Dažniausiai užduodami klausimai

Ką reiškia skirtingi oro pavojaus signalai?

Geltonas perspėjimo signalas – tikėtinas oro pavojus; pavojų keliančių objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra. Darbuotojai turi išlikti ramūs, tačiau apsvarstyti tolesnius veiksmus: iš anksto žinoti, kur yra artimiausia priedanga ar saugi patalpa, stebėti oficialią informaciją (pvz., LRT).

Raudonas perspėjimo signalas – objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad į ją įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokio pranešimo apie oro pavojų signalą, darbuotojai ir mokiniai nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas saugias vietas, nustatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir likti jose iki atskiro pranešimo apie pavojaus pabaigą. Ugdymo įstaigos turi užtikrinti tinkamą komunikaciją su vaikų tėvais (globėjais): informuoti, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, paprašyti tėvų nesiimti veiksmų iki atskiro pranešimo. Taip pat neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol negautas pranešimas apie pavojaus pabaigą.

Baltas perspėjimo signalas – oro pavojaus nėra/neliko. Tai reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir tęsti oficialios informacijos stebėjimą.

Kokios ugdymo įstaigos privalo rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus?

Ugdymo įstaigų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, jeigu įstaiga atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

• teikia formaliojo švietimo paslaugas, kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir mokinių);
• vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir auklėtinių).

Įstaigose, kurios neprivalo rengti tokių planų, rekomenduojama nusimatyti tam tikrus algoritmus, procedūras kaip elgtis įvairiose situacijose.

Koks yra neformalaus švietimo įstaigų vaidmuo krizinių situacijų metu?

Neformaliojo švietimo įstaigoms galioja tos pačios rekomendacijos, kaip ir bendrojo ugdymo mokykloms: gavus oro pavojaus signalą būtina pasitraukti į saugias patalpas. Apie tai būtina pagalvoti ir susiplanuoti iš anksto – neformaliojo švietimo įstaigos vadovas, kaip ir bet kurios kitos ugdymo įstaigos vadovas, yra atsakingas už mokinių ir personalo saugumą jų darbo metu.

Ar yra vienas aiškus algoritmas visoms ugdymo įstaigoms?

Vienas detalus algoritmas tinkantis visoms ugdymo įstaigoms neįmanomas dėl kiekvienos įstaigos veiklos, patalpų ir kitos specifikos. Bendrojo pobūdžio algoritmas galėtų atrodyti taip:

Kilus oro pavojui visos ugdymo įstaigos turi vadovautis Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ar kitos kompetentingos institucijos instrukcijomis ir nurodymais. Dalis rekomendacijų jau yra parengta ir patalpinta LT72 interneto svetainėje ir socialinių tinklų paskyrose. Informaciją taip pat teikia savivaldybių parengties pareigūnai, kiti civilinės saugos specialistai, įskaitant PAGD teritorinių padalinių darbuotojus.

Svarbu, kad kiekviena ugdymo įstaiga būtų nusimačiusi priedangas ar saugias vietas, kuriose būtų slepiamasi paskelbus oro pavojų , kad darbuotojai ir mokiniai žinotų, kokiu maršrutu priedangos ar saugios vietos yra greičiausiai pasiekiamos. Tam svarbu iš anksto atlikti pratybas ir išsibandyti, kaip realiai vyksta judėjimas, ar visi praėjimai yra atrakinti ir pan.

Taip pat turi būti iš anksto susitarta dėl komunikacijos su tėvais: kas ir kokiais informacijos kanalais praneša mokinių tėvams apie atliktas procedūras bei mokinių saugumą. Būtina iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis.

Kokios patalpos gali būti priskiriamos saugioms patalpoms?

Tai patalpos, kurios sudaro didžiausią galimą apsaugą nuo oro pavojaus poveikio: patalpos be langų, vidinės patalpos, rūsiai ar kitos patalpos, atitinkančios dviejų sienų taisyklę. Konkrečios saugios patalpos parenkamos įstaigos vadovo, įvertinus pastato ypatumus ir vadovaujantis atsakingų institucijų rekomendacijomis (pvz., savivaldybių, teritorinių PAGD padalinių).

Ką daryti, jei ugdymo įstaiga neatitinka priedangos saugumo reikalavimų: neturi rūsio, koridorių be langų, patalpų su dvejomis sienomis?

