2024 m. vykusios viešosios konsultacijos

2024 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė viešoms diskusijoms siūlymus dėl ugdymo tautinių bendrijų mokyklose. Viešosios konsultacijos tikslas – sutarti dėl sprendimų, kaip mokyklose tautinių bendrijų kalbomis sudaryti lygiavertes ugdymosi sąlygas ir galimybes tolesniam mokymosi, studijų ir karjeros pasirinkimams.

2024 m. rugsėjo mėnesį prasidėjo viešųjų konsultacijų ciklas dėl švietimo rodiklių, švietimo duomenų skelbimo apimčių ir būdų. Viešųjų konsultacijų tikslas buvo rasti sprendimą, kokie rodikliai svarbūs, apibrėžiant, kas yra gera mokykla; kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, kad visuomenė galėtų susidaryti objektyvų supratimą apie mokyklų veiklos kokybę; kokia forma duomenys turėtų būti viešinami.Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, viešųjų konsultacijų metu konsultuodamasi su įvairių organizacijų – mokyklų asociacijų, tėvų, nevyriausybinių švietimo, žurnalistų organizacijų, akademinės bendruomenės atstovų, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kt. atstovais bei apibendrinusi organizacijų atstovų išsakytas nuomones ir pastabas, parengė Mokyklos kokybės reikalavimų rodiklių projektą. Kviečiame susipažinti su Mokyklos kokybės reikalavimų rodiklių projektu. 

Organizacijos, bendruomenės, institucijos, piliečiai buvo kviečiami teikti siūlymus šiomis kryptimis:

1.Gali būti sudarytos geresnės galimybės tautinių mažumų vaikams gerai išmokti lietuvių kalbą jau darželiuose ir pradinėse mokyklose. Negalime tikėtis, kad, skiriant mažiau laiko išmokti tą pačią programą kaip ir lietuviškose švietimo įstaigose, tautinių mažumų vaikai sugebės tai padaryti. 

2. Siūlyta diskutuoti dėl visuomeninių mokslų dalykų mokymo lietuvių kalba: istorijos, geografijos, pilietiškumo. Iki programų atnaujinimo tautinių bendrijų mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo ugdymo programų temos, taip pat lietuvių kalba mokoma pilietiškumo pagrindų. Atnaujintose ugdymo programose numatyta, kad, mokant istorijos, pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad Lietuvos istorija tampa neatsiejama visos istorijos dalimi. Lietuvos geografijos temos taip pat natūraliai integruojamos į ugdymo turinį. Ten, kur kontekstas tinkamas, visada atsiranda Lietuva. Atskiro Lietuvos geografijos kurso nėra. Atskirti Lietuvos ir pasaulio istoriją ar geografiją didaktiniu požiūriu jau – praeitis.

3. Siūlyta svarstyti, kad mokyklos tarybos sprendimu privaloma tautinės bendrijos kalba viduriniame ugdyme toje mokykloje galėtų tapti pasirenkama. Šiuo metu matome nevienodas mokinių galimybes rinktis dalykus viduriniame ugdyme. Tautinių bendrijų mokyklų mokiniai kai kuriais atvejais negali pasirinkti visų reikiamų dalykų stodami į norimas studijas. Privalomai tautinės bendrijos kalbai tapus pasirenkamąja, daliai moksleivių atvertų daugiau galimybių.

4.Viešai svarstyti teikta idėja, kad mokyklos, kuriose mokoma ne lietuvių kalba, gali pačios mokyklos sprendimu įdarbinti mokytojus, kurie mokys atskirus dalykus lietuvių kalba. Mokyklos jau dabar susiduria su sunkumais rasti dalyko mokytojus, mokančius tautinių mažumų kalba. Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių vertiname, kad problema tik aštrės. Šiuo metu Švietimo įstatyme numatyta, kad tėvų pageidavimu mokykla gali priimti sprendimą mokyti atskirus dalykus lietuvių kalba. 

5.Siūlyta diskutuoti dėl tautinių mažumų mokyklų mokytojų aukštesnio lietuvių kalbos mokėjimo lygio, kad jie galėtų laisvai reikštis ir bendrauti lietuvių kalba. Tam galėtų būti numatytas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis, mokytojai, kuriems artėja pensija, būtų atleidžiami nuo šio reikalavimo. Artimiausiu metu galėtume įgyvendinti nacionalinę mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programą, skirtą gerinti įgūdžius mokyti lietuvių kalba. Taip pat siūlome sudaryti papildomas galimybes tobulinti lietuvių kalbą platformoje kursuok.lt.

6.Vertinant teisės aktus, identifikuota spraga, neužkertanti kelio nedraugiškoms valstybėms vykdyti savo ugdymo programas Lietuvoje. Siūlyta ją naikinti. Nors tokių mokyklų šiuo metu Lietuvoje nėra, bet, norėdami neleisti net teorinės galimybės Lietuvoje vykdyti priešiškų valstybių ugdymo programas ir kad šių valstybių piliečiai ar juridiniai asmenys negalėtų Lietuvoje įgyvendinti tarptautinių programų, siūlome papildyti Švietimo įstatymo 72 straipsnį.