2017 m. kovo 30 d. Rygoje vyko Baltijos mokslo tinklo projekto tarptautinis seminaras, skirtas dalyvavimo „Horizontas 2020“ programoje plėtros strateginei svarbai

2017 m. kovo 30 d. Rygoje įvyko Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo projekto tarptautinis seminaras, skirtas dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020” (toliau – H2020) plėtros (angl. widening participation) strateginei svarbai. Seminaro tikslas –  nustatyti dalyvavimo H2020 programoje kliūtis ir pateikti siūlymus, kaip nauja Europos Sąjungos bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (toliau – BP) galėtų spręsti Baltijos mokslo tinklo projekto šalių dalyvavimo H2020 programoje problematiką (ypač akcentuojant Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atvejus).

Buvęs Europos Komisijos srities „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ (angl. Spreading Excellence and Widening Participation) vadovas dr. Dimitri Corpakis pristatė šios srities iššūkius ir galimybes H2020 programoje globalios žinių ekonomikos kontekste. Dr. Dimitri Corpakis trumpai pristatė Teaming, Twinning ir ERA Chairs iniciatyvas, taip pat iniciatyvą „Pavyzdinės kompetencijos žymena“ (angl. Seal of Excellence), pabrėžė NCP vaidmens svarbą siekiant sėkmingo dalyvavimo H2020 programoje.

Visionary Analytics atstovas dr. Žilvinas Martinaitis pristatė atliekamos studijos apie ES-13 šalių dalyvavimo BP7 ir H2020 programose pirmines išvadas:

1. ES-13 valstybės gauna mažiau nei 5 proc. BP7 ir H2020 finansavimo;
2. Esama koreliacijos tarp valstybių mokslui ir inovacijoms skiriamos dalies nuo bendrojo vidaus produkto ir jų gaunamo finansavimo dydžio iš BP7 ir H2020 (kuo mažiau investuojama, tuo mažesnis finansavimas gaunamas iš BP7 ir H2020);
3. ES-13 valstybių finansavimas iš BP7 vienam dalyviui – 172 Eur, iš H2020 – 226 Eur; ES-15 valstybių finansavimas iš BP7 vienam dalyviui – 348 Eur, iš H2020 – 458 Eur. Šią disproporciją paaiškina tai, kad projektų vykdytojams taikomi nacionaliniai tyrėjų darbo užmokesčiai, kurie priklauso nuo nacionalinio finansavimo galimybių;
4. BP7 3 sėkmingiausios organizacijos – Centre national de la recherche scientifique, Fraunhofer-Gesellschaft, University of Oxford – iš viso gavo 1,8 mlrd. Eur finansavimo, o visos ES-13 valstybės kartu paėmus taip pat gavo 1,8 mlrd. Eur finansavimo. Ta pati tendencija kartojasi H2020 programoje;
5. Ankstesnės prognozės, esą, ES-13 valstybės per ilgesnį laiką pasivys senbuves, nepasitvirtino. BP6 ES-13 gavo 4,9 proc. finansavimo, BP7 ES-13 gavo 4,4 proc. finansavimo, H2020 (2014-2015 m.)  ES-13 gavo 5,5 proc. finansavimo.

Dr. Žilvinas Martinaitis išskyrė ES-13 šalių dalyvavimui BP ir H2020 programose iškylančias kliūtis:

1. ES-13 valstybių žemesnis mokslinės ekscelencijos lygis nei ES-15 valstybių;
2. Finansavimo taisyklės (atlyginimo ir išlaidų dydžių skirtumų tarp ES-13 ir ES-15 problema);
3. Kvietimų tematika pernelyg siaura;
4. Kontaktų ir įsitinklinimo stoka, ES-13 įvaizdžio problema (ES-15 valstybės nepakankamai pasitiki ES-13 valstybėmis, kad šios būtų priimamos į konsorciumus);
5. Nacionalinės finansavimo programos tyrėjams dažnai atrodo patrauklesnės dėl mažesnės „biurokratijos“, didesnio užtikrintumo, kad finansavimas bus gautas. Susidaro situacija, kad ES-13 valstybių tyrėjai finansavimui gauti pasitelkia nacionalines programas, o H2020 programoje dalyvauja kaip partneriai (dėl prestižo), o ne konsorciumų lyderiai, nes tai reikalauja mažiau darbo ir įsipareigojimų.

Seminaro dalyviai elektroniniu balsavimu išrinko keturias didžiausias dalyvavimo programose kliūtis, dėl kurių buvo diskutuojama grupėse:

1. Matthew effect (esantys periferijoje lieka užrakinti periferijoje, o turintys pakankamai išteklių toliau juos kaupia ir turtėja);
2. Žemi sėkmės rodikliai;
3. Kontaktų ir įsitinklinimo stoka;
4. Žema paraiškų kokybė.

  Daugiau informacijos apie Rygoje vykusį tarptautinį seminarą rasite Baltijos mokslo tinklo tinklalapyje čia.