Būtina įsivertinti, ar šalia ugdymo įstaigos nėra kitos priedangos ar kito tinkamo pastato, inžinerinio statinio (pvz., tilto, viaduko, požeminės perėjos), patogaus landšafto (pvz., griovio, įdubos), kuris užtikrintų saugią aplinką ir kurį per trumpą laiką galėtų pasiekti mokiniai.

Jei tokios galimybės nėra, būtina bent keliose ugdymo įstaigos patalpose įsirengti langų „skydus“ (pvz., naudoti apsaugines plėveles, smėlio maišus ar kt.), kad šalia įvykus sprogimui stiklo šukės nesužeistų patalpoje esančių žmonių.

Ką daryti, jei priedanga yra per maža mokiniams ir kitiems pasislėpti atėjusiems asmenims?

Reikia įvertinti šalia esančių priedangų užimtumą. Svarbiausia užtikrinti vaikų saugumą, jei yra galimybė, suaugusieji gali būti nukreipiami į šalia esančią priedangą arba saugią patalpą ugdymo įstaigoje (pvz., koridorių be langų).

Ką daryti, jei artimiausia priedanga yra per toli mažiems vaikams?

Tokiu atveju pasiliekama saugioje vietoje ugdymo įstaigoje: patalpoje be langų, nuo išorės atskirtoje bent viena siena.

Situacija: dvi mokyklos yra šalia viena kitos. Viena iš jų yra kolektyvinės apsaugos statinys miesto savivaldybės teritorijoje, kita – ne. Ar gali ta mokykla, kuri nėra kolektyvinės apsaugos statinys, nusimatyti savo pastate tinkamą patalpą ir esant ekstremaliai situacijai likti savo patalpoje? Ar būtina eiti į šalia esančią mokyklą?

Gavus raudoną oro pavojaus signalą, ugdymo įstaiga pirmiausia užtikrina žmonių apsaugą savo patalpose – priedangoje arba saugioje patalpoje. Judėjimas į kitą statinį galimas tik tuo atveju, jei jis numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų plane. Planuojant turi būti sutarta su kita įstaiga, ar evakuacija į šią įstaigą galima, ir įvertinti, ar evakuacija į kitą pastatą gali būti atlikta saugiai. Jei evakuacija į kitą įstaigą nėra įtraukta į planą arba evakuacija nėra saugi, liekama savo ugdymo įstaigoje.

Ką daryti, jei raudono perspėjimo signalo metu tėvai atvyksta į mokyklą pasiimti vaikų?

Jei tėvai (globėjai) atvyko į įstaigą pasiimti vaikų, būtina pakviesti tėvus pasilikti įstaigoje saugioje vietoje iki pavojaus signalas bus atšauktas. Jei tėvai nesutinka, būtina įspėti, kad jie yra asmeniškai atsakingi už vaiko saugumą, kai jie paliks įstaigą.

Informaciją apie vaiko atsiėmimą rekomenduojama fiksuoti, t. y. pasižymėti vaiko vardą ir pavardę, klasę, atsiėmusio tėvo vardą ir pavardę. Oro pavojaus metu kiekviena minutė yra svarbi, todėl nereikia prašyti tėvų pasirašyti papildomų formų dėl vaiko atsiėmimo – jei tėvai su vaiku palieka įstaigą, svarbu, kad jie spėtų nuvykti iki šeimos pasirinktos saugios vietos.

Kaip komunikuoti su tėvais dingus ryšiui priedangoje?

Jei dingo įstaigos interneto ryšys, tačiau yra mobilus ryšys, tėvams galima išsiųsti žinutes  per telefono aplikacijas ar SMS žinutes. Jei nėra nei interneto ryšio, nei mobiliojo ryšio, reikia laukti, kol jis bus atstatytas ir tada išsiųsti žinutę prieinamomis ryšio priemonėmis. Jei rūsyje interneto ar mobilaus ryšio signalas yra silpnas, ugdymo įstaiga galėtų pagalvoti apie galimybes įsirengti interneto ryšį rūsyje.

Ar mokykla turi informuoti tėvus apie oro pavojų?

Ne, mokykla turi informuoti tėvus tik apie atliktą veiksmą, t. y. mokinių ir darbuotojų persikėlimą į saugias patalpas. Nerekomenduojama tėvų informuoti proceso vykdymo metu – tą laiką būtina skirti saugiam evakavimuisi. Komunikacija su tėvais atliekama esant galimybei, tačiau ji yra svarbi siekiant mažinti paniką ir nežinią apie vaikų būklę.

