Konferencijos „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“ pranešimai. Lietuvos švietimo sistema – viena iš keturių atspariausių pasaulio švietimo sistemų
Lietuvos švietimo sistema – viena iš keturių atspariausių pasaulio švietimo sistemų, sugebėjusi greitai ir sklandžiai susiorganizuoti ir atlaikyti pastarųjų metų išbandymus – pandemiją ir popandeminį laikotarpį, sudėtingą grįžimą į įprastą ugdymo procesą. Vertinant švietimo rezultatų tendencijas tarptautiniu mastu, Lietuvos mokinių pasiekimai pagal matematinį raštingumą, švietimo teisingumą ir mokinių gerovę pagerėjo arba išliko stabilūs.
„Pasaulio kontekste arba pranokstame EBPO, IEA šalių vidurkį, arba esame per vidurį, tad nustokime save plakti, kad Lietuvoje švietimo padėtis yra prasta“, – per švietimo bendruomenės konferenciją „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“ pastebėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, išsamiai apžvelgęs 2022–2025 metų švietimo laikotarpį ir palyginęs Lietuvos duomenis tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu kontekstu.
Išbandymai sustiprino
Lietuvos švietimo sistema daugeliui pasaulio švietimo sistemų gali būti pavyzdys, kaip greitai susitelkti ir perorganizuoti mokymą iškilus naujoms nepalankiosioms sąlygoms. Kaip pranešime pažymėjo viceministras Jonas Petkevičius, palyginti su kitomis šalimis, mokiniai patyrė mažiau mokymosi sunkumų, o mokydamiesi nuotoliniu būdu, labiau pasitikėjo savo gebėjimais naudotis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, daugiau padėjo vieni kitiems. Taip pat išlaikyta palyginti gera mokymosi aplinka, stengtasi tėvus įtraukti į vaikų ugdymosi procesą. „Vienos pasaulio švietimo sistemos orientavosi į teisingumą, kitos į pasiekimus, trečios į mokinių gerovę. Lietuva sugebėjo viską sujungti ir šiandien esame minimi tarp keturių pasaulio švietimo sistemų, kurios geriausiai ne tik prisitaikė, bet ir sėkmingai suvaldė sudėtingą ir neįprastą procesą. Lietuva toje pačios grupėje drauge su aukštus švietimo rezultatus demonstruojančiomis šalimis – Japonija, Pietų Korėja ir Taivanu“, – pabrėžė viceministras.
Lietuva pasiekė dalį ES švietimo tikslų
„Lietuva yra įvairių tarptautinių organizacijų narė, tarptautinis kontekstas mums taip pat labai svarbus, nes norime ne tik pasilyginti su kitomis šalimis, bet ir pritaikyti mums artimas sėkmingiausias praktikas“, – sakė J. Petkevičius.
Lietuva jau dabar yra pasiekusi keletą ES strateginės programos „Europa 2030“ siekinių. Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomo pradinio ugdymo amžiaus, dalis Lietuvoje dar 2024 m. buvo 98 proc. (ES 2030 m. siekis – bent 96 proc.). 18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis pernai buvo 6 proc. (ES 2030 m. siekis – mažiau nei 9 proc.). 25–34 m. asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalis Lietuvoje pernai metais siekė 61 proc. (ES 2023 m. siekis – bent 45 proc.).
Tačiau Lietuvai vis dar reikia susirūpinti mokinių pasiekimų pažanga. Nors, kaip rodo naujausi duomenys, situacija tarptautiniuose tyrimuose gerėja arba išlieka stabili ir Lietuva pranoksta EBPO ir IEA šalių vidurkį. Pvz., 2024 m. pristatyto Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimų TIMSS rezultatai pradžiugino: Lietuva pagal ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus gerokai lenkė tarptautinį vidurkį ir buvo tarp sėkmingiausiai pasirodžiusių pasaulio šalių, o ketvirtokų matematikos rezultatai apskritai buvo geriausi Europoje, pasauliniu mastu mūsų ketvirtokus lenkė tik kai kurios Azijos šalys.
Iššūkiai: savalaikė švietimo pagalba ir pasiekimai
2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane (NPP) šalies švietimas nuolat stebimas daugiau nei per dvidešimt švietimo rodiklių, kuriuos yra numatyta pasiekti iki 2030 metų. Iš jų 14 jau dabar įgyvendinta, o atidesnio visų švietimo valdymo lygmenų dėmesio reikalauja 8 rodikliai.
Visų pirma, daugėja vaikų, ugdomų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. 3–5 metų vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme daugumoje savivaldybių yra aukštas; 48 savivaldybėse 3–5 metų vaikų dalyvavimas ugdyme siekia 95 proc. ir daugiau.
Nuo 2024 m. matomas aiškus įtraukiojo ugdymo progresas: mažėja vaikų dalis specialiosiose mokyklose. Miestuose įtraukiojo ugdymo procesas vyksta sklandžiau, o mažesnėms savivaldybėms dar kyla iššūkių.
Ką rodo duomenys? 2025 m. 83 proc. negalią turinčių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikų buvo ugdomi kartu su bendraamžiais, o 2022 m. tokių buvo 76 proc. Tų pačių metų duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose bendrosiose klasėse mokėsi 58 proc. negalią turintys mokiniai, o 2022 m. – beveik 52 proc. Mokyklose šiais mokslo metais dirba per 5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir beveik 8,7 tūkst. mokinio padėjėjų. Jų skaičiui augti sąlygas sudarė padidintas valstybės finansavimas, kuris nuo 2019 metų išaugo daugiau nei trimis kartais – nuo 61 mln. eurų iki beveik 216 mln. eurų 2026 metais, taip pat ir pernai pakeistas švietimo pagalbos finansavimo modelis – valstybės skiriamos lėšos tiesiogiai pasiekia mokyklas.
