Iš valstybės lėšų, kurios skiriamos vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, priešmokykliniam ugdymui finansavimas skiriamas ne trumpesniam kaip 640 valandų ugdymui per metus.  Jeigu priešmokyklinis ugdymas mokykloje vyksta ilgiau nei 640 val., kitą ugdymo laiko dalį finansuoja mokyklos ar grupių savininkas (valstybė, savivaldybė ar kitas švietimo teikėjas).

Mokiniams, kurie ugdomi specialiosiose mokyklose arba specialiosiose grupėse, pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 2 priedo rodiklius apskaičiuotos bazinės ugdymo lėšos didinamos 2 kartus.

Faktinis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių pagal priešmokyklinio ugdymo programas bendrosios paskirties grupėse, skaičius mokinių sraute didinamas 2 kartus.

Mokiniams, kurie ugdomi tautinės mažumos kalba, ugdymo lėšos didinamos 6,25 proc.

Ar reikia mokėti už priešmokyklinį ugdymą?

Priešmokyklinis ugdymas nemokamas. Gali būti nustatomas mokestis, jeigu ugdymas trunka ilgiau negu 640 val. per metus. Taip pat mokestis už maitinimą (išskyrus užmokestį už pietus) ar kitas teikiamas paslaugas. Mokestį nustato savivaldybės taryba ar kitas švietimo teikėjas. Valstybė, savivaldybė ar kitas švietimo teikėjas turi teisę keisti nustatytą ugdymo, maitinimo ir kt. mokesčio dydį, tvarką ir kitas su tuo susijusias nuostatas.

Ar vaikai yra vežami iki priešmokyklinės grupės ir atgal, jei gyvena toliau nei 3 km iki ugdymo įstaigos? 

Visi vaikai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir gyvena kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo artimiausios mokyklos, kuri vykdo priešmokyklinio ugdymo programą, turi būti vežami iki mokyklos ir atgal mokykliniu autobusu. Jeigu mokykla jo neturi, tėvams ir mokyklai susitarus, – kita transporto priemone.

Mokinių, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, vežimas iki ugdymo įstaigos ir iš jos nuo 2023 m. reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 str. 1 d. 

Kas sprendžia, kokias ugdymui skirtas priemones gali pirkti mokyklos?

Tai nusprendžia mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į Švietimo aprūpinimo standartus. Tariamasi ir su mokyklos bendruomene, ko reikia mokyklai, grupei, kad mokymosi aplinka skatintų vaiko kūrybiškumą, įgimtą smalsumą, padėtų atsikleisti jo gabumams ir ugdytis. Ugdymo priemonės perkamos iš valstybės skiriamų mokymo lėšų ar savivaldybės, kito švietimo teikėjo skirtų asignavimų.

Priešmokyklinio ugdymo mokytojas atrenka ir kūrybiškai atnaujina ugdymo priemones, atsižvelgdamas į grupę lankančių vaikų ypatumus, poreikius ir bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą.

Kaip organizuojamas vaikų maitinimas?

Vaikų maitinimas organizuojamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu

Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčius, pietus, vakarienę ‒ ir papildomus ‒ priešpiečius, pavakarius, naktipiečius. Maitinimų skaičių vaikams parenka tėvai (globėjai) ir gali tai įtvirtinti pasirašydami mokymo sutartį. Mokestis už maitinimą, sąlygos, kada šis mokestis gal būti mažinamas ar nuo jo visiškai atleidžiama, gali būti aptartas mokymo sutartyje ar susipažįstant su valstybės, savivaldybės, kito švietimo teikėjo kitu teisės aktu nustatytais įkainiais.

Alergiškiems vaikams, kuriems gydytojas pažymoje nurodo saugotis tam tikrų produktų, gali būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.

Mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2021 m. liepos 1 d. visiems priešmokyklinukams nemokami pietūs skiriami be atskiro tėvų (globėjų) prašymo).

Atnaujinimo data: 2024-05-23