Svarbiausi ŠMSM sprendimai ir darbai per 100 pirmųjų naujos Vyriausybės dienų
Per vasarą pradėjusios dirbti XXI Vyriausybės šimtą darbo dienų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) daugiausia dėmesio skyrė lietuvių kalbos stiprinimui, pedagogų pritraukimui ir darbo sąlygų gerinimui, mokslo ir studijų sistemos plėtrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui.
„Kiekvieno sprendimo centre yra žmogus ir jo galimybės mokytis, tobulėti, kurti. Tardamiesi su socialiniais partneriais ieškome būdų atliepti švietimo, mokslo ir sporto bendruomenės poreikius. Sprendimai apima ir ugdymo programų tobulinimą, ir studijų bei mokslo tarptautiškumo didinimą, ir darbo sąlygų gerinimą. Į Seimą neseniai iškeliavo biudžeto projektas, kuriame numatyta didinti darbo užmokestį pedagogams, mokslo ir studijų institucijų darbuotojams, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbantiems sporto treneriams. Džiaugiuosi ir spalį pradėjusia veikti Mokytojų linija, kur mokytojai gali gauti nemokamą psichologinę ir teisinę pagalbą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
2027 m. švietimo, mokslo ir sporto biudžeto projektas: augs darbo užmokestis mokytojams, mokslo darbuotojams ir treneriams
Seimui Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte siūloma nuo kitų metų sausio 1 d. didinti darbo užmokestį pedagogams, dėstytojams, mokslo institucijų darbuotojams, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbantiems sporto treneriams. Darbo užmokestis iš viso turėtų augti 7,56 proc.
Daugiau lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose
Nuo rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklų pradinukai lietuvių kalbos mokosi intensyviau: 1–4 klasėse valstybinės kalbos pamokų skaičius padidintas nuo 5 iki 7 valandų per savaitę. Tai tiek pat, kiek skiriama ir tautinių mažumų gimtajai kalbai mokytis.
Patikslintos kelių dalykų bendrosios programos, mažinant perteklinį sudėtingumą ir gerinant mokymosi nuoseklumą
Nuo naujų mokslo metų pakoreguotos matematikos, lietuvių kalbos, istorijos, biologijos, fizikos, geografijos ir informatikos bendrosios ugdymo programos. Jos pataisytos atsižvelgus į mokomųjų dalykų tarybų pateiktus siūlymus: patikslinta terminija, temų apimtis ir mokymosi seka, perskirstant temas tarp klasių, pašalintos perteklinės, pasikartojančios temos.
Atverta naujų kelių dirbti ES kalbų mokytojais Lietuvos mokyklose
Nuo šių mokslo metų daugiau specialistų gali dirbti ES kalbų mokytojais Lietuvos mokyklose. Sprendimas ypač svarbus atsižvelgiant į užsienio kalbų mokytojų poreikį, regionuose jaučiamą užsienio kalbų mokytojų stygių bei skatinamą ES kalbų plėtrą mokyklose.
Švietimo įstaigose, kuriose trūksta reikiamos kvalifikacijos mokytojų, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų) gali mokyti ir kitų sričių specialistai, puikiai mokantys kalbą, – tiek aukštąjį išsilavinimą turintys gimtakalbiai užsieniečiai, tiek ir kiti asmenys, turintys ne žemesnį kaip C1 lygio atitinkamos kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Numatyta, kad tokie specialistai pedagogo kvalifikaciją galės įgyti per dvejus metus nuo darbo mokykloje pradžios, o dalyko kompetencijas – per ketverius metus.
Pradėjo veikti Mokytojų linija: pedagogai gali nemokamai gauti psichologinę ir teisinę pagalbą
Spalio 9 d. pradėjo veikti Mokytojų linija – psichologinės ir teisinės pagalbos priemonė pedagogams. Psichologinę pagalbą telefonu anonimiškai teikia profesionalūs psichologai. 4 valandas per darbo dieną jie konsultuoja streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ir patyčių, tarpasmeninių santykių klausimais.
Teisinė konsultacinė pagalba teikiama nuotoliniu būdu arba raštu atsakant į mokytojo klausimą, pagal paties mokytojo pasirinkimą. Teisinę konsultacinę pagalbą teikia profesionalūs teisininkai.
Per pirmąsias dešimt linijos veikimo dienų kreipėsi beveik 100 mokytojų.
Mokytojų linija yra vasarą ŠMSM kartu su partneriais parengto Pedagogų pritraukimo ir išlaikymo plano dalis.
Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos mokyklų tinklui
Lietuvos pirmininkavimo metu daugiausia dėmesio skiriama kalbinės ir kultūrinės įvairovės Europos mokyklose stiprinimui. Taip pat planuojama dalytis Lietuvos gerąja patirtimi dirbtinio intelekto taikymo srityje, stiprinti švietimo pagalbą ir įtrauktį Europos mokyklų tinkle.