Daugėja mokinių, taip pat ir turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie įsitraukia į neformalųjį švietimą. Dalyvavimas neformaliojo švietimo programose, kurios plečia ugdymą ir kartu ugdo socialines ir emocines kompetencijas, augo nuo 68 proc. 2022 m. iki 74 proc. 2026 m.
Mažėja mokyklinio amžiaus mokinių, nesimokančių mokykloje, taip pat pavyko sumažinti 18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalį.
Kokie nacionaliniai švietimo rodikliai kelia susirūpinimą? Pats opiausias – ne visi mokiniai, kuriems nustatytas poreikis, laiku gauna švietimo pagalbą. Praėjusiais mokslo metais jos laiku negavo kas penktas mokinys. Taip pat nedžiugina faktas, kad 11,9 proc. ketvirtokų, laikiusių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, nepasiekė patenkinamo lygio, laikydami matematiką šios kartelės neįveikė 4,9 proc. ketvirtokų.
„Nerimą kelia tai, kad 14 proc. dešimtokų šiemet nepasiekė matematikos slenkstinio lygio, tai yra nesurinko nė 4 balų. Apie tai tarėmės su Nacionaline švietimo agentūra, matematikos ugdymo turiniui ir mokinių matematikos pasiekimams gerinti bus skirta ir gerokai daugiau mūsų dėmesio. Be to, reikėtų iš esmės susirūpinti ir taikyti veiksmingas priemones gerinant skaitymo gebėjimus. Skaitymo gebėjimai yra pamatas ne tik literatūrinei kompetencijai, bet beveik be išimčių visiems akademiniams dalykams gerinti“, – sakė viceministras J. Petkevičius.
Gerų rezultatų pasiekia ir mažos savivaldybės
Mokinių pasiekimai ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai koreliuoja ir su savivaldybių socialiniu, ekonominiu ir kultūrinu (SEK) kontekstu. Kur vietovėje gyvena daugiau išsilavinusių šeimų, gaunančių didesnes pajamas, tėvai rūpinasi savo vaikų mokymusi, tuo daugiau galimybių atsiranda ir jų vaikams. Kaip sakė viceministras, savivaldybės turi atrasti receptą, kaip padėti vaikams ir užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą. „Yra ir sėkmės pavyzdžių, pvz., Pakruojo rajonas, kuriame mokinių rezultatai vis gerėja. Tačiau yra savivaldybių, kurioms reikalinga skubi pagalba. Kreipkitės į Nacionalinę švietimo agentūrą, ministeriją, esame pasirengę jums padėti“, – patikino viceministras, pristatydamas savivaldybių apžvalgą pagal tarptautinių tyrimų, valstybinių brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir kt. rezultatus.
Apžvelgiant 2024–2026 m. pagal lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatus geriausią pavyzdį demonstruoja Pakruojo rajonas. Gerų rezultatų per šį egzaminą pasiekia ir Anykščių r., Palangos m., Marijampolės r. savivaldybių abiturientai. O Šilutės r., Klaipėdos m., Kauno r., Kauno m., Visagino ir Alytaus abiturientai per trejus pastaruosius metus parodo gerus matematikos brandos egzaminų rezultatus.
„Kokybiškas ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui. Šito pasiekti padeda ir ikimokyklinis ugdymas, kompetentingi mokytojai, duomenimis grįsta vadyba, prieinama švietimo pagalba, įtraukusis ugdymas, šiuolaikinės mokymo priemonės ir aplinka, tėvų įsitraukimas. Kokybei garantuoti taikomas išorinis mokyklos vertinimas. Ministerijoje nuo gegužės dirbanti darbo grupė sukūrė dvi išorinio vertinimo koncepcijas, kuriose siūloma mokyklą vertinti neišskiriant ir jos socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto. Taigi vertinami ne tik mokinių pasiekimai, bet ir SEK aplinka“, – sakė viceministras, kviesdamas švietimo bendruomenę diskutuoti, kuri išorinio vertinimo sistema būtų palankesnė mokykloms.
Baigdamas pranešimą, viceministras Jonas Petkevičius paragino savivaldybes išanalizuoti švietimo rodiklius, ypač vadinamuosius „raudonus taškus“, ir pasirengti būklės korekcinių veiksmų planus. Kaip pabrėžė viceministras, ir ministerija, ir NŠA savivaldybėms teiks reikiamą pagalbą. „Ypač atkreipkime dėmesį į skaitymo gebėjimų ir matematikos ugdymą. Lietuvos mokinių motyvacija mokytis, ypač matematikos, yra gerokai žemesnė nei kitų šalių, paplitusi žalinga nuostata, kad „ne visi gali išmokti matematikos“. Turime susiimti ir stiprinti šią sritį. NŠA, atsižvelgdama į dabartinę situaciją ir naujus duomenis, atnaujina matematikos mokymo tobulinimo planą, skirtą motyvacijai didinti ir pasiekimų atotrūkiui mažinti. Mokyklas taip pat kviečiu aktyviai išnaudoti mokymosi pagalbai skirtas valandas, papildomoms 20 valandų valstybė šiemet skiria apie 2 mln. eurų. Rengiamės detaliau aprašyti, kaip papildomos valandos gali būti naudojamos, atidžiau stebėti, kaip mokyklos jas panaudoja“, – sakė viceministras Jonas Petkevičius.
„Kauno dienos“ nuotr.