2016 m. gruodžio 13 d. ir 15 d. vyko Baltijos mokslo tinklo projekto nacionaliniai seminarai

Švietimo ir mokslo ministerija ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras 2016 m. gruodžio 13 d. ir 15 d. organizavo Europos Sąjungos INTERREG Baltijos jūros regiono programos Baltijos mokslo tinklo projekto nacionalinius seminarus, skirtus tyrėjų tarptautiniam bendradarbiavimui ir mobilumui aptarti. Gruodžio 13 d. renginys buvo skirtas mokslą administruojančių institucijų atstovams, o 15 d. – akademinei bendruomenei.

Seminarų dalyviams buvo pristatytas Baltijos mokslo tinklo projektas ir pateikta Lietuvos mokslo tarptautiškumo bei tyrėjų mobilumo apžvalga. Diskusijų metu buvo pripažinta, kad tyrėjų mobilumas ir tarptautinis bendradarbiavimas, visų pirma, yra priemonės mokslinei kompetencijai ugdyti ir mokslinei patirčiai perduoti, o ilgalaikėje perspektyvoje – strateginiams valstybės siekiams įgyvendinti.

Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad mokslo ir studijų institucijose sąlygas tyrėjų mobilumui ir tarptautiniam bendradarbiavimui dažnai lemia institucijos organizacinė kultūra. Svarbus klausimas aptariant tyrėjų mobilumą ir tarptautinį bendradarbiavimą – tyrėjų iš užsienio pritraukimas. Atvykusiam tyrėjui draugiško ir palankaus mikroklimato institucijoje sudarymas, institucijų įsipareigojimų vykdymo laiku užtikrinimas, migracijos procedūrų (leidimų gyventi ir dirbti išdavimas) trečiųjų šalių piliečiams atlikimo operatyvumas ir paprastumas, finansavimo nuoseklumas yra būtinos sąlygos pasitikėjimo Lietuva, kaip partnere, ugdymui ir sėkmingam užsienio tyrėjų pritraukimui. Dėstytojų iš užsienio pritraukimo kontekste buvo pateiktas Danijos pavyzdys, taikant iš užsienio atvykstančių dėstytojų darbo užmokesčiui mokestines lengvatas. Diskusijų metu buvo pastebėta, kad Lietuvoje doktorantai ar podoktorantūros stažuotojai, dažniausiai dėl šeimyninių aplinkybių, renkasi trumpesnes (nei vieno mėnesio) užsienio stažuotes, todėl buvo akcentuojamas įvairių mobilumo schemų (tiek ilgalaikių, tiek ir trumpalaikių) poreikis. Diskusijų dalyvių nuomone, išvykti ilgalaikėms stažuotėms ypač aktualu fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų atstovams, kai rezultatui pasiekti trumpo stažuotės laikotarpio nepakanka. Humanitarinių ir socialinių mokslų  atstovai pabrėžė metinių atostogų moksliniam darbui, stažuotėms svarbą. Be to, buvo akcentuojamas sąlygų sugrįžti (t. y. darbo vietos išsaugojimo) užtikrinimo būtinumas kartu užtikrinant išvykstančiųjų pavadavimo galimybę. Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų mobilumas, be kita ko, gali pasitarnauti ir kaip užsienio studentų intereso atvykti į Lietuvą skatinimas. Diskusijų dalyviai taip pat pabrėžė, kad greta dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“, nemažiau svarbus yra tyrėjų dalyvavimas dvišalėse programose, ypač su Šiaurės šalimis. Diskusijų metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos mokslo vertinimo sistemoje trūksta tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo priemonių.

Aptariant klausimą, ar tyrėjų mobilumo ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekste Baltijos jūros regiono šalys galėtų būti prioritetinis regionas, diskusijos dalyviai pabrėžė kaimynystės pranašumus. Diskusijų dalyviai taip pat pabrėžė aukštą  Baltijos jūros regiono šalių (ypač Vokietijos, Švedijos) infrastruktūros lygį. Apibendrindami diskusijų dalyviai akcentavo priemonių įgyvendinimo lankstumo svarbą.

Akimirkos iš Baltijos mokslo tinklo nacionalinių seminarų:

On 13 and 15 December 2016, the Ministry of Education and Science and the Research and Higher Education Monitoring and Analysis Centre (MOSTA) organized – within the framework of the INTERREG Baltic Sea Region funded project Baltic Science Network (BSN) – two national workshops designed to discuss issues of researchers’ international cooperation and mobility. The 13 December workshop was held for representatives of research administrators and that of 15 December, for the academic community.

At the beginning of both workshops, the Baltic Science Network project and a survey on Lithuanian research internationalisation and researchers’ mobility were introduced to the workshop participants. During the discussions, it was acknowledged that researchers’ mobility and international cooperation are means to foster researchers’ scientific competence and share their scientific experience, whereas in the long-term perspective, researchers’ mobility and international cooperation were acknowledged as means to implement national strategic objectives.

Discussion participants pointed out that conditions in Lithuanian research and higher education institutions for researchers’ mobility and international cooperation are often influenced by the organisational culture at the institution concerned. An important issue concerning researchers’ mobility and international cooperation is attraction of researchers from abroad.  Creation of an amiable environment in the institution for in-coming researchers, ensuring a prompt and opportune execution of the institution’s commitments and obligations as well as of migration procedures (i.e., issuance of residence and work permits) to third-country citizens, consistency of funding are indispensable conditions for fostering trust in Lithuania as a would-be partner and for effective attraction of researchers from abroad. In the context of attraction of researchers from abroad, an example of Denmark was put forward with regard to tax relief applicable to the remuneration of researchers coming to the country from abroad.   During the discussions, workshop participants noted the fact that in Lithuania doctoral students and post-doctoral interns, most often due to their family situation, rather opt for shorter than one month internships or fellowships abroad. In this connection, a necessity for mobility schemes of various duration (both short-term as well as long-term) was emphasised. In the opinion of the workshop participants, internships of longer duration are particularly important for representatives of physical, biomedical and technology sciences, wherein for a research result to be obtained, a short-term internship is not sufficient.  Representatives of humanities and social sciences emphasised the importance of a sabbatical. Also emphasised was the absolute necessity to ensure proper conditions for the researcher’s return (i.e., preservation of the researcher’s work place) while also ensuring the possibility for the outgoing teacher to be replaced for his/her temporary secondment. Discussion participants also noted that mobility of the teachers of research and higher education institutions, among other things, might be conducive to fostering foreign students’ interest to come to Lithuania for their study. Discussion participants also stressed the fact that alongside participation in the Horizon 2020 programme, of no lesser importance is researchers’ participation in the bilateral programmes, especially in cooperation with the Nordic countries. Also, attention was drawn to the fact that in the evaluation system of Lithuanian research, measures to promote international cooperation constitute the missing component.

While discussing the issue whether in the context of the researchers’ mobility and international cooperation, the countries of the Baltic Sea Region could be a priority region, discussion participants emphasised the advantages of country neighbourhood. Discussion participants also stressed the high level of the infrastructure of the countries of the Baltic Sea Region (especially, Germany and Sweden). In conclusion, workshop participants emphasised the importance of flexibility for the implementation of measures.

Above are glimpses from the workshops.