Ką daryti, jei perspėjimo signalas paskelbiamas tada, kai lopšelio vaikai miega?

Tokiu metu būtina vaikus nedelsiant pažadinti, kuo skubiau aprengti arba paimti šiltesnius viršutinius drabužius ir pereiti į saugią vietą.

Kaip reikėtų tinkamai pasielgti, jei pavojus paskelbtas pertraukos metu?

Būtina kuo skubiau informuoti mokinius, esančius visoje mokyklos teritorijoje, apie privalomą skubėjimą į saugias patalpas. Iš anksto svarbu nusimatyti, kaip pavojaus signalą galimą būtų paskelbti po mokyklos teritoriją (pvz., per mokyklos radiją, garsiakalbius ir pan.). Būtina tokią situaciją išbandyti pratybų metu, nes pavojaus signalas gali būti bet kada. Mokiniai turi būti supažindinti su situacijomis, kaip elgtis gavus signalą apie oro pavojų (kur susirinkti, kad būtų nuvedami arba patys judėtų į priedangą ar saugią vietą, ir pan.).

Ką daryti, jei perspėjimo signalas gaunamas ekskursijos metu mokykliniame autobuse?

Mokytojai ir autobuso vairuotojai turi būti apmokyti ar supažindinti, kaip elgtis tokiose situacijose. Būtina nedelsiant patikrinti, kur yra artimiausia priedanga, ir su mokiniai eiti į ją. Jei iki artimiausios priedangos yra didelis atstumas, būtina ieškoti bet kokios kitos saugios vietos: miško, didelių medžių, griovio, tilto, viaduko, požeminės perėjos ar kito statinio.

Svarbu visus informuoti, kad išgirdus atskrendančio objekto garsą būtina kristi ant žemės ir užsidengti rankomis galvą. Būtina likti pasislėpus, kol negausite pranešimo, kad oro pavojaus nėra (baltas signalas). Svarbu nepasiduoti panikai, elgtis ramiai, susikaupti.

Kaip užtikrinti vaikų su intelekto, elgesio sutrikimais saugumą, kai jie dėl savo jautrumo, uždarų erdvių baimės negali nusileisti ar išbūti rūsio patalpoje priedangoje?

Vaikams, kurie į krizines situacijas reaguoja jautriau, priedangoje reikia parūpinti vaikams įprastų daiktų, pasirūpinti jų užimtumu, taip pat atlikti pratybas, kad vaikai iš anksto susipažintų su patalpa, evakuacijos procedūromis.

Kaip būtų tiekiamas maistas ir vanduo ankstyvojo, ikimokyklinio amžiaus vaikams, jei priedangoje tektų būti ilgiau?

Pirmiausia būtina pasirūpinti geriamuoju vandeniu. Priedanga yra skirta trumpalaikiam, iki kelių valandų trunkančiam slėpimuisi, todėl, jei įmanoma, rekomenduojama verčiau pasirūpinti ilgo galiojimo užkandžiais, o ne šilto maisto tiekimu.

Ką daryti, jei pavojus paskelbiamas egzamino metu ir į patalpą slėptis atvyksta pašaliniai asmenys?

Tokioje situacijoje svarbiausia yra užtikrinti žmonių saugumą. Jei patalpa yra saugi oro pavojaus metu, į ją būtina priimti ir kitus asmenis. Jei yra galimybė, reikia užtikrinti saugų egzaminų užduočių laikymo/atlikimo vietų ir patalpų, kurioje slepiasi žmonės, atskyrimą.

Ką daryti, jei darbuotojai supanikuoja arba išvyksta atsiimti savo pačių vaikų?

Stresinėje situacijose galimos įvairios žmonių reakcijos. Pirmiausia reikėtų pasistengti darbuotoją nuraminti, padėti informuoti darbuotojo vaiką, kad būtina nueiti į saugią vietą.

Jei darbuotojas nesutinka su pagalba ir vis tiek nori pasišalinti iš įstaigos – jį išleisti ir informuoti, kad už savo saugumą jis atsakingas pats. Svarbu pasižymėti informaciją apie išvykusį darbuotoją: vardą, pavardę, išvykimo laiką. Ši informacija svarbi, jei reiktų vykdyti gyventojų gelbėjimo procedūras.

Taip pat būtina reguliariai vykdyti ekstremalių situacijų pratybas. Jų metu formuojasi įgūdžiai, kurie yra kritiškai svarbūs realaus pavojaus metu.