Lietuvos švietimas tarptautiniame kontekste: didėjantis mokytojo profesijos patrauklumas ir beveik visuotinis ankstyvasis ugdymas
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) leidinio Education at a Glance 2026 duomenys rodo, kad Lietuva išlaiko tvirtas pozicijas pagal gyventojų išsilavinimą, ankstyvojo ugdymo prieinamumą ir kai kuriuos mokytojo profesijos patrauklumo rodiklius. Nors švietimo sistema, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduria su mokytojų trūkumo ir demografinių pokyčių iššūkiais, apžvalgoje nurodyti ir aiškūs teigiami pokyčiai: daugėja pedagogikos absolventų, tęsiančių darbą mokyklose, didėja mokytojų pasitenkinimas darbo sąlygomis, o vaikų dalyvavimas ankstyvajame ugdyme Lietuvoje yra vienas aukščiausių tarp EBPO šalių.
„Švietimo politika negali būti grindžiama įspūdžiais ar nuojautomis. Valstybei reikia matyti savo švietimo sistemą tokią, kokia ji yra – su jos laimėjimais, įtampomis ir dar neišspręstais klausimais. Tik tada galima priimti atsakingus sprendimus. Patikimi duomenys, vertingos įžvalgos padeda mums tiksliau apsispręsti“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„EBPO duomenys patvirtina, kad Lietuvos švietimo sistema turi stiprių atramų – aukštą visuomenės išsilavinimo lygį, plačiai prieinamą ankstyvąjį ugdymą ir gerėjančias mokytojų darbo sąlygas. Kartu tai aiškiai parodo, kur reikia sutelkti pastangas - pritraukti daugiau mokytojų, stiprinti jų profesinę gerovę ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turėtų kokybiškas ugdymo galimybes“, – pristatydamas leidinį sakė Edmund Misson, EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato Inovacijų ir pažangos matavimo skyriaus vadovas.
Aukštas gyventojų išsilavinimo lygis
Pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių darbingo amžiaus gyventojų dalį Lietuva lenkia EBPO vidurkį. 2025 m. aukštąjį išsilavinimą turėjo pusė 25–64 metų Lietuvos gyventojų, kai EBPO vidurkis siekė 43 proc. Taip pat mažėja jaunų suaugusiųjų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, dalis: 25–34 metų amžiaus grupėje ji nuo 2015 m. iki 2025 m. sumažėjo nuo 10 iki 5 proc. ir buvo gerokai mažesnė nei EBPO vidurkis, kuris 2025 m. siekė 12 proc.
Vis dėlto vien tik aukštas išsilavinimo lygis savaime neužtikrina, kad gyventojų gebėjimai visada atitiks sparčiai kintančios darbo rinkos poreikius. Vienas ryškesnių iššūkių – suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą. Pagal EBPO 2023 m. suaugusiųjų kompetencijų tyrimo PIAAC duomenis, neformaliojo švietimo ar mokymų per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje dalyvavo 42 proc. 25–44 metų gyventojų ir 32 proc. 45–64 metų gyventojų, kai EBPO vidurkiai siekė atitinkamai 52 ir 45 proc.
„Tai rodo, kad stiprinant Lietuvos žmonių potencialą svarbu ne tik išlaikyti aukštą formaliojo išsilavinimo lygį, bet ir sudaryti daugiau galimybių suaugusiesiems, ypač vyresnio amžiaus darbuotojams, nuolat atnaujinti kompetencijas“, – sakė Edmund Misson.
Ankstyvasis ugdymas Lietuvoje – beveik visuotinis
Lietuva išsiskiria itin plačiu ankstyvojo ugdymo prieinamumu. 2024 m. ankstyvajame ugdyme dalyvavo 98 proc. vaikų nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios, kai EBPO vidurkis siekė 90 proc. 87 proc. dvejų metų vaikų dalyvavo ugdyme – tai Lietuvą priskiria prie geriausius rodiklius turinčių EBPO šalių.
Rekomendacijų akcentas – mokytojai
EBPO duomenys rodo teigiamus pokyčius, kaip mokytojai vertina savo darbą. 77,4 proc. Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų yra patenkinti savo darbo sąlygomis, kai EBPO vidurkis siekia 68,4 proc. Pasitenkinimas atlyginimu, nors dar nesiekia EBPO vidurkio, sparčiai auga: 2018–2024 m. jis padidėjo 17 procentinių punktų. Bendras mokytojų pasitenkinimas darbu taip pat kilo ir 2024 m. siekė 85,4 procento.
Teigiamų ženklų matyti ir rengiant naujus pedagogus. Duomenys rodo, kad pedagogikos absolventų, po dvejų metų tęsiančių darbą mokyklose, dalis padidėjo nuo 55,5 proc. 2022 m. iki 69,1 proc. 2025 m. Tai svarbus signalas, kad vis daugiau būsimų mokytojų renkasi likti švietimo sistemoje.
EBPO rekomenduoja Lietuvai sistemingai planuoti mokytojų poreikį pagal dalykus, regionus ir demografines tendencijas, plėtoti lankstesnius įėjimo į profesiją kelius, pedagoginių kompetencijų įgijimo galimybes ir mentorystę, gerinti mokytojų darbo sąlygas ir profesijos patrauklumą. Nors 5–14 metų amžiaus vaikų skaičius iki 2033 m. mažės, didelė vyresnio amžiaus mokytojų dalis rodo, kad mokytojų poreikis išliks dėl kartų kaitos.
EBPO rekomendacijos iš esmės sutampa su Lietuvos vykdomos švietimo politikos kryptimis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įgyvendina arba yra numačiusi įgyvendinti kompleksines priemones, skirtas pedagogų poreikiui planuoti, trūkstamų specialybių mokytojams pritraukti, alternatyvių kelių į profesiją plėtrai, mokytojų darbo sąlygoms gerinti, profesiniam saugumui stiprinti, biurokratinei naštai mažinti. Šios priemonės numatytos pradėtame įgyvendinti 2026–2028 m. pedagogų pritraukimo ir išlaikymo darbo vietoje plane.