Informacija apie specialųjį vidurinį, aukštesnįjį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą liudijančius dokumentus

Lietuvoje iki 1991 m. veikė technikumai, specialiosios vidurinės mokyklos (pedagogikos, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos ir kt.), kuriose buvo vykdomas mokymas pagal specialiojo vidurinio mokslo programas. Mokytis į šias programas buvo priimami baigusieji pagrindinę (9 kl.) mokyklą. Mokymo trukmė – 3,5–4 metai. Į technikumus buvo priimami ir baigusieji vidurinę mokyklą. Jie mokėsi metais trumpiau nei įstojusieji po pagrindinės mokyklos. Baigusiesiems specialiojo vidurinio mokymo programas buvo išduodami diplomai, liudijantys įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir suteiktą profesinę kvalifikaciją (techniko, technologo, medicinos sesers, auklėtojo, saviveiklinių šokių kolektyvo vadovo ir klubinių įstaigų darbuotojo ir kt.), pakankamą dirbti ne tik techninį darbą, bet ir vadovauti kitiems darbuotojams.

1991 m. technikumai, specialiosios vidurinės mokyklos buvo likviduoti, o jų bazėje įsteigtos aukštesniosios mokyklos. Įstojusiesiems mokytis į technikumus iki 1991 m. aukštesniosiose mokyklose buvo sudaroma galimybė baigti specialiojo vidurinio mokymo programas. Baigus mokyklą jiems buvo išduodamas aukštesniosios mokyklos diplomas (kodas 4001), pažymintis įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. Aukštesniosios mokyklos diplomas pakeitė ankstesnį LTSR egzistavusį vienodo pavyzdžio specialiojo vidurinio mokslo diplomą. Šio diplomo priede buvo įrašomi ir vidurinio lavinimo dalykų įvertinimai. Tačiau nuo 1992 m. nutarta vidurinio lavinimo pažymių į diplomą arba jo priedą nerašyti. Tuomet baigusiesiems specialiojo vidurinio mokymo programas buvo išduodami du baigimo dokumentai – brandos atestatas ir aukštesniosios mokyklos diplomas. Pagal specialiojo vidurinio mokslo programas buvo mokoma iki 1995 m.

Aukštesniųjų mokyklų studijų programos buvo skirtos tik vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims. Studijų trukmė – 3–4 metai, baigusiesiems aukštesniųjų studijų programas buvo išduodamas aukštesniojo mokslo diplomas (kodas 5001). Pirmieji aukštesniojo mokslo diplomai buvo išduoti 1994 m. Mokytis pagal aukštesniųjų studijų programas pagal anksčiau galiojusias Švietimo įstatymo nuostatas buvo priimama iki 2003–2006 m. m.

Iki 2000 m. aukštojo mokslo sistema buvo unitarinė – universitetinio lygmens, o nuo 2000 m. binarinė – greta universitetinių studijų įvestos neuniversitetinės (vėliau įvardytos koleginėmis) studijos, kurias pradėjo įgyvendinti neuniversitetinės aukštosios mokyklos – kolegijos. Neuniversitetinis sektorius kurtas reformuojant aukštesniojo mokslo sistemą.

2000 m. aukštesniųjų mokyklų bazėje pradėtos steigti pirmosios kolegijos. Tuo metu kolegijoje buvo vykdomos neuniversitetinės studijos ir studijuojama pagal neuniversitetines studijų programas. Baigus studijas buvo išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis įgytą aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

Pagal 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio 15 dalį, kvalifikacija, įgyta iki šio įstatymo įsigaliojimo baigus neuniversitetinių studijų programą, prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus koleginių studijų programą. Teisės akto nuoroda pateikta čia.

Visos šiuo metu vykdomos mokymo ir studijų programos su jų suteikiama kvalifikacija yra įregistruotos Studijų ir mokymo programų registre ir paskelbtos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapyje bei aikos.smm.lt.

Specialusis vidurinis, aukštesnysis ir aukštasis koleginis (neuniversitetinis) išsilavinimas yra skirtingo lygio išsilavinimai. Išsilavinimo vertinimas priklauso ne nuo konkrečios mokymo įstaigos, bet nuo studijų programos tipo. Teisinių dokumentų, kurie leistų prilyginti specialųjį vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą dabar kolegijose teikiamam išsilavinimui, kuris atitinka 6-ąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį, nėra.

Užsienyje įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo ar aukštesniojo išsilavinimo vertinimą ir pripažinimą atlieką Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), kuriam pavesta atlikti ENIC ir NARIC Lietuvos nario funkcijas, pagal poreikį kaupti ir teikti informaciją apie užsienio ir Lietuvos valstybių švietimo sistemas, siekiant užtikrinti išsilavinimo ir kvalifikacijų, įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą. Vertinimas ir pripažinimas atliekamas vadovaujantis 2012 m. vasario 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 212 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinio pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Nr. 475, 2024-06-12, paskelbta tar 2024-06-14, i. k. 2024-10908, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0DEDE1A7E942/asr).

Informacija apie užsienio kvalifikacijų pripažinimą teikiama SKVC tinklapyje, skiltyje „Kvalifikacijų pripažinimas“. Informacija teikiama ir anglų kalba.

Lietuvos Respublikos švietimo sistemai priklausančios kvalifikacijos nereikalauja tvirtinimo, t. y. jų nereikia nei vertinti, nei pripažinti.

Asmenys, norintys išvykti į užsienį ir kurie Lietuvoje yra įgiję:

• specialųjį vidurinį (iki 1995 m.) ar jį atitinkantį išsilavinimą (specialioji vidurinė mokykla (pedagoginė, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos ir kt.); technikumas; aukštesnioji mokykla);
• aukštesniojo mokslo (iki 2006 m.) išsilavinimą;

ir nori gauti patvirtinimą apie įgytą išsilavinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turi pristatyti:

• prašymą;
• diplomo ir diplomo priedo kopijas;
• paso (kortelės) kopiją (jei keitėsi pavardė, – patvirtinantį dokumentą, pvz., santuokos liudijimą).