klausimus ir kitas temas.
Bendrasis ugdymas
XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte šiuo metu numatyti devyni svarbiausi veiksmai bendrojo ugdymo srityje.
Pirmiausia, planuojama pasiekti, kad mokytojo pareigybei skaičiuojamos valstybės biudžeto lėšos darbo užmokesčiui 2028 m. pabaigoje sudarytų ne mažiau kaip 170 proc. pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taip pat užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčiui kasmet augtų ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Planuojama parengti perėjimo prie visuotinio ikimokyklinio vaikų nuo 18 mėnesių amžiaus ugdymo savivaldybėse studiją, įgyvendinti pedagogų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose priemonių planą.
Būtų siekiama stiprinti tautinių mažumų mokyklas: kasmet tobulinti ne mažiau kaip 100 tautinių mažumų mokyklų mokytojų kompetencijas, skirti daugiau dėmesio lietuvių ir gimtųjų kalbų mokymui, mokinių integracijai visuomenėje ir neformaliajam švietimui. Taip pat užtikrinti mokinių išorinio pasiekimų vertinimo tvarumą, vykdyti nuoseklią įgyvendinamo ugdymo turinio peržiūrą ir aprūpinti mokyklas reikalingomis mokymo priemonėmis.
Planuojama nustatyti ne mažesnį kaip 15 Eur bazinį lituanistinio švietimo lėšų dydį vienam mokiniui lituanistinio švietimo įstaigų užsienyje vykdomoms lituanistinio švietimo programoms kasmet finansuoti, plėtoti pagalbą teikiančių specialistų tinklą švietimo pagalbos prieinamumui didinti.
Planuojama subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, užtikrinant teisę gauti kokybišką ugdymą(si), nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje mokinys gyvena, pakeisti mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką stiprinant mokyklos veiklos įsivertinimą.
Mokymasis visą gyvenimą
Mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo srityje suplanuoti trys veiksmai.
Planuojama atnaujinti profesinio mokymo pameistrystės forma organizavimo tvarką: įtraukti nuostatas dėl pameistrystės programų kokybės užtikrinimo, išorinio vertinimo, stebėsenos, reikalavimų teikėjams ir darbdaviams.
Planuojama bent 15 tūkst. asmenų per metus sudaryti galimybes plėtoti kompetencijas, įtraukiant valstybės ir savivaldybių vykdomas suaugusiųjų švietimo finansavimo priemones į KURSUOK sistemą ir įdiegiant tvarų biudžeto lėšomis grįstą sistemos finansavimo modelį.
Planuojama pasiekti, kad ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo ugdymo mokinių įsitrauktų į neformalųjį vaikų švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą, užtikrinant tolygų veiklų prieinamumą, pasiekiamumą, įvairovę ir siekiant, kad neformaliojo vaikų švietimo veiklos prisidėtų prie visos dienos mokyklos veiklų plėtros.
Mokslas ir studijos
Mokslo ir studijų srityje nustatyti septyni veiksmai.
Planuojama užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui kasmet augtų ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Būtų siekiama parengti lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje tvaraus finansavimo modelį bei naują mokslo ir studijų institucijų išorinio veiklos vertinimo modelį.
Planuojama parengti tarptautinių studentų pritraukimo modelį, skatinantį Lietuvos aukštojo mokslo žinomumą užsienyje, Lietuvoje studijuojančių užsieniečių kultūrinę, socialinę ir ekonominę integraciją, taip pat apimantį jiems taikomų migracijos procedūrų tobulinimą, siekiant užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą prioritetiniuose sektoriuose.
Taip pat planuojama pakeisti doktoranto statusą ir užtikrinti socialines darbuotojo garantijas, sudaryti sąlygas įgyvendinti tarpkryptines, jungtines doktorantūros programas su kitų šalių universitetais.
Šalia to būtų siekiama sukurti dėstytojų didaktinių kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą, kuri atitiktų tarptautinius aukštojo mokslo kokybės reikalavimus ir užtikrintų nuolatinį dėstytojų profesinį tobulėjimą, bei įteisinti studento praktikos darbo sutartį ir sukurti apmokamos praktikos viešajame sektoriuje modelį.
Sportas ir fizinis aktyvumas
Sporto ir fizinio aktyvumo srityje šiuo metu suplanuoti keturi veiksmai.
Siūloma užtikrinti motyvuojančias trenerių, dirbančių valstybinėse ir savivaldybių įstaigose, darbo apmokėjimo sąlygas ir iki 20 proc. padidinti trenerių darbo užmokestį.
Planuojama plėsti nacionalines fizinio aktyvumo programas. Būtų siekiama, kad mokymo plaukti programoje 2027 m. dalyvautų visi šalies antrokai, o masinių fizinio aktyvumo renginių programoje 2028 m. dalyvautų ne mažiau kaip 23 tūkst. gyventojų. Taip pat planuojama pradėti įgyvendinti naują vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programą ir pasiekti, kad 2027–2028 m. joje dalyvautų ne mažiau kaip 20 tūkst. vaikų.
Planuojama plėtoti sporto infrastruktūrą – finansuoti ne mažiau kaip 12 sporto infrastruktūros objektų naujų statinių statybą, rekonstravimą ar atnaujinimą. Taip pat parengti tvarų sporto klubų finansavimo modelį ir užtikrinti nacionalinių rinktinių sportininkų medicininį aptarnavimą.
Siūlymus teikė kone 20 skirtingų organizacijų
Aktyviausi socialiniai partneriai iki rugpjūčio 10 d. pateikė savo siūlymus dėl XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano priemonių švietimo, mokslo ir sporto srityse.
Siūlymus raštu pateikė 17 skirtingų organizacijų: Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos chemijos mokytojų asociacija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, NVO vaikams konfederacija, Lietuvos Pedagogų asociacijų vadovų taryba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Asociacija „Žmogaus teisių organizacijų koalicija“, Investors forum, Žinių ekonomikos forumas, Šiaulių technologijų mokymo centras, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos bitininkų sąjunga, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Infobalt, Lietuvos verslo konfederacija.
Socialinių partnerių siūlymai šiuo metu vertinami.
Atnaujinimo data: 2026-08-11
Taip pat skaitykite:
Vyriausybėje pagerbti geriausiai brandos egzaminus išlaikę Lietuvos abiturientai
Su universitetais ir kolegijomis sudaryta 18,4 tūkst. studijų sutarčių