Tai pirmasis kartas, kai šiai sistemai vadovauja Lietuva. Europos mokyklos yra ES valstybių narių valdomos švietimo įstaigos, kuriose užtikrinamas daugiakalbis ir daugiakultūrinis ugdymas. Europos mokyklų sistemą sudaro 37 mokyklos 15 ES šalių, jose mokosi apie 400 lietuvių. Europos mokyklos buvo įsteigtos tam, kad ES institucijose dirbančių darbuotojų vaikai galėtų gauti kokybišką išsilavinimą savo gimtąja kalba.
Nuo šių mokslo metų profesinis mokymas užsieniečiams vyksta tik lietuviškai arba dvikalbiu būdu
Siekiant paskatinti greitesnę ir sėkmingesnę integraciją į Lietuvos darbo rinką, įgyti profesiją siekiantys užsieniečiai mokosi lietuvių kalba. Mokymosi laikotarpiu taip pat gali būti taikomas dvikalbis – lietuvių ir kitos kalbos – mokymas, kol mokinys pasieks profesinei veiklai reikalingą lietuvių kalbos mokėjimo lygį.
Stiprinami lituanistikos centrai pasaulyje, sukurtas naujas finansavimo modelis
ŠMSM patvirtino naują lituanistikos ir baltistikos centrų užsienyje finansavimo modelį, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklų šių centrų veiklos tęstinumą, stiprinti tarptautines akademines partnerystes ir didinti Lietuvos mokslo, kultūros bei kalbos matomumą pasaulyje. Nuo šiol šiai sričiai planuojama kasmet skirti apie 1,3 mln. Eur per metus, t. y. 53 proc. daugiau nei dabar, o finansavimas bus planuojamas trejų metų laikotarpiui. Tai pirmas kartas, kai lituanistikos ir baltistikos veikloms numatytas vieningas finansavimo modelis.
Pasaulio universitetuose, mokslo institutuose veikia daugiau kaip 30 lituanistikos (baltistikos) centrų, kuriuose mokoma lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, supažindinama su Lietuvos kultūra, dabartine Lietuvos politika, ekonomika ir kitomis Lietuvos aktualijomis. Taip pat centrai vykdo lituanistikos (baltistikos) mokslinius tyrimus, yra atviri lituanistikos židiniai, skatinantys akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogą bei prisidedantys prie kultūrinės diplomatijos tikslų įgyvendinimo.
Patvirtinti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai: daugiau savarankiškumo mokslinių tyrimų institutams, efektyviau planuojamas studijų finansavimas
Seimas spalį pritarė ŠMSM parengtiems Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams. Jie suteikia daugiau galimybių mokslinių tyrimų institutams, palengvina studentų grįžimą į studijas ir leidžia geriau atliepti valstybės poreikius finansuojant studijas.
Viešosios įstaigos statusą turintys mokslinių tyrimų institutai galės steigti įmones, įstaigas ar organizacijas, investuoti į jas savo turtą ir skolintis. Tai sudarys geresnes sąlygas institutams kartu su verslu įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus.
Studentai, nutraukę studijas ir vėliau norintys grįžti į tą pačią ar tos pačios krypties studijų programą valstybės nefinansuojamoje vietoje, galės jas atnaujinti paprasčiau. Jiems nereikės iš naujo dalyvauti bendrajame priėmime per LAMA BPO ar atitikti minimalaus stojamojo balo reikalavimo, nes jie grįš tęsti jau pradėtų studijų aukštesniame semestre savo lėšomis.
Edukologijos doktorantams bei mokslo ir studijų institucijoms – papildoma valstybės parama
Edukologijos doktorantams atveriama daugiau galimybių tarptautiniam akademiniam mobilumui ir valstybės paramai studijoms gauti. Valstybė nuo šių mokslo metų finansuoja edukologijos doktorantų akademines išvykas geriausiose užsienio mokslo ir studijų institucijose. Valstybės paramą galės gauti ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, jei į jas dėstyti atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio. Tam iš viso skirta 2,61 mln. Eur iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Europos socialinio fondo lėšų.
Lietuva tęsia pagalbą Ukrainos sportininkams
Ukrainos sportininkais Lietuvoje besirūpinančioms 6 sporto šakų federacijoms Nacionalinė sporto agentūra šių metų liepą paskirstė beveik 100 tūkst. Eur valstybės lėšų. Ši kompensacija skirta padengti išlaidas, kurias šalies sporto organizacijos patyrė arba dar patirs, padedant Ukrainos aukšto meistriškumo sporto komandoms Lietuvoje: rengiant ar dalyvaujant treniruočių stovyklose ar varžybose, taip pat Ukrainos sportininkų, juos lydinčių bei aptarnaujančių specialistų, medicinos personalo apgyvendinimo, transporto ir kitos išlaidos.
Nuotr. Patricijos Adamovič (BNS)
Atnaujinimo data: 2026-10-21
Taip pat skaitykite:
ŠMSM įvyko Lietuvos ir Vokietijos ministerijų susitikimas: aptartas bendradarbiavimas mokslo